Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-21 · Civilinė byla Nr. 2A-192/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-21
Bylos Nr.
2A-192/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dinasas“
Ieškovas
Microfibres
Advokatai
Jonas Masiokas
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-192/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.17, 84, 86 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Dianai Lavrinovičiūtei,

dalyvaujant ieškovo atstovams patentinei patikėtinei Neliai Janiušinai, advokatui Jonui Masiokui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dinasas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-978-565/2009 pagal ieškovo Microfibres, Inc. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dinasas“ dėl Bendrijos dizaino ir autorių teisių objekto neteisėto naudojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Dinasas“ kreipėsi ieškovas Microfibres Inc. ir prašė: pripažinti ieškovo išimtines teises į dizainą „AXEL“, Bendrijos dizaino liudijimo reg. Nr. 000059811-0007 (2004 m. sausio 12 d.); pripažinti ieškovo išimtines teises į autorių teisės objektus „AXEL“, JAV autorinių teisių liudijimo reg. Nr. Vau 571-068 (02/25/2003), „MIDAS“, JAV autorių teisių liudijimo reg. Nr. VA 474 533 (1991 m. spalio 16 d.), „PHOENIX“, JAV autorių teisių liudijimo reg. Nr. VA 1-378-834 (2006 m. lapkričio 6 d.), „LUDOVINE“, JAV autorių teisių liudijimo reg. Nr. Vau 469 270 (2000 m. balandžio 7 d.); įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje, t.y. naudoti, leisti ar drausti kitiems asmenims be ieškovo leidimo gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius (audinius) ar jų dalis, kuriuos atsakovas pažymėjęs kodais 181, 182, 183, 184, 185, 171, 172, 161, 162, 163, 164, 165, 167, 168, 169; priteisti iš atsakovo 177 522,84 Lt nuostolių atlyginimą; atsakovo pastangomis ir lėšomis sunaikinti 935,95 metrus 7 265,63 Lt vertės audinių, kuriuos atsakovas yra pažymėjęs kodais 181, 182, 183, 184, 185, 171, 172, 161, 162, 163, 164, 165, 167, 168, 169, įvardintų teismui pateiktoje 2008 m. sausio 14 d. atsakovo pažymoje.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra JAV registruota įmonė, kurios pagrindinė veikla yra įvairių audinių, gobelenų, kurių originalūs raštai bei tekstūros yra sukurti ieškovo dizainerių arba pirkti iš Freelance dizaino studijų bei ieškovo vardu užregistruoti kaip bendrijos dizainas ir/ar kaip nacionaliniai tam tikrų valstybių dizainai ir/ar saugomi Lietuvos Respublikoje kaip autorinių teisių objektas Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos pagrindu, gamyba ir prekyba. Audinių raštus „AXEL“ (atitinka atsakovo audinius kodu 181, 182, 183, 184, 185), „MIDAS“ (atitinka atsakovo audinius kodu 171), „PHOENIX“ (atitinka atsakovo audinius kodu 161, 162, 163, 164, 165, 167, 168, 169), „LUDOVINE“ (atitinka atsakovo audinius kodu 172) ieškovas yra įregistravęs kaip autorių teisės objektus pagal JAV teisę ir, vadovaudamasis Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos nuostatomis, Lietuvos Respublikoje naudojasi tokiomis pačiomis autorių teisėmis ir savo pažeistas teises gali ginti tokiais pat teisinės gynybos būdais, kokie numatyti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Audinių raštą „AXEL“ ieškovas taip pat yra įregistravęs kaip Bendrijos dizainą, tai patvirtina Bendrijos dizaino liudijimas Nr. 000059811-0007. Ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas UAB „Dinasas“ importuoja, reklamuoja, parduoda ir siūlo parduoti audinius, kurie pažeidžia ieškovo intelektinės nuosavybės teises, t.y. ieškovas importuoja, reklamuoja, pardavinėja ir/arba siūlo parduoti audinius, kurių raštas yra tapatus ieškovo įregistruotam dizaino raštui ir kurie bendruoju suvokimo įspūdžiu nesiskiria nuo ieškovo audinio. Ieškovo teigimu, pagal Dizaino įstatymo 36 straipsnį dizaino savininkui suteikiama išimtinė teisė dizainą naudoti, gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jo dalis, o taip pat leisti arba drausti kitiems asmenims atlikti šiuos veiksmus. Ieškovo teigimu, audinio raštas yra autorių teisės objektas, priskiriamas taikomosios dailės kūrinių kategorijai ir saugomas pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Dinasas“ ieškovui Microfibres, Inc. 70 000 Lt nuostoliams atlyginti; uždraudė atsakovui UAB „Dinasas“ gaminti, tiekti į rinką, pirkti, parduoti, reklamuoti, kaupti ir kitaip naudoti audinius, kuriuos atsakovas pažymėjęs kodais 181, 182, 184, 185, 171, 161, 162, 163, 164, 165, 167, 168, 169, 172; įpareigojo atsakovą UAB „Dinasas“ savo jėgomis ir lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sunaikinti audinių, kuriuos atsakovas pažymėjęs kodais 185, 171, 162, 163, 164, 165, 168, likučius, nurodytus t. 2, b.l. 31 esančioje 2008 m. sausio 14 d. pažymoje. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Dinasas“ ieškovui Microfibres, Inc. 28 697,22 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo Microbifres, Inc. atsakovui UAB „Dinasas“ 1 416 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė valstybei iš ieškovo Microfibres, Inc. 9,72 Lt pašto išlaidų, o iš atsakovo UAB „Dinasas“ - 22,68 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo motyvuose teismas nurodė, kad byloje nėra ginčijamos ieškovo autorių teisės į audinių raštus „AXEL“, „MIDAS“, „PHOENIX“ ir „LUDOVINE“, taip pat dizaino savininko teisės į audinių raštą „AXEL“. Šios ieškovo teisės įtvirtintos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau tekste ATGTĮ) 15 straipsnyje, Dizaino įstatymo 36 straipsnyje, Europos Tarybos 2001 m. gruodžio 12 d. reglamento dėl Bendrijos dizainų 19 straipsnyje, todėl nėra pagrindo šias teises pripažinti teismo sprendimu. Lygindamas ieškovo ir atsakovo audinių pavyzdžius, teismas padarė išvadą, kad atsakovo audinių, pažymėtų kodais 181, 182, 184, 185, 171, 161, 162, 163, 164, 165, 167, 168, 169, 172, raštai yra tapatūs ieškovo audinių „AXEL“, „MIDAS“, „PHOENIX“ ir „LUDOVINE“ raštams. Dėl ieškovo audinių rašto „AXEL“ ir atsakovo audinių rašto (kodai 181, 182, 184, 185) teismas nurodė, kad audinių piešinį sudaro linijos ir atskiri netaisyklingų geometrinių figūrų junginiai. Linijos lenktos, sudaro retą tinklą, geometrinių figūrų junginiai taip pat reti. Visi piešinio elementai apvesti vienodo storio ištisiniu kontūru. Audinių linijų ir geometrinių figūrų kontūrai yra vienodai įdubę grioveliai. Audiniuose naudojama tik viena spalva. Vienoda audinių faktūra – pagrindinė smulki faktūra derinama su lygia geometrinių figūrų faktūra. Dėl ieškovo audinių rašto „MIDAS“ ir atsakovo audinių rašto (kodas 171) teismas nurodė, kad audinių piešinį sudaro stilizuoti, dekoratyvūs lapai, uždengiantys beveik visą foną. Lapai siauri, ilgi, banguojantys. Lapų kontūrinės linijos netolygaus storio, šviesios. Laisvi plotai tarp lapų užbrūkšniuoti trumpais plonais brūkšneliais arba platesniu ruožu. Sukuriamas piešimo spalvotomis kreidelėmis efektas. Audinių fonas tamsus, piešinyje naudojama keletas šviesesnių spalvų. Spalvinis koloritas šiltas. Ieškovo audinių rašte lapai sudaro junginius, primenančius augalo struktūrą, atsakovo audinių rašte lapai išdėstyti chaotiškiau, tačiau tai nepanaikina bendro audinių tapatumo įspūdžio. Dėl ieškovo audinių rašto „PHOENIX“ ir atsakovo audinių rašto (kodai 161, 162, 163, 164, 165, 167, 168, 169) teismas nurodė, kad audinių piešinys – susiliejančios dėmės ir linijos, linijos laisvai vingiuojančios, vietomis susiliejančios ir išsiskiriančios. Piešinys primena chaotišką margumyną. Audinio faktūra netolygi – piešinio pagrindas „įgilintas“. Piešinio pagrindas - vienos spalvos, piešinys – kitos spalvos. Nors atsakovo audinių spalvos kontrastingesnės, tai nepanaikina bendro audinių tapatumo įspūdžio. Dėl ieškovo audinių rašto „Ludovine“ ir atsakovo audinių rašto (kodas 172) teismas nurodė, kad audinių piešinio elementai – stilizuoti lapeliai, jų junginiai į šakeles, taip pat netaisyklingi, laisvai grupėmis išdėstyti ovalai. Spalviniai plotai užbrūkšniuoti įvairiomis kryptimis. Ir fonui, ir piešiniui naudojamos artimo kolorito spalvos.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo audinių tapatumas konstatuotas ir UAB „Proginis dizainas“ dizainerių L. M. ir H. G. pateiktoje išvadoje. Liudytoja apklausta L. M. paaiškino, kad jai buvo pateikti tiek ieškovo, tiek atsakovo audinių pavyzdžiai, kurie buvo tokio dydžio, kad buvo galima išskirti pasikartojantį audinio raštą – raportą. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktą UAB „Justluka“, UAB „Grafų baldai“ ir UAB „Gintaro baldai“ apklausą dėl ieškovo ir atsakovo audinių raštų panašumų ir skirtumų, nurodęs, kad apklausa buvo atlikta pateikus ne audinių pavyzdžius, o nuotraukas. Teismo teigimu, tinkamas audinių raštų palyginimas gali būti atliktas tik pateikus reikiamo dydžio audinių pavyzdžius. Nustatydamas priteistinų ieškovo nuostolių dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Atsižvelgęs į atsakovo gautą bendrąjį pelną iš ginčo audinių pardavimo, į bendrojo pelno iš floko tipo audinių pardavimo dalį bendrame pelne, į prekybos audiniais specifiką, taip pat ir į tai, kad atsakovas, 2007 m. sausio 12 d. gavęs ieškovo įspėjimą neprekiauti ginčo audiniais, dar metus šiais audiniais prekiavo, priteistinų nuostolių dydį teismas nustatė 70 000 Lt. Vadovaudamasis ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto, 2 dalies nuostatomis, teismas atsakovui uždraudė gaminti, tiekti į rinką, pirkti, parduoti, reklamuoti, kaupti ir kitaip naudoti audinius, kuriuos atsakovas pažymėjęs atitinkamais kodais, o vadovaudamasis ATGTĮ 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas įpareigojo atsakovą savo jėgomis ir lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sunaikinti audinių, kuriuos atsakovas pažymėjęs kodais 185, 171, 162, 163, 164, 165, 168, likučius, nurodytus 2008 m. sausio 14 d. pažymoje. Kadangi nėra pateiktas atsakovo audinio, pažymėto kodu 183, pavyzdys, teismas negalėjo spręsti apie šiuo kodu pažymėto audinių rašto panašumą į ieškovo audinių raštą „AXEL“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Dinasas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo autorių turtinių teisių pažeidimą. UAB „Proginis dizainas“ parengti dokumentai pavadinti baldinių audinių prekinių pavyzdžių lyginamosiomis dizaino ekspertizėmis, tačiau byloje nėra įrodymų, kad UAB „Proginis dizainas“ turi teisę verstis tokio pobūdžio ekspertizių atlikimo veikla ir kad šios įmonės specialistai turi reikiamą kvalifikaciją. UAB „Proginis dizainas“ išvados vertintinos kritiškai, nes jose audiniai vertinami, nurodant, kad tai yra informuoto vartotojo bendras įspūdis, kai tuo tarpu teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad informuotais vartotojais neturėtų būti pripažįstami asmenys, turintys specialių žinių dizaino srityje. Teismas, vertindamas UAB „Proginis dizainas“ išvadas, į šią aplinkybę neatsižvelgė.

2. Sprendžiant autorių teisių pažeidimo klausimą, pagrindinis kriterijus turėjo būti informuotam vartotojui sudarytas bendras įspūdis apie audinius ir bendras įspūdis apie tai, ar ieškovo audiniai skiriasi nuo atsakovo audinių. Informuotais vartotojais laikytinos įmonės UAB „Justluka“, UAB „Grafų baldai“ ir UAB „Gintaro baldai“, kurios nėra susiję su audinių gamyba, dizainu, tačiau žino ir supranta nagrinėjamą problemą, kadangi audinius naudoja baldų gamyboje. Iš informuoto vartotojo pozicijų darytina išvada, kad bendras įspūdis apie ieškovo ir atsakovo audinius skiriasi, kas paneigia teismo padarytą išvadą apie ieškovo ir atsakovo audinių tapatumą ir autorių teisių pažeidimą. Teismas, neatsižvelgęs į atsakovo pateiktą UAB „Justluka“, UAB „Grafų baldai“ ir UAB „Gintaro baldai“ apklausą dėl ieškovo ir atsakovo audinių raštų panašumų, nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai juos vertino.

3. Net ir pripažinus autoriaus turtinių teisių pažeidimą, nebuvo pagrindo iš atsakovo ieškovui priteisti 70 000 Lt nuostoliams atlyginti. Kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas. Pažeidėjo gauta nauda, kuri ieškovo reikalavimu gali būti priteisiama kaip nuostoliai, skaičiuojama atskaičius visas pažeidėjo turėtas išlaidas. Teismas neteisingai taikė Dizaino įstatymo 48 straipsnį ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 straipsnį.

4. Teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Į bylą pateikti atsakovo grynąją naudą, gautą iš ginčo audinių pardavimo, įrodantys rašytiniai įrodymai, t.y. 2007 m. balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, 2008 m. birželio 2 d. auditoriaus išvada, UAB „Dinasas“ pažyma apie gaunamas bendrąsias pajamas. Atsakovas į bylą pateikė aiškų naudos, gautos pardavus ginčo audinius, paskaičiavimą ir grynosios naudos dydį įrodančius dokumentus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į grynosios naudos paskaičiavimą ir iš atsakovo priteisė nepagrįstai didelę sumą žalai (nuostoliams) atlyginti. Pardavus ginčo audinius (kurie bendroje parduotų prekių ir suteiktų paslaugų apyvartoje sudarė 2,02 proc., atsakovo gauta grynoji nauda, kuri sudaro 1 522,25 Lt, turėtų būti apskaičiuota, remiantis grynuoju pelnu (75 359 Lt), kuris skaičiuojamas iš bendrojo pelno atėmus išlaidas (75 359 Lt * 2,02 proc.). Iš atsakovo ieškovui nuostoliams atlyginti galėjo būti priteista ne daugiau nei 1 522,25 Lt.

5. Teismo išvada, kad prekyba audiniais yra veikla, paprastai nereikalaujanti ypatingai didelių sąnaudų, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. UAB „Dinasas“ prekybos audiniais sąnaudos yra tolygios kitos veiklos sąnaudoms. Kadangi tiksliai nustatyti kiekvienos iš veiklų sąnaudų nėra galimybės, tai, nustatant grynąją naudą, iš ginčo audinių pardavimo atsakovo gautas bendrasis pelnas mažintinas jo veiklos sąnaudų suma, proporcinga ginčo audinių bendrojo pelno daliai, t.y. 2,02 proc. Teismas sprendime nepasisakė dėl 2009 m. sausio 28 d. auditorės paaiškinimų dėl ginčo audinių pardavimų savikainos ir nuo jų pardavimų uždirbto pelno.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Microfibres Inc. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad teismas ištyrė ieškovo ir atsakovo audinius ir jų raštus, taikydamas lyginamąjį metodą ir vadovaudamasis objektyviais kriterijais, kurie taikytini tokiems išimtinėmis subjektinėmis teisėmis saugotiniems objektams, kaip taikomosios dailės kūriniai ir Bendrijos dizainas. Teismas atsižvelgė į ieškovo išimtinių teisių objektų ypatumus ir teisinės apsaugos ribas, kurias nustato įstatymas. Teismas pagrįstai nurodė tik į vienodus šių ieškovo ir atsakovo audinių požymius ir pripažino atsakovo audinius ieškovo audinių kopijomis, kadangi neaptiko jokių skirtumų tarp šių audinių. Tais atvejais, kai labai nežymūs ieškovo ir atsakovo audinių skirtumai egzistuoja, teismas juos pastebėjo ir įvertino. Teismas, išskirdamas sutampančius regimus požymius, individualizuojančius audinį ir pažymėdamas skirtumus, pastaruosius pripažino nepakankamais panaikinti audinių tapatumo įspūdį. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad jo audiniai yra ieškovo audinių kopijos, nenurodė audinių skirtumų bei jų neįvertino. UAB „Proginis dizainas“ rašytinės išvados yra motyvuotos, atliktos taikant lyginamąjį metodą, pagrįstos profesinėmis žiniomis apie audinių sukūrimo meną. Teismas nesivadovavo UAB „Proginis dizainas“ išvadomis kaip ekspertinėmis, o pripažino juos tinkamais rašytiniais įrodymais, kurias vertino visumoje su kitais įrodymais. Ieškovo išimtines teises gina autorių teisių ir Bendrijos dizaino normos, kurios nenustato „informuoto vartotojo“ sąvokos. Ši sąvoka naudojama, nustatant individualias dizaino savybes, registruojant dizainą (LR Dizaino įstatymo 6 str.). Vertinant lyginamųjų audinių panašumą, „informuoto vartotojo“ kriterijaus taikymas nėra būtinas ar vienintelis kriterijus, pagal kurį gali būti nustatomas lyginamųjų objektų panašumas. Šalia kitų audinių tapatumą patvirtinančių įrodymų ieškovas pateikė rašytines UAB „Sedes Regia“ nuomones. UAB „Justluka“, UAB „Grafų baldai“ bei UAB „Gintaro baldai“ apklausų duomenų objektyvumas kelia abejones, šių bendrovių pateikti raštai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais audinių netapatumą. Šios bendrovės yra atsakovo komerciniai partneriai. Nei vienas iš išvadas surašiusių asmenų neatliko audinių palyginimo analizės, kurią būtų galima pripažinti nešališka, metodiška, objektyvia ir teisinga ieškovo ir atsakovo audinių panašumo analize. Atsakovas, vertindamas ir apskaičiuodamas patirtas išlaidas ir gautą naudą, nebuvo nuoseklus ir pateikė prieštaringus duomenis. Atsakovas 2008 m. birželio 10 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį pareiškė, kad ginčytini audiniai sudaro 5,1 procento bendrų atsakovo iš įvairios veiklos gaunamų pajamų. Vėliau atsakovas šį skaičių sumažino iki 2,02 proc. Skaičiuodamas savo grynąją naudą, atsakovas gaudavo skirtingus rezultatus. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovo veikla, prieštaraujanti ieškovo teisėms ir interesams, yra tęstinė ir tyčinė. Teismo sprendimas pagrįstas tiksliais duomenimis, buhalterinės atskaitomybės dokumentais, kurie tiesiogiai sietini su ginčo audinių pardavimais ir nekelia abejonių. Atsakovo teiginys, jog, apskaičiuojant pažeidėjo naudą, gautą parduodant konkrečios rūšies prekes, iš bendrojo pelno, gauto už tas prekes, reikia atimti atitinkamą visų įmonės veiklos sąnaudų proporcingą dalį, prieštarauja ATGTĮ 83 straipsniui. Ieškovo nuostolius būtų galima nustatyti tik žinant atsakovo patirtas išlaidas ginčo audinių realizavimui. Kadangi atsakovas nenurodė, kokios veiklos sąnaudos buvo patirtos, parduodant konkrečias prekes, pažeidžiančias intelektinės nuosavybės teises, visiškai pagrįstas CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymas, nuostolių dydį nustatant teismo iniciatyva.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dinasas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatą, autorių teisių objektai yra ir taikomosios dailės kūriniai. Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatą, autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: 1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; 2) išleisti kūrinį; 3) versti kūrinį; 4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; 5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant; 6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; 7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; 8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus) (šio straipsnio 2 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatą, dizainas yra viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos. Įregistruoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę dizainą naudoti, leisti arba drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurių dizainas informuotam vartotojui nesudaro bendro įspūdžio, kuris yra skirtingas nuo įregistruoto dizaino (Dizaino įstatymo 36 str.).Taigi, tiek literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, tiek ir įregistruoto dizaino savininkų teises Lietuvos Respublikoje gina įstatymai, kurie be autoriaus ir/ar dizaino savininko sutikimo draudžia kitiems asmenims atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurių dizainas informuotam vartotojui nesudaro bendro įspūdžio, kuris yra skirtingas nuo įregistruoto dizaino.

Pažymėtina, kad autorių bei įregistruoto dizaino savininkų teises Lietuvos Respublikoje gina ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės teisės normos. Pagal Berno Konvencijos ,,Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ 5 straipsnio 1 dalies nuostatą, šios Konvencijos saugomų kūrinių autoriai naudojasi tomis teisėmis, kurias tų šalių atitinkami įstatymai jų piliečiams suteikia dabar ar suteiks ateityje, taip pat tomis teisėmis, kurias specialiai suteikia ši Konvencija. Pagal šios Konvencijos 9 straipsnį, literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti atgaminti šiuos kūrinius bet kokia forma ar būdu. Pagal Konvencijos 2 straipsnio 1 dalies nuostatą, sąvoka ,,literatūros ir meno kūriniai“ apima, be kita ko, ir taikomosios dailės kūrinius. Taigi, kaip pagrįstai ir nurodė savo ieškinyje ieškovas, visiems literatūros ir meno kūriniams, kurių autorių teisių subjektai yra skirtingų Berno Konvencijos šalių narių piliečiai, suteikiama tokia pat apsauga, kaip ir atitinkamų šalių narių piliečiams.

2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 6/2002 Dėl bendrijos dizaino 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai šaliai. Naudojimu laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas į rinką, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaipimas šiems tikslams.

Byloje yra nustatytos ir neginčijamos aplinkybės, kad ieškovas - JAV registruota įmonė Microfibres, Inc. - yra JAV (vienoje iš Berno Konvencijos šalių narių) sukurtų autorių teisių objektų - audinių raštų „AXEL“, „MIDAS“, „PHOENIX“ ir „LUDOVINE“, kaip taikomosios dailės kūrinių, autorių teisių subjektas, o taip pat audinių rašto, tekstūros „AXEL“, kaip Europos Bendrijoje įregistruoto dizaino, savininkas, todėl turi visas šių kūrinių autoriaus bei įregistruoto dizaino savininko subjektines teises, tarp jų leisti arba drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, pateikti į rinką, pirkti, parduoti, reklamuoti, kaupti ir kitaip naudoti audinius, kurių raštas ir tekstūra informuotam vartotojui nesudaro bendro įspūdžio, kuris yra skirtingas nuo ieškovo, kaip autoriaus teisių subjekto ir įregistruoto dizaino savininko, audinių raštų. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių atsakovas savo apeliaciniu skundu neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo, kaip autoriaus teisių subjekto, teisių pažeidimo.

Taigi, sprendžiant iš aukščiau išvardintų tarptautinių ir Lietuvos Respublikos teisės normų, reglamentuojančių autorių teisių ir registruoto dizaino savininkų teisių apsaugą, turinio bei šios bylos šalių procesinių dokumentų darytina išvada, kad šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti yra būtina nustatyti, ar ieškovo ieškinyje nurodyti atsakovo importuojami, reklamuojami ir pardavinėjami audiniai (pažymėti atitinkamais indeksais) vartotojui vizualiai sudaro bendrą įspūdį, kuris yra skirtingas nuo ieškovo gaminamų ir platinamų audinių, kurių raštai pavadinti „AXEL“, „MIDAS“, „PHOENIX“ ir „LUDOVINE“ ir į kuriuos ieškovas turi subjektines autoriaus teises, o audinio „AXEL“ rašto ir tekstūros - ir įregistruoto dizaino savininko teises, ir informuotam vartotojui nesudaro pagrindo spręsti, kad tai yra minėtų ieškovo raštų atgaminimas (kopijos), ar priešingai, vartotojas, lygindamas minėtus ieškovo audinių raštus su atsakovo platinamais, turi pagrindą manyti, kad tai yra tas pats raštas, rašto kopija, t.y. bendras vartotojo suvokimo įspūdis nėra skirtingas.

Byloje kilusiam ginčui išspręsti šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Aplinkybės byloje nustatomos tiek šalių paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais, tiek rašytiniais, daiktiniais įrodymais, tiek ir ekspertų išvadomis (CPK 177 str. 2 d.).

Aplinkybei apie ieškovo ir atsakovo platinamų audinių raštų bendrą suvokimo įspūdį, kuris, ieškovo teigimu, nėra skirtingas, o yra vizualiai tapatus, įrodyti ieškovas pateikė UAB „Proginis dizainas“ lyginamosios dizaino ekspertizės išvadas (t. I, b.l. 80-89), o taip pat audinių pavyzdžius.

Savo apeliaciniame skunde atsakovas, be kita ko, teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „Proginis dizainas“ (kurio išvadas vertino pirmosios instancijos teismas) turi teisę verstis tokio pobūdžio ekspertizių atlikimo veikla ir kad šios įmonės specialistai turi reikiamą kvalifikaciją. Be to, atsakovo teigimu, minėtose išvadose audiniai vertinami, nurodant, kad tai yra informuoto vartotojo bendras įspūdis, kai tuo tarpu informuotais vartotojais neturėtų būti pripažįstami asmenys, turintys specialių žinių dizaino srityje.

Teisėjų kolegija sutinka su teiginiu, kad šios išvados neatitinka CPK 216 straipsnyje nustatytų eksperto išvadai keliamų reikalavimų, nes ekspertizės, atliktos ne teismo nutarties pagrindu, ir negali būti laikomos ekspertizės išvadomis, kaip įrodinėjimo priemonėmis CPK 216 straipsnio prasme. Tačiau šias išvadas pirmosios instancijos turėjo pakankamą pagrindą vertinti kaip rašytinius įrodymus, kuriais gali būti nustatytos reikšmę bylai turinčios aplinkybės (CPK 177 str. 2 d.), o aplinkybė, jog nėra duomenų, kad UAB ,,Proginis dizainas“ turi teisę verstis tokio pobūdžio ekspertizių atlikimo veikla, šios įrodinėjimo priemonės, kaip rašytinio įrodymo, nepaneigia. Apeliantas pagrįstai teigia, kad UAB „Proginis dizainas“ išvadas pasirašę asmenys turi specialių žinių dizaino srityje ir negali būti laikomi informuotais vartotojais. Tačiau šiose išvadose yra apibūdinti lyginamųjų audinių grafinių elementų struktūra, jų išdėstymas, marginimo ypatumai, pagrindiniai meninės išraiškos bruožai, išskirti lyginamųjų audinių skirtingumai ir bendrumai bei pateiktos motyvuotos dizaino ir meno srities specialistų išvados apie bendrą informuotam vartotojui sudaromą įspūdį. Todėl šias išvadas kartu su liudytojos L. M. parodymais (t. III, b.l. 1-3) teismas pagrįstai įvertino kaip ieškovo teiginius patvirtinančius faktinius bylos duomenis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas autorių teisių pažeidimą konstatavo ne tik UAB „Proginis dizainas“ išvadų pagrindu, bet ir ištyręs byloje pateiktus tiek ieškovo audinių, tiek atsakovo platinamų audinių pavyzdžius, kaip daiktinius įrodymus, įvertinęs šių audinių ypatumus, šių audinių raštų bendrumus ir skirtumus bei padaręs pagrįstą išvadą, kad lyginami atsakovo audinių raštai ir ieškovo audinių raštai yra tapatūs, o kai kurie raštų skirtumai nepanaikina bendro tapatumo įspūdžio.

Pažymėtina, kad aplinkybei apie ieškovo ir atsakovo platinamų audinių raštų tapatumą įrodyti kartu su kitais įrodymais ieškovas pateikė ir rašytines UAB „Sedes Regia“ nuomones (t. II, b.l. 3-11), kurios taip pat patvirtina ieškovo teiginį apie jo ir atsakovo platinamų audinių tapatumą.

Nepaisant aplinkybės, kad byloje nebuvo atlikta platesnė vartotojų apklausa ir nei viena iš šalių tokios apklausos nepateikė, šios pirmosios instancijos teismo išvados, pagrįstos byloje esančiais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais, o taip pat ir liudytojos parodymu, laikytinos pagrįstomis, nes atsakovas jų jokiais leistinais įrodymais nepaneigė.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvadą apie ieškovo ir atsakovo audinių tapatumą ir autorių teisių pažeidimą paneigia UAB „Justluka“, UAB „Grafų baldai“ ir UAB „Gintaro baldai“, kurie laikytini informuotais vartotojais ir kurie nėra susiję su audinių gamyba, dizainu, tačiau žino ir supranta nagrinėjamą problemą, kadangi audinius naudoja baldų gamyboje, raštai. Tačiau šie atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai negali būti laikomi tinkamais ir leistinais įrodymais lyginamų audinių tapatumui ar panašumui patvirtinti ar paneigti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtų bendrovių apklausa atlikta pateikus ne audinių pavyzdžius, o jų nuotraukas, todėl į šią apklausą neatsižvelgė. Su tokiu vertinimu negalima nesutikti. Iš byloje pateiktų UAB „Justluka“, UAB „Grafų baldai“ ir UAB „Gintaro baldai“ raštų turinio ir kartu su šiais raštais pateiktų priedų matyti, kad minėtoms bendrovėms palyginimui iš tiesų buvo pateikti ne audinių pavyzdžiai, o jų nuotraukos. Toks palyginimas negali būti laikomas tinkamu ir juo negali būti nustatyti tikrieji lyginamų audinių bendrumai ar skirtingumai. Tai patvirtina ir UAB „Justluka“ raštas (t. II, b.l. 82), kuriame taip pat nurodyta, kad nuotraukose labai sunku pamatyti audinių panašumus ir skirtumus. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad minėtas įmones (UAB „Justluka“, UAB „Grafų baldai“ ir UAB „Gintaro baldai“) su atsakovu sieja ilgalaikis bendradarbiavimas - tai patvirtina tie patys minėtų įmonių raštai. Dėl šių aplinkybių šių įmonių apklausa negali būti ir pakankami informatyvi, ir objektyvi, nes negali atspindėti informuoto vartotojo įspūdžio.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada apie lyginamųjų ieškovo ir atsakovo platinamų audinių tapatumą yra pagrįsta byloje surinktais faktiniais duomenimis ir apeliantas šios išvados jokiais įrodymais nepaneigė.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 2 dalies nuostatą, tuo atveju, kai atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Dizaino įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje bei Autorių teisių ir gretutinių teisų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje. Būtent šiuo pagrindu ieškovas savo pareikštu ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, teigdamas, kad atsakovas UAB „Dinasas“ dėl savo neteisėtų veiksmų gavo turtinės naudos, kuri ir turėtų būti pripažinta ieškovo nuostoliais.

Pirmosios instancijos teismas nuostolių dydį nustatė, vadovaudamasis paties atsakovo pateiktais duomenimis apie ginčo audinių pardavimą laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 12 d. iki 2008 m. sausio 14 d., apie floko tipo audinių pardavimo dalį bei pagrįstai atsižvelgdamas į tai, kad prekyba audiniais yra ypatingai didelių sąnaudų nereikalaujanti veikla, bei į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie veiklos sąnaudų susietumą su prekybą ginčo audiniais.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistu nuostolių dydžiu, apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Apelianto teigimu, į bylą pateikti jo grynąją naudą (naudą, atskaičius išlaidas), gautą iš ginčo audinių pardavimo, įrodantys rašytiniai įrodymai, pagal kuriuos, pardavus ginčo audinius, atsakovo gauta grynoji nauda, kuri sudaranti 1 522,25 Lt, turėtų būti apskaičiuota remiantis grynuoju pelnu, o šis paskaičiuojamas iš bendrojo pelno atėmus išlaidas. Tačiau toks atsakovo pateiktas išlaidų skaičiavimas rodo, kad naudą, gautą iš ginčo audinių pardavimo, atsakovas skaičiuoja, atsižvelgdamas ir į jo veiklos sąnaudas, nesusijusias su ginčo audinių prekyba, t.y. nesusijusias su nustatytu intelektinės nuosavybės pažeidimu. Toks nuostolių skaičiavimas nėra pagrįstas įstatymu ir neatitinka CK 6.251 straipsnyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 straipsnio 5 dalies nuostatą, pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio įstatymo nustatytas teises ir ji nustatoma ir išieškoma, neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių turėtojas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Dizaino įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje. Taigi, sprendžiant intelektinės nuosavybės teisių turėtojo pažeidimu padarytų nuostolių atlyginimo klausimą, pažeidėjo gauta nauda yra siejama tik su veikla, kuria yra padarytas pažeidimas. Todėl iš kitos pažeidėjo veiklos gautos pajamos bei dėl jos patirtos išlaidos niekaip nėra susijusios su teisės pažeidimu ir, nustatant nuostolių dydį, į jas negali būti atsižvelgiama.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Atsakovas pats pripažįsta, kad tiksliai nustatyti kiekvienos iš veiklų sąnaudų nėra galimybės, ir, kaip jau minėta, nustatant iš neteisėtos veiklos (ginčo audinių pardavimo) gautą naudą, siūlo iš ginčo audinių pardavimo atsakovo gautą bendrąjį pelną mažinti jo veiklos sąnaudų suma, proporcinga bendrojo pelno daliai. Kadangi toks atsakovo gautos naudos skaičiavimas, nustatant ieškovo nuostolių dydį, neatspindi tikrosios iš neteisėtos veiklos atsakovo gautos naudos ir prieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui, tai pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą ir nuostolių dydį nustatyti pats.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas nuostolių dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas, gavęs įspėjimą neprekiauti ginčo audiniais, šią veiklą dar ilgai tęsė. Tai reiškia, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo tyčiniai bei tęstiniai ir ši aplinkybė yra reikšminga, nustatant dėl autorių ir/ar dizaino savininkų teisių pažeidimo atsiradusių nuostolių dydį (ATGTĮ 83 str. 2 d., Dizaino įstatymo 48 str. 5 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į pažeidimo esmę, nustatė iš esmės pagrįstą ir teisingą dėl autoriaus ir įregistruoto dizaino savininko teisių ieškovui padarytos žalos dydį, kuris atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ir nėra pagrindo priteistų nuostolių dydį mažinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasMarytė MitkuvienėDonatas Šernas