Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 357-737 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistas Magdeburgo žemės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 211 paragrafą, 239a paragrafo 1 dalį, 249 paragrafo 1 dalį, 223 paragrafo 1 dalį, 224 paragrafo 1 dalies 2 ir 4 numerius, 263a paragrafo 1 dalį, 21 paragrafą, 22 paragrafą, 23 paragrafo 1 dalį, 25 paragrafo 2 dalį, 52, 53 ir 55 paragrafus už pasikėsinimą nužudyti žmogų pagal idealiąją nusikaltimų sutaptį kartu su turto prievartavimu pagrobiant asmenį, plėšimu, pavojingu kūno sužalojimu ir sukčiavimu kompiuterių sistemomis keturiais teisiškai sutampančiais atvejais (viena nusikalstama veika), jam paskirta subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi nuteistajam V. L. Magdeburgo žemės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, V. L. įvykdytus nusikaltimus atitinkamai prilyginant nusikalstamoms veikoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 24 straipsnio 3 dalyje ir BK 146 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 3 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 3 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 63 straipsnio 1-2 dalis, jam nustatyta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo V. L. bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. rugsėjo 10 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. vasario 5 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2023 m. kovo 6 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 12 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse ir nustatė pakartotinę šio klausimo svarstymo datą – 2025 m. vasario 12 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą. Komisija, įvertinusi individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus (vidutinė rizika) bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, tai, jog išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (nuteistas už 4 nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – nužudymą) ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, padarė išvadą, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. L., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytą BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo V. L. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens bylos lapai 49-50).

Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šiuo aspektu pažymima, jog sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, vertinami visi tokio asmens byloje esantys duomenys, tai yra jų visuma. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi visais asmens byloje esančiais duomenimis, ir, juos įvertinusi, konstatavo, jog nuteistasis V. L. nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, nors ir yra stebima teigiama dinamika keliose srityse. Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Nuteistasis V. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, drausmine tvarka nebaustas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu baigė (duomenys neskelbtini) klasių, įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, 2024 m. kovo 6 d. nuteistasis perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir nuo 2024 m. balandžio 16 d. dirba (duomenys neskelbtini) . Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, įvertinęs nuteistojo pateikto skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam V. L. šiuo metu dar nėra pagrindo.

Nuteistojo V. L. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis keičia savo elgesį teigiama linkme, stengiasi prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, tačiau byloje gausu ir neigiamai V. L. charakterizuojančių aplinkybių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kuriuos, tęsdamas bausmės atlikimą ir siekdamas lygtinio paleidimo instituto taikymo, nuteistasis turi stengtis eliminuoti.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad praeityje nuteistasis V. L. teistas dešimt kartų, du iš jų – Vokietijoje. Praeityje nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis probacijos laikotarpiu vykdė naujas nusikalstamas veikas. Paskutiniai įvykdyti nusikaltimai yra sunkesni lyginant su ankstesniais ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Už paskutinius įvykdytus nusikaltimus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nuteistasis kaltę pripažino iš dalies. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir leidžia daryti išvadą, kad ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė nuteistojo mąstymo ir elgesio. Šios aplinkybės liudija ir tai, kad V. L. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio ir gebės laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Atkreiptinas dėmesys, kad V. L. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už keturių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo, padarymą, veikiant bendrininkų grupėje, o tai rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

Teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 5 mėnesiai 23 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną), taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Pažymima ir tai, kad be Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdama išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis, todėl nuteistajam nurodyti aiškūs Komisijos nutarimo motyvai. Nuteistasis skunde teigia, kad skundžiamas Komisijos nutarimas grindžiamas formaliais argumentais, tačiau su šiuo argumentu teismas nesutinka. Nagrinėjamu atveju Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, rėmėsi nuteistojo V. L. asmens bylos duomenimis. Taigi, priešingai, nei teigiama skunde, priimant skundžiamą nutarimą nebuvo apsiribota tik formaliais argumentais, neatitinkančiais asmens duomenų. Priešingai, tai nuteistojo skunde daug nurodytų aplinkybių nesutampa su nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, skunde nurodyta, jog nuteistasis nuo 2016 m. nustojo pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, tačiau bausmę nuteistasis atlieka tik nuo 2022 m. rugsėjo 10 d.). Taip pat nuteistasis skunde nurodo, jog jam visiškai nesuprantama, kodėl skundžiamame nutarime Komisija išskyrė jo kriminogeninius dinaminius veiksnius, apimančius gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, tačiau Komisijos nutarime apie šias sritis apimančius dinaminius kriminogeninius veiksnius net nėra užsiminta.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad didelių finansinių įsipareigojimų (pagal paskutinį nuosprendį iš nuteistojo priteista solidariai su bendrininkais (broliu ir dar trimis draugais) atlyginti 50 000Eur moralinę žalą aukos motinai bei teismo išlaidas, Administracinių nusižengimų registro duomenimis skola už nesumokėtas baudas – 1 361 Eur), turėjimas taip pat gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą, tuo labiau, gyvendamas laisvėje jis oficialiai nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, darbo patirtis tik maždaug 4 mėnesiai, be to, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad finansinės naudos siekimas buvo pagrindinis nusikalstamų veikų darymo motyvas. Esant šioms aplinkybėms, vis dėlto kyla abejonių, ar V. L. išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais. Be to, nuteistasis yra gana spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Jam būdingas agresyvus elgesys ir žema tolerancija frustracijai: jis gana lengvai prarasdavo savitvardą, negebėjo sukontroliuoti jį užplūdusių emocijų ir elgėsi šių emocijų įtakojamas (smurtaudavo). Vertinimo metu atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis stokoja įgūdžių atpažįstant veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, negeba jų visų įvardinti. Be to, stebima, jog tuo metu, kai jis bando spręsti turimus sunkumus, dažnai pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas (siekdamas asmeninių tikslų – naudojo smurtą, spręsdamas finansinius sunkumus – vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas). Nuteistasis neįvertina visų savo elgesio pasekmių, tačiau susikoncentruoja tik į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas.

Pažymima, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad V. L. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be abejonės, kai kuriose srityse nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, esamus dinaminius kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. L. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. L. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas Nr. 357-737 yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo V. L. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. L. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo V. L. asmens bylą Nr. 18050 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.