Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti 2020-09-14 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio1 dalyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad 2019-03-30 iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų 18-4 ir 18-5 lubos, kurios ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu pagal Būsto draudimo liudijimą TIA Nr. 251519161. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 266,81 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkui. Byloje duomenų apie tai, kad žala, susidariusi ieškovei išmokėjus draudimo išmoką, būtų atlyginta, nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas), t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas, esantis Taikos pr.6-18, Visagine, buvo aplietas iš viršuje esančio ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto Taikos pr.6-28, Visagine,. Atsakovas turėjo pareigą rūpintis savo turtu ir kad jis nesukeltų žalos kitų asmenų turtui, tačiau savo pareigos nevykdė. Kadangi dėl atsakovo nevykdytų pareigų atsirado žala kitų asmenų turtui, ieškovei iš atsakovo priteistina 266,81 Eur draudimo išmoka, išmokėta aplieto buto savininkui ir 10,86 Eur kompensacinių palūkanų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 266,81 Eur (du šimtai šešiasdešimt šeši eurai 81 ct) skolą, 10,86 Eur (dešimt eurų 86 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 277,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2020-08-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penki eurai 08 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.