Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Nr. KT201-A-N15/2021 (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Šioje byloje Konstitucinis Teismas pagal individualų skundą vertino Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, susijusių su valstybės tarnautojo nušalinimu nuo pareigų, konstitucingumą ir padarė teisiškai reikšmingas išvadas pripažindamas, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos statymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas, be kita ko, išaiškino, kad įstatymų leidėjas, Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu nušalinimo nuo pareigų teisiniu reguliavimu siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, apsaugoti institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, nesudarė prielaidų įvertinti individualią kiekvieno valstybės tarnautojo, apie kurį gauta informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, situaciją atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, kurios sudarytų sąlygas atitinkamai individualizuoti konkrečią situaciją, ir nustatyti minėtam asmeniui konkrečiu atveju taikytinas (būtinas) jo teises ribojančias priemones, jų taikymo trukmę, ir taip nesilaikė iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti.

Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime toks teisinis reguliavimas taip pat vertinamas kaip neatitinkantis iš konstitucinio teisingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui, reguliuojant nušalinimo nuo pareigų teisinius santykius, užtikrinti tam tikrą interesų, t. y. intereso apsaugoti nušalinamo nuo pareigų valstybės tarnautojo teises ir laisves ir viešojo intereso užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, apsaugoti institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, pusiausvyrą. Vadinasi, teisinis reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo nustatyta asmenų, priimančių sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, pareiga, gavus informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalomai nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalomai nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, t. y. sudarant prielaidas nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų neapibrėžtam, taigi ir ilgam, laikui, neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo principų reikalavimų, taigi ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių imperatyvų.

Analogiškas teisinis reguliavimas, pagal kurį nenustatyta galimybė vidaus tarnybos sistemos pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui, atsižvelgiant į individualią kiekvieno vidaus tarnybos sistemos pareigūno situaciją, vertinti, ar su šio asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo pareigų vykdymas galėtų kelti grėsmę konstituciškai svarbiems tikslams, taip pat neatitinka iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių ribojimus, be kita ko, nušalinimo nuo pareigų taikymo trukmę, ir yra neproporcingas konstitucinės kiekvieno asmens teisės laisvai pasirinkti darbą varžymas.

Pareiškėjos atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas negalėjo vadovautis analogiška ir formalia Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata ir pareiškėją laikinai nušalinti nuo pareigų, lemiant teisinio nihilizmo situaciją ir sukeliant pareiškėjai nepagrįsto masto suvaržymus. Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas remiantis tik formalia asmens procesine padėtimi ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tad kelia pagrįstų abejonių dėl savo konstitucingumo ir žmogaus teisių suvaržymo.

Statuto 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūną nuo pareigų nušalina pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimą. Įsakyme nušalinti pareigūną nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Akcentavo, kad 2022 m. kovo 25 d. Alytaus pataisos namuose buvo gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus raštas Nr. IBPS-S-155722-22 „Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo“, kuriame nurodyta, kad Ikiteisminiame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-0-00133-22 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje „Piktnaudžiavimas“, gavus kriminalinės žvalgybos informacijos apie tai, kad Alytaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė J. M. palaiko netarnybinius santykius su nuteistaisiais, priima iš jų dovanas už palankumą ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, už atlygį galimai įtakoja Alytaus pataisos namų administracijos sprendimus, gerinančius nuteistųjų teisinę padėtį. 2022 m. kovo 25 d. Alytaus pataisos namuose buvo gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos raštas Nr. 1S-1101 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminį tyrimą Nr.01-0-00133-22 organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės – nušalinimo nuo pareigų įtariamajam skyrimo, prašė klausimą dėl Resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės J. M. nušalinimo nuo pareigų spręsti Statute nustatyta tvarka.

Alytaus pataisos namų direktorius, vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 ir 5 dalimis, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus raštą Nr. IBPS-S-155722-22, 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P-l12, nušalino nuo pareigų J. M., Resocializacijos skyriaus vyresniąją specialistę (intervencijų vykdymui) iki kol bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. Nr.01-0-00133-22.

Pažymėjo, jog atsakovas veikė jam įstatymų suteiktų įgaliojimų ribose, tik tuomet, kai sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus pataisos namų direktorius 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P-112 „Dėl J. M. nušalinimo nuo pareigų“, vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2022 m. kovo 24 d. raštą Nr. IBPS-S-155722-22, nušalino nuo pareigų J. M., Resocializacijos skyriaus vyresniąją specialistę (intervencijų valdymui), kai pareigūnas įtariamas nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu, iki bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00133-22. Pareiškėja laikinai nušalinta nuo pareigų tuo pagrindu, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00133-22 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, gavus kriminalinės žvalgybos informacijos apie tai, kad Alytaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė J. M. palaiko netarnybinius santykius su nuteistaisiais, priima iš jų dovanas už palankumą ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, už atlygį galimai įtakoja Alytaus pataisos namų administracijos sprendimus, gerinančius nuteistųjų teisinę padėtį.

2022 m. kovo 24 d. rašte Nr. IBPS-S-155722-22 prašoma užtikrinti, kad specialistė J. M. nuo 2022 m. kovo 25 d. nepatektų į Alytaus pataisos namų 7 – to lokalinio sektoriaus teritoriją ir spręsti dėl specialistės J. M. nušalinimo nuo pareigų.

2022 m. kovo 25 d. Alytaus pataisos namuose buvo gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos raštas Nr. 1S-1101 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminį tyrimą Nr.01-0-00133-22 organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės – nušalinimo nuo pareigų įtariamajam skyrimo, prašė klausimą dėl Resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės J. M. nušalinimo nuo pareigų išspręsti Statute nustatyta tvarka. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00133-22 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 1 dalį. J. M. 2022 m. kovo 25 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšininkavimas).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. P-112, kuriuo pareiškėja nušalinta nuo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja Ginčijamo įsakymo neteisėtumą argumentavo tuo, jog priimant įsakymą nebuvo įvertintos individualios aplinkybės, susijusios su jai pareikštu įtarimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšininkavimas) padarymu ir būtinumu taikyti nušalinimą nuo pareigų. Pareiškėja taip pat nušalinimo nuo pareigų nepagrįstumą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas, kurio 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Šiuo atveju pareigūnas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos.

Vadinasi, pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, pareigūnas privalo būti nušalintas nuo pareigų visais atvejais, kai gaunama informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Asmeniui, priimančiam sprendimą dėl pareigūno nušalinimo, nesuteikta teisė vertinti nušalinimo nuo pareigų pagrįstumą ir būtinumą. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog nušalinimui nuo pareigų pakanka tik informacijos, jog pareigūnas įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nenumatyta galimybė vidaus tarnybos sistemos pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui, turinčiam teisę skirti nušalinimą nuo pareigų, vertinti, ar su ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo valstybės tarnybai, ar tai būtina ir neišvengiama priemonė apsaugoti ikiteisminio tyrimo ir valstybės tarnybos interesus.

Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti Alytaus pataisos namus išmokėti jam nušalinimo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 25 d. neišmokėtą darbo užmokestį bei 0,07 procento delspinigius nuo šios sumos.

Statuto 45 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog kai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu nušalintam nuo pareigų pareigūnui, pasibaigus baudžiamajam procesui, nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad pareigūnas nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, pareigūnas toliau eina pareigas ir per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią vėl pradėjo jas eiti, jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu pareigūnui žala atlyginta kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenis su užpraeitų metų gruodžio mėnesio duomenimis).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-59 patvirtintas delspinigių dydis – 0,08 procento.

Nagrinėjamo ginčo atveju nepagrįsto pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareiškėjai turi būti išmokėtas darbo užmokestis ir delspinigiai. Įvertinus tai, kad nuo 2022 m. vasario 1 d. pasikeitė delspinigių dydis, pareiškėjai nušalinimo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 25 d. išmokėtinas neišmokėtas darbo užmokestis ir 0,08 procento delspinigių.

Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymu prašo iš atsakovo priteisti 907,50 Eur išlaidų, patirtų apmokant už advokato teisinę pagalbą.

Iš 2022 m. balandžio 29 d. ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. ataskaitų apie atliktus darbus matyti, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 363,00 Eur už skundo surašymą, 254,10 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 254,10 Eur už baigiamosios kalbos parengimą, 36,30 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.

Patirtos išlaidos grindžiamos 2022 m. balandžio 26 d. PVM sąskaita-faktūra Serija APB22 Nr. 0287, 2022 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita-faktūra Serija APB22 Nr. 0616, 2022 m. gegužės 9 d. sąskaitos išrašu, 2022 m. rugpjūčio 24 d. Pinigų priėmimo kvitu Serija ABU Nr. 5438090.

Iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja Advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir parneriai sumokėjo 544,50 Eur (2022 m. rugpjūčio 24 d. Pinigų priėmimo kvitas), o likusią dalį – 363,00 Eur už pareiškėją sumokėjo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.

Įvertinus tai, kad pareiškėja buvo atstovaujama pagal atstovavimo sutartį advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai, kuriai buvo sumokėta pagal jos pateiktas sąskaitas būtent už atstovavimą ir dokumentų surašymą, šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad už dalį suteiktų teisinių paslaugų sumokėjo kitas asmuo – Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.