Kauno apygardos teismo nutartis

2016-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1507-485/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-29
Bylos Nr.
1S-1507-485/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21209-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1507-485/2016
Proceso Nr. 1-01-1-21209-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. skundą dėl Jonavos apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., gim. 1981 m. vasario 10 d., nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu bei 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą teikimu, kuriuo prašė A. S. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, kadangi jis paskirto teismo įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų 6 mėnesius – piktybiškai nevykdo.Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi teikimą tenkino, pakeitė nuteistajam A. S. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę į kitą bausmę – 90 parų areštą. Apeliantas A. S. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir teikimo netenkinti.Skunde nurodo, kad teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nevykdė, nes jam buvo stipri depresija, užgriuvo didelės problemos. Depresija užfiksuota medicininiuose dokumentuose, kuriuos pateikė į bylą. Buvo taikytas gydymas, kuris buvo veiksmingas ir nuo 2016 m. spalio 3 d. alkoholio nevartoja, dirba statybos darbus, turi pažymėjimą, kad verčiasi individualia veikla, dirba apdailos darbus, gyvena su sugyventine, kuri laukiasi ir gimdymas numatytas 2017 m. sausio 21 d. Apelianto sugyventinė turi savo du vaikus (5 ir 15 metų amžiaus), jiems priteistas išlaikymas nėra mokamas, tai ir juos apeliantas išlaiko, jo pajamos apie 800 eurų, o sugyventinės apie 200 eurų, rūpinasi šeima ir padeda prižiūrėti vaikus. Už darbus yra gavęs rankpinigius, kuriuos išleido šeimos poreikiams dėl šeimos pagausėjimo, tai jei reikėtų atlikti arešto bausmę, negalėtų atlikti užsakytų darbų, neturėjo kaip grąžinti gautų pinigų, nebūtų vaiko gimdyme, bus kliūtis tolimesniems mokslams Jonavos suaugusių švietimo centre. Teigia, kad ne tik jam, bet ir jo šeimai arešto pasekmės bus skaudžios. Apeliacinis skundas atmetamas. Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal Lietuvos Respublik?s baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam A. S., skirdamas 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojo jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei šešių mėnesių laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.Bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje – Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriuje 2016 m. liepos 28 d. gautas teismo sprendimas vykdymui ir nuteistasis buvo supažindintas su teismo paskirtos bausmės vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Probacijos skyrius patvirtino, jog nuteistasis nėra pažeidęs įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tačiau du kartus įspėtas dėl alkoholio vartojimo. Šios aplinkybės buvo įvertintos ir apylinkės teismo, kurios nulėmė teismo išvadą, kad visgi nuteistasis teismo paskirto įpareigojimo nevykdo. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, skundą nagrinėjantis teismas juos atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenys patvirtina ne tik tuos kartus kuomet nuteistasis atvyko į probacijos skyrių neblaivus 2016 m. rugpjūčio 4 d., baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio 2 dalies pažeidimą, būdamas neblaivus 2016 m. rugsėjo 1 d. bei baustas pagal ATPK 178 straipsnio 3 dalį 2016 m. rugsėjo 18 d., tačiau iš byloje pateikto administracinių teisės pažeidimų registro duomenų akivaizdu, jog jis dar baustas ir administracine tvarka už greičio viršijimą, vairavimą neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemonių, kai ta teisė atimta ir kt. Nors ir byloje pateikta teigiamai charakterizuojančios medžiagos nuteistojo atžvilgiu, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai, kuriais teismas turėtų apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo nurodytos skundo aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, nėra pateisinančios paskirto teismo įpareigojimo nevykdymą, šis įpareigojimas pažeistas ne vieną ir ne du kartus, nuteistasis dėl paskirtų įspėjimų, atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau darė pažeidimus, kas vertintina kaip piktybišku įpareigojimo nevykdymu. Aukštesniojo teismo vertinimu, skunde deklaruojamos aplinkybės, kad nuteistasis dirba, mokosi, padeda prižiūrėti sugyventinės vaikus ir laukia šeimos gausėjimo, jo elgesys pasikeitė, nevartoja alkoholio, o paskirta griežtesnė bausmė skaudžiai atsilieps, nelaikytinos šalinančiomis atsakomybę ir nepaneigia apylinkės teismo išvados, jog A. S. vengė atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, negali nulemti egzistuojančių laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu pagrindų. Atsižvelgiant į nustatytų ir patikrintų bylos aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog sprendimu pakeisti paskirtą laisvės apribojimo bausmę A. S. į kitą bausmę – areštą, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadaryta, BK 48 straipsnio 10 dalis, 49 straipsnis bei 65 straipsnis pritaikytas teisingai, maksimali įstatyme numatyta arešto bausmė jam paskirta teisingai. Jonavos rajono apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai patenkino Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimą dėl A. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, todėl naikinti apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algirdas Remeika