Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-09-26 · Administracinė byla Nr. eI3-5384-414/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-26
Bylos Nr.
eI3-5384-414/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00891-2022-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Rimantas Giedraitis (pirm.)
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Alytaus pataisos namams, Alytaus pataisos namai
Kategorijos
Administracinė byla Nr.eI3-5384-414/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00891-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjai J. M., jos atstovui advokatui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. M. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. P-112 „Dėl J. M. nušalinimo nuo pareigų“; 2) įpareigoti Alytaus pataisos namus išmokėti pareiškėjai J. M. nušalinimo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 25 d. neišmokėtą darbo užmokestį bei 0,07 procento delspinigius nuo šios sumos.

Pareiškėja skunde bei jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. M. yra statutinė valstybės tarnautoja, ėjusi Alytaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės (intervencijų valdymui) pareigas ir Alytaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P-112 „Dėl J. M. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Ginčijamas įsakymas) laikinai nušalinta nuo pareigų. Ginčijamame įsakyme nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2022 m. kovo 24 d. raštą, nušalina nuo pareigų J. M., Resocializacijos skyriaus vyresniąją specialistę (intervencijų valdymui), kai pareigūnas įtariamas nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu, iki bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00133-22. Pareiškėja laikinai nušalinta nuo pareigų tuo pagrindu, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00133-22, kuriame J. M. 2022 m. kovo 25 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Nurodė, kad pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Teigė, kad Ginčijamas įsakymas buvo priimtas itin skubotai ir formaliai, sprendimą išimtinai siejant su faktine aplinkybe, kad pareiškėja yra įtariama padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą BK XXXIII skyriuje.

Mano, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų yra neteisėtas, nes pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje pareiškėjai buvo įteiktas 2022 m. kovo 25 d., tačiau ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras nematė pagrindo pareiškėjai taikyti (bei netaikė) procesinę prievartos priemonę – laikinąjį nušalinimą nuo pareigų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnį. Vien tik formalios pareiškėjos procesinės padėties pagrindu priimtas Ginčijamas įsakymas, akivaizdžiai yra neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas. Toks formalus įstatymo nuostatos taikymas, be kita ko, neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir kelia tokios įstatymo nuostatos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Nr. KT201-A-N15/2021 (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Šioje byloje Konstitucinis Teismas pagal individualų skundą vertino Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, susijusių su valstybės tarnautojo nušalinimu nuo pareigų, konstitucingumą ir padarė teisiškai reikšmingas išvadas pripažindamas, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos statymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas, be kita ko, išaiškino, kad įstatymų leidėjas, Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu nušalinimo nuo pareigų teisiniu reguliavimu siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, apsaugoti institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, nesudarė prielaidų įvertinti individualią kiekvieno valstybės tarnautojo, apie kurį gauta informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, situaciją atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, kurios sudarytų sąlygas atitinkamai individualizuoti konkrečią situaciją, ir nustatyti minėtam asmeniui konkrečiu atveju taikytinas (būtinas) jo teises ribojančias priemones, jų taikymo trukmę, ir taip nesilaikė iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti.

Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime toks teisinis reguliavimas taip pat vertinamas kaip neatitinkantis iš konstitucinio teisingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui, reguliuojant nušalinimo nuo pareigų teisinius santykius, užtikrinti tam tikrą interesų, t. y. intereso apsaugoti nušalinamo nuo pareigų valstybės tarnautojo teises ir laisves ir viešojo intereso užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, apsaugoti institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, pusiausvyrą. Vadinasi, teisinis reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo nustatyta asmenų, priimančių sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, pareiga, gavus informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalomai nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalomai nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, t. y. sudarant prielaidas nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų neapibrėžtam, taigi ir ilgam, laikui, neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo principų reikalavimų, taigi ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių imperatyvų.

Analogiškas teisinis reguliavimas, pagal kurį nenustatyta galimybė vidaus tarnybos sistemos pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui, atsižvelgiant į individualią kiekvieno vidaus tarnybos sistemos pareigūno situaciją, vertinti, ar su šio asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo pareigų vykdymas galėtų kelti grėsmę konstituciškai svarbiems tikslams, taip pat neatitinka iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių ribojimus, be kita ko, nušalinimo nuo pareigų taikymo trukmę, ir yra neproporcingas konstitucinės kiekvieno asmens teisės laisvai pasirinkti darbą varžymas.

Pareiškėjos atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas negalėjo vadovautis analogiška ir formalia Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata ir pareiškėją laikinai nušalinti nuo pareigų, lemiant teisinio nihilizmo situaciją ir sukeliant pareiškėjai nepagrįsto masto suvaržymus. Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas remiantis tik formalia asmens procesine padėtimi ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tad kelia pagrįstų abejonių dėl savo konstitucingumo ir žmogaus teisių suvaržymo.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad Statuto 45 straipsnis reglamentuoja pareigūnų nušalinimą nuo pareigų. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu pareigūnas įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu, pareigūnas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos (Statuto 45 str. 1 d. 3 p.).

Statuto 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūną nuo pareigų nušalina pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimą. Įsakyme nušalinti pareigūną nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Akcentavo, kad 2022 m. kovo 25 d. Alytaus pataisos namuose buvo gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus raštas Nr. IBPS-S-155722-22 „Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo“, kuriame nurodyta, kad Ikiteisminiame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-0-00133-22 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje „Piktnaudžiavimas“, gavus kriminalinės žvalgybos informacijos apie tai, kad Alytaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė J. M. palaiko netarnybinius santykius su nuteistaisiais, priima iš jų dovanas už palankumą ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, už atlygį galimai įtakoja Alytaus pataisos namų administracijos sprendimus, gerinančius nuteistųjų teisinę padėtį. 2022 m. kovo 25 d. Alytaus pataisos namuose buvo gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos raštas Nr. 1S-1101 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminį tyrimą Nr.01-0-00133-22 organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės – nušalinimo nuo pareigų įtariamajam skyrimo, prašė klausimą dėl Resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės J. M. nušalinimo nuo pareigų spręsti Statute nustatyta tvarka.

Alytaus pataisos namų direktorius, vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 ir 5 dalimis, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus raštą Nr. IBPS-S-155722-22, 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P-l12, nušalino nuo pareigų J. M., Resocializacijos skyriaus vyresniąją specialistę (intervencijų vykdymui) iki kol bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. Nr.01-0-00133-22.

Pažymėjo, jog atsakovas veikė jam įstatymų suteiktų įgaliojimų ribose, tik tuomet, kai sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus pataisos namų direktorius 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P-112 „Dėl J. M. nušalinimo nuo pareigų“, vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2022 m. kovo 24 d. raštą Nr. IBPS-S-155722-22, nušalino nuo pareigų J. M., Resocializacijos skyriaus vyresniąją specialistę (intervencijų valdymui), kai pareigūnas įtariamas nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu, iki bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00133-22. Pareiškėja laikinai nušalinta nuo pareigų tuo pagrindu, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00133-22 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, gavus kriminalinės žvalgybos informacijos apie tai, kad Alytaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė J. M. palaiko netarnybinius santykius su nuteistaisiais, priima iš jų dovanas už palankumą ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, už atlygį galimai įtakoja Alytaus pataisos namų administracijos sprendimus, gerinančius nuteistųjų teisinę padėtį.

2022 m. kovo 24 d. rašte Nr. IBPS-S-155722-22 prašoma užtikrinti, kad specialistė J. M. nuo 2022 m. kovo 25 d. nepatektų į Alytaus pataisos namų 7 – to lokalinio sektoriaus teritoriją ir spręsti dėl specialistės J. M. nušalinimo nuo pareigų.

2022 m. kovo 25 d. Alytaus pataisos namuose buvo gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos raštas Nr. 1S-1101 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminį tyrimą Nr.01-0-00133-22 organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės – nušalinimo nuo pareigų įtariamajam skyrimo, prašė klausimą dėl Resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės J. M. nušalinimo nuo pareigų išspręsti Statute nustatyta tvarka. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00133-22 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 1 dalį. J. M. 2022 m. kovo 25 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšininkavimas).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. P-112, kuriuo pareiškėja nušalinta nuo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja Ginčijamo įsakymo neteisėtumą argumentavo tuo, jog priimant įsakymą nebuvo įvertintos individualios aplinkybės, susijusios su jai pareikštu įtarimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšininkavimas) padarymu ir būtinumu taikyti nušalinimą nuo pareigų. Pareiškėja taip pat nušalinimo nuo pareigų nepagrįstumą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas, kurio 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Šiuo atveju pareigūnas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos.

Vadinasi, pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, pareigūnas privalo būti nušalintas nuo pareigų visais atvejais, kai gaunama informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Asmeniui, priimančiam sprendimą dėl pareigūno nušalinimo, nesuteikta teisė vertinti nušalinimo nuo pareigų pagrįstumą ir būtinumą. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog nušalinimui nuo pareigų pakanka tik informacijos, jog pareigūnas įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nenumatyta galimybė vidaus tarnybos sistemos pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui, turinčiam teisę skirti nušalinimą nuo pareigų, vertinti, ar su ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo valstybės tarnybai, ar tai būtina ir neišvengiama priemonė apsaugoti ikiteisminio tyrimo ir valstybės tarnybos interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) įtvirtintas visiškai analogiškas nušalinimo valstybės tarnautojo nuo pareigų teisinis reguliavimas. VTĮ 40 straipsnio 10 dalies 3 punkte numatyta, jog valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu gaunama informacija, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime nurodė, kad įstatymų leidėjas, VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu nušalinimo nuo pareigų teisiniu reguliavimu, siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, apsaugoti institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, nesudarė prielaidų įvertinti individualią kiekvieno valstybės tarnautojo, apie kurį gauta informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, kurios sudarytų sąlygas atitinkamai individualizuoti konkrečią situaciją, ir nustatyti minėtam asmeniui taikytinas (būtinas) jo teises ribojančias priemones, jų taikymo trukmę. Įstatymų leidėjas nesilaikė iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip neatitinkantis iš konstitucinio teisingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui, reguliuojant nušalinimo nuo pareigų teisinius santykius, užtikrinti tam tikrą interesų pusiausvyrą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime atkreipė dėmesį, jog iš esmės tapačios šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamoms VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms nuostatoms normos, kuriomis reglamentuojamas tam tikras nusikalstamas veikas padariusių asmenų nušalinimas nuo pareigų ir nustatyta, kad už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis nemokamas, yra įtvirtintos ir kituose teisės aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (2018 m. birželio 29 d. redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme (2020 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme (2018 m. birželio 29 d. redakcija), tačiau juose nustatytas teisinis reguliavimas nėra nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas visiškai tapačiai reglamentuoja nusikalstamas veikas padariusių statutinių pareigūnų nušalinimą nuo pareigų, kaip ir VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Konstitucinis Teismas konkrečiai nevertino Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto nušalinimo atitikties konkretiems Konstitucijos straipsniams, tačiau Konstituciniam Teismui 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažinus, jog VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, vertintina, jog Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reglamentavimas neatitinka minėtų Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 išvadomis, nes VTĮ ir Statuto normos patenka į vienos teisinės sistemos – viešosios teisės sritį. VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas visiškai analogiškai reglamentuoja valstybės tarnautojų, tarp jų ir statutinių valstybės pareigūnų, nušalinimo nuo tarnybos teisinius santykius. Todėl įgyvendinant neprieštaringą ir vienodos viešosios teisės, tapačiai reglamentuojančios valstybės tarnybos teisinius santykius, reguliavimą, teisingumo ir proporcingumo principus, nagrinėjamo ginčo atveju taikytina teisės analogija ir Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos analogiškai vertinamos taip, kaip buvo įvertinta VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų atitiktis Konstitucijai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo išvadas, konstatuotina, jog pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų atveju, nevertinant pareiškėjos neteisėtos veikos aplinkybių, t. y. ar nenušalinus pareiškėją nuo pareigų bus diskredituojama statutinė valstybės tarnyba arba kils kitokių nepataisomų padarinių, susijusių su nusikalstamos veikos tyrimu, statutinės valstybės tarnybos autoritetu, individualiai neįvertinant nušalinimo nuo pareigų būtinumo ir proporcingumo, nušalinimas nuo pareigų negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta priemonė. Įvertinus tai, kad pareiškėjos nušalinimas nuo pareigų buvo grindžiamas tik informacija apie įtarimą pareiškėjai padarius baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, numatytą BK 225 straipsnyje, nepagrindžiant Ginčijamo įsakymo faktinėmis ar kitomis aplinkybėmis dėl pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų neišvengiamumo ir būtinumo, pripažintina, kad toks formalus nušalinimas yra neproporcinga priemonė, žymiai daugiau ribojanti pareiškėjos teises, negu yra būtina.

Teismo nuomone, dėl nurodytų argumentų Ginčijamas įsakymas dėl nušalinimo, nors ir atitinka Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą formalią nušalinimo nuo pareigų sąlygą, tačiau dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo išvadų negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti Alytaus pataisos namus išmokėti jam nušalinimo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 25 d. neišmokėtą darbo užmokestį bei 0,07 procento delspinigius nuo šios sumos.

Statuto 45 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog kai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu nušalintam nuo pareigų pareigūnui, pasibaigus baudžiamajam procesui, nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad pareigūnas nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, pareigūnas toliau eina pareigas ir per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią vėl pradėjo jas eiti, jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu pareigūnui žala atlyginta kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenis su užpraeitų metų gruodžio mėnesio duomenimis).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-59 patvirtintas delspinigių dydis – 0,08 procento.

Nagrinėjamo ginčo atveju nepagrįsto pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareiškėjai turi būti išmokėtas darbo užmokestis ir delspinigiai. Įvertinus tai, kad nuo 2022 m. vasario 1 d. pasikeitė delspinigių dydis, pareiškėjai nušalinimo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 25 d. išmokėtinas neišmokėtas darbo užmokestis ir 0,08 procento delspinigių.

Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo išvadas dėl analogiško VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto valstybės pareigūnų nušalinimo teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nėra tikslinga ir būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl analogiško Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio reglamentavimo atitikties toms pačioms Konstitucijos nuostatoms. Todėl pareiškėjos prašymas dėl nurodytų argumentų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 24 d. prašymu prašo iš atsakovo priteisti 907,50 Eur išlaidų, patirtų apmokant už advokato teisinę pagalbą.

Iš 2022 m. balandžio 29 d. ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. ataskaitų apie atliktus darbus matyti, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 363,00 Eur už skundo surašymą, 254,10 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 254,10 Eur už baigiamosios kalbos parengimą, 36,30 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Patirtos išlaidos grindžiamos 2022 m. balandžio 26 d. PVM sąskaita-faktūra Serija APB22 Nr. 0287, 2022 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita-faktūra Serija APB22 Nr. 0616, 2022 m. gegužės 9 d. sąskaitos išrašu, 2022 m. rugpjūčio 24 d. Pinigų priėmimo kvitu Serija ABU Nr. 5438090.

Iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja Advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir parneriai sumokėjo 544,50 Eur (2022 m. rugpjūčio 24 d. Pinigų priėmimo kvitas), o likusią dalį – 363,00 Eur už pareiškėją sumokėjo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (pvz., 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1011-756/2021, 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016).

Įvertinus tai, kad pareiškėja buvo atstovaujama pagal atstovavimo sutartį advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai, kuriai buvo sumokėta pagal jos pateiktas sąskaitas būtent už atstovavimą ir dokumentų surašymą, šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad už dalį suteiktų teisinių paslaugų sumokėjo kitas asmuo – Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi skundą teismui pareiškėja pateikė 2022 m. balandžio 25 d. (2022 m. antras ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2021 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1679,30 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 4198,25 Eur (1679,30 Eur (2021 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas). Pareiškėjos prašoma priteisti 363,00 Eur suma už skundo parengimą yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjai iš atsakovo.

Taip pat pareiškėja prašo priteisti 508,20 Eur (254,10 Eur + 254,10 Eur) išlaidų, susijusių su pasirengimu teismo posėdžiui, atstovavimu byloje, baigiamosios kalbos rengimu ir nurodo, kad minėtos paslaugos iš viso truko 5 val. (1 val. 30 min. truko pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje, 3 val. 30 min. truko baigiamosios kalbos rengimas, kuris pagal savo pobūdį priskirtinas prie pasirengimo teismo posėdžiui). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos atstovas advokatas A. A. dalyvavo teismo posėdyje, į bylos sudėtingumą, byloje esančių dokumentų apimtį, bendra nurodyta pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje 5 val. trukmė nevertintina kaip neadekvačiai ilga.

Kadangi pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje paslaugos buvo suteiktos 2022 m. rugpjūčio 29 d. (2022 m. trečias ketvirtis), sprendžiant dėl minėtų išlaidų priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2022 pirmo ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1729,90 Eur).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už pasirengimą teismo posėdžiui, įskaitant baigiamosios kalbos rengimą ir atstovavimą teismo posėdyje maksimali priteistina suma gali būti 864,95 Eur (1729,90 Eur (2022 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 5 (valandų skaičius).

Pareiškėjos prašoma priteisti 508,20 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjai.

Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą maksimali priteistina suma yra 172,99 Eur (1729,90 Eur (2022 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas). Pareiškėjos prašoma priteisti 36,30 Eur suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus priteistino dydžio, todėl priteistina pareiškėjai.

Taigi nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos sudėtingumą, maksimaliai galimas priteisti sumas, pareiškėjai iš atsakovo Alytaus pataisos namų priteistina 907,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. P-112 „Dėl J. M. nušalinimo nuo pareigų“.

Įpareigoti Alytaus pataisos namus išmokėti pareiškėjai J. M. nušalinimo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 25 d. neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,08 procento delspinigių nuo šios sumos.

Priteisti pareiškėjai J. M. 907,50 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo Alytaus pataisos namų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis