Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą dėl Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų, kuriuos pareiškėjas laiko neteisėtais, o būtent dėl 2018-08-31 nutarimu Nr. 69-677, jam paskirtos drausminės nuobaudos - perkėlimo į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų, už pažeidimą, kurio jis teigia nepadaręs.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-08-31 Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 69-677 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau ir – Nutarimas dėl nubaudimo) R. M. buvo skirta drausminė nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų (b. l. 22-23). Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad 2018-08-28 apie 17.15 val. 10 būrio 8-oje gyvenamojoje patalpoje rankoje laikė rašiklį su filmavimo funkcija ir mojuodamas ranka šaukė „aš tuoj jus blet nufilmuosiu“. Nuteistajam pareigūnų reikalavimu buvo nurodyta atnešti įstaigos kortelę su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, tačiau nuteistasis nurodymo nevykdė, elgėsi nepagarbiai. Iškviestas į budėtojų dalį pareiškėjas toliau elgėsi agresyviai, buvo grubus, vartojo keiksmažodžius, grasino skundais, siūlė susitarti. Nutarime dėl nubaudimo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50, 73.1, 73.4 punktus bei 18 priedo reikalavimus. Dėl minėtų aplinkybių buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, pareiškėjui suteikta galimybė pasiaiškinti raštu, tačiau pareiškėjas atsisakė rašyti pasiaiškinimą (b. l. 24, 25, 26, 30).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Tai reiškia, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme), nes tik dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų valstybei gali kilti civilinė atsakomybė. Nustačius neteisėtus pareigūnų veiksmus, taip pat būtina nustatyti ir tai, ar toks neteisėtas veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodomos žalos atsiradimą.

Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Kadangi pareiškėjas atsakovo veiksmų neteisėtumą sieja su nepagrįstu paskyrimu drausminės nuobaudos už pažeidimą, kurio jis teigia nepadaręs, tai neturtinė žala pareiškėjui iš valstybės gali būti priteisiama tik nustačius, kad Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pareigūnai nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė drausminę nuobaudą pareiškėjui.

Nurodytu aspektu vertinant pareigūnų veiksmų teisėtumą būtina įvertinti kokias teises ir pareigas turi abi šio teisinio ginčo šalys bausmės vykdymo metu. BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Tokia įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai veiktų tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Tačiau svarbu pažymėti, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato ir bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos ir specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.).

Nurodytų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis, vykdydamas savo pareigas, bausmės atlikimo metu privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, susijusį su nustatytos pataisos įstaigų tvarkos laikymusi, ir tik po to, jei abejoja dėl jam pareikšto reikalavimo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str. 1 d. 2 p., 183 str. 1, 2, 3 d.). Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintos nuteistųjų pareigos nėra savitikslės. Šių pareigų tikslas – motyvuoti nuteistuosius elgtis pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Todėl nuteistieji negali savo nuožiūra spręsti, ar vykdyti pataisos įstaigos administracijos ir pareigūnų reikalavimus ar ne, net jeigu ir nesutinka su jais ar mano, kad jie yra neteisėti.

Įstatymu nuteistiesiems nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis. BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 15 parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Ši atsakomybė yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis - t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir LVAT) 2010-10-15 nutartis Nr. A-146-1240/2010).

Kiek tai susiję su pareiškėjui inkriminuotu režimo pažeidimu, teismas pažymi, jog BVK 112 straipsnio, nustatančio pataisos įstaigų režimą ir pagrindinius jo reikalavimus, 4 dalis numato, kad nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiamų su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka yra sunaikinami. BVK 112 straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistiesiems gali būti daroma krata, asmens kratą daro tos pačios lyties pareigūnai.

Teismas pažymi, kad į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtinto akto redakcija, galiojusi nuo 2017-11-29 iki 2018-10-20) patvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą vaizdo kameros (rašikliai su vaizdo kameromis) nepatenka, todėl pareiškėjas neturėjo teisės turėti rašiklio su vaizdo kamera. Atitinkamai bausmės vykdymą organizuojantys pareigūnai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą reaguoti į pareiškėjo daromą drausmės pažeidimą – daryti asmens kratą ir paimti draudžiamą daiktą bei inicijuoti ir taikyti drausminę atsakomybę pareiškėjui dėl šio pataisos įstaigos režimo pažeidimo.

Pabrėžtina ir tai, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą, pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73 punktas numato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tame tarpe matomoje vietoje nešioti pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde (73.1 p.); nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių (73.4 p.). Būtent už šių reikalavimų nesilaikymą pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neturinę žalą sieja su nepagrįstai jam paskirta nuobauda, teigdamas, kad pažeidimo nepadarė, bet atsakovas jį nubaudė ir taip pažeidė pareiškėjo žmogaus teises. Tačiau šį pareiškėjo argumentą paneigia byloje surinkti įrodymai.

Iš Pravieniškių PN-AK specialisto, atliekančiojo budinčiosios pamainos vyresniojo funkcijas, M. L. 2018-08-28 tarnybinio pranešimo ir APS jaunesniojo specialisto V. R. 2018-08-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-08-28 apie 17.15 val. 10 būrio 8-oje gyvenamojoje patalpoje atliekant kratą nuteistasis R. M. rankoje laikė rašiklį su filmavimo funkcija ir mojuodamas ranka šaukė „aš tuoj jus blet nufilmuosiu“. Kadangi nuteistasis buvo be administracijos išduotos kortelės, jam buvo nurodyta atnešti įstaigos kortelę su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, tačiau nuteistasis nurodymo nevykdė, elgėsi nepagarbiai. Tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad į nurodymą atnešti įstaigos kortelę pareiškėjas atsakė: „nereikia man blet tos byrkės, ir kas tu čia toks, kad vadovauji man“, iškviestas į budėtojų dalį toliau elgėsi agresyviai, buvo grubus, vartojo keiksmažodžius, grasino susidorojimu (b. l. 24, 25).

Liudytojais apklausti pareigūnai M. L. ir V. R. teisme patvirtino jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad užėję patikrinti patalpos rado R. M., kuris turėjo rankoje rašiklį su filmavimo kamera. Jie patvirtino, kad įėjus į kamerą pareiškėjas stovėjo prie lango.

Liudytojas M. L. patvirtino, kad rašiklį iš pareiškėjo paėmė ir paprašė atnešti savo kortelę su nuotrauka, nes pareiškėjas jos nebuvo prisisegęs, tačiau R. M. atsisakė atnešti kortelę, todėl jį iškvietė į budėtojo patalpas. Ten pareiškėjas elgėsi agresyviai, grasino „nuimti antpečius“, siūlė „susitarti“, kad dėl rasto rašiklio nebūtų rašomas tarnybinis pranešimas ir pripažino, kad rašiklis yra jo.

Liudytojas V. R. patvirtino, kad rašiklį iš pareiškėjo R. M. paėmė kolega M. L. kameroje, tačiau šio momento liudytojas nematė, nes tuo metu ieškojo daiktų kitoje kameros vietoje. Patvirtino, jog M. L. kameroje parodė jam paimtą rašiklį ir pasakė, kad paėmė jį iš pareiškėjo R. M. rankų. Liudytojas taip pat patvirtino, kad kameroje nuteistasis R. M. buvo be asmens ženklo, todėl pareigūnas M. L. pareikalavo jį atnešti. V. R. patvirtino, kad po šios kratos budėtojo patalpoje su pareiškėju nebuvo ir nežino ką kiti pareigūnai ten kalbėjo su R. M..

Iš 2018-08-28 nuteistojo asmens kratos protokolo matyti, kad kratos metu iš pareiškėjo R. M. buvo paimtas rašiklis su filmavimo funkcija, pareiškėjas atsisakė pasirašyti protokole (b. l. 27).

Pravieniškių PN-AK APS jaunesnysis specialistas M. S. 2018-08-28 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 17.50 val. nuteistasis R. M. budėtojų dalyje buvo grubus, agresyvus, vartojo keiksmažodžius, mosuodamas rankomis grasino APS specialistui M. L., siūlė susitarti: „davai susitariam draugiškai, nieko nerašai ir viskas“. Nuteistojo R. M. prisipažinimas dėl grubaus elgesio ir neleistino nuteistiesiems turėti daikto prisipažinimo yra užfiksuotas vaizdo registratoriumi (b. l. 26).

Liudytoju apklaustas pareigūnas M. S. teisme patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad 2018-08-28 jis buvo budėtojų dalyje tuo metu, kai nuteistąjį R. M. išsikvietė pareigūnas M. L.. Šis pareigūnas parodė jam tušinuką su filmavimo kamera ir pasakė, kad kratos metu rado jį pas nuteistąjį R. M.. Šio nuteistojo pokalbį su pareigūnu M. L. jis girdėjo ir matė, patvirtino, kad R. M. pokalbio metu prisipažino, kad šis tušinukas yra jo. Nuteistojo ir pareigūno M. L. pokalbis buvo filmuojamas vaizdo registratoriumi, kuris stovėjo ant stalo. Vaizdo registratorius veikė ir vaizdą įaršinėjo, nes degė jo raudona lemputė, rodanti, kad vyksta filmavimas.

Iš Vaizdo registratoriaus įrašo peržiūros 2018-08-31 pažymos Nr. 43-9944, surašytos apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto V. P., matyti, kad 2018-08-28 nuo 17.53 iki 18.03 val. R. M. budėtojų dalyje buvo užfiksuotas su pareigūnu kalbantis agresyviai, pakeltu tonu, mosuodamas rankomis, taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, žargoną. Pareigūnui pasakius, kad už pažeidimą bus surašytas tarnybinis pranešimas R. M. siūlė susitarti draugiškai. R. M. pripažino, kad grubiai elgėsi ir kad kratos metu paimtas rašiklis su filmavimo funkcija yra jo (b. l. 28).

Liudytoju apklaustas pareigūnas V. P. teisme nurodė, kad pagal savo pareigas per metus surašo nuo 100 iki 200 pažymų dėl registratorių įrašų peržiūros ir dėl šios priežasties dabar nepamena daugiau kaip prieš du metus peržiūrėto įrašo turinio, tačiau tai, ką matė vaizdo įraše, aprašė pažymoje, kurios duomenys yra teisingi. Pagal įprastinę tvarką įrašus saugo apie vieną mėnesį, nes toks yra nuobaudos apskundimo terminas. Jeigu gauna institucijos, tiriančios kokį nors skundą, prašymą padaro įrašo kopiją ir pateikia tai institucijai. Kitu atveju įrašas sunaikinamas ir nesaugomas neribotą laiką. Dėl 2018-08-31 jo surašytos pažymos Nr. 43-9944 jokių prašymų padaryti įrašo kopiją jokia institucija nebuvo pateikusi.

Pravieniškių PN-AK pateiktoje 2020 m. spalio 6 d. pažymoje Nr. 43-1829 nurodyta, kad 2018-08-31 apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto V. P. surašytoje pažymoje Nr. 43-9944 nurodytas registratoriaus vaizdo įrašas nėra išsaugotas, todėl jo pateikti negali (b. l. 129).

Liudytoju apklaustas nuteistasis I. G. nurodė, kad 2018-08-28 bausmę atlikinėjo viename būryje su R. M., bet gyveno skirtingose kamerų tipo patalpose. Pas jį patalpoje buvo daroma krata, kurios metu pas jį svečiuose buvo ir R. M.. Po to pareigūnai jį pasikvietė į budėtojo postą ir apkaltino, kad jis turėjo kažkokį tušinuką su kamera. Šį tušinuką pamatė tik budėtojo poste, o savo gyvenamojoje patalpoje pas pareigūnus jo nematė. Šio tušinuko jis nematė ir R. M. rankose kai pareigūnai užėjo daryti kratos. Jeigu pareigūnai tušinuką rado jo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo būti nuteistojo K. Š., kuris kratos metu dirbo ir gyvenamojoje patalpoje nebuvo. Ar tą dieną R. M. ateidamas į svečius buvo prisisegęs savo identifikavimo kortelę nepamena, bet nuteistieji ją visada segi, kadangi yra filmuojami.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

Teismas pripažįsta, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais, kuriuos patvirtina ir liudytojais teisme apklaustų pareigūnų parodymai. Įvertinęs bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti į bylą pateiktais atsakovo rašytiniais duomenimis ir liudytojų M. L. bei V. R. parodymais, jog 2018-08-28 apie 17.15 val. 10 būrio 8-oje gyvenamojoje patalpoje kratos atlikimo metu nuteistasis R. M. su savimi turėjo daiktą (rašiklį su filmavimo funkcija), kuris neįtrauktas į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, taip pat kad jis buvo be įstaigos administracijos išduotos kortelės su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde bei nevykdė pareigūnų teisėto reikalavimo atnešti minėtą kortelę, elgėsi agresyviai, buvo grubus, vartojo keiksmažodžius, grasino susidorojimu. Liudytojai, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, teisme patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, jų parodymai sutampa ir esminių prieštaravimų juose nėra, jie atitinka minėtus rašytinius įrodymus, todėl teismas neturi pagrindo visus šiuos įrodymus laikytini nepatikimais.

Nors 2018-08-31 vaizdo registratoriaus įrašo peržiūros pažymoje Nr. 43-9944 aprašytas vaizdo įrašas atsakovo nebuvo išsaugotas ir nagrinėjant bylą nebuvo pateiktas, tačiau pažymėtina, kad net trys skirtingi Pravieniškių PN-AK pareigūnai (M. L., M. S. ir V. P.) dar įvykio dieną surašytuose dokumentuose patvirtino, kad vaizdo registratoriaus įrašu buvo užfiksuota, jog pats nuteistasis R. M. pripažino, kad grubiai elgėsi ir kad kratos metu paimtas rašiklis su filmavimo kamera yra jo (b. l. 24, 26, 28). Šią aplinkybę visi pareigūnai patvirtino ir teisme apklausti liudytojais, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti aplinkybe, kad pareiškėjas pareigūnams buvo pripažinęs, jog rašiklis su filmavimo funkcija yra jo ir tai buvo užfiksuota registratoriaus vaizdo įraše, kurio turinys aprašytas 2018-08-31 vaizdo registratoriaus įrašo peržiūros pažymoje Nr. 43-9944.

Atsižvelgiant į nurodytų įrodymų visumą teismui nekelia abejonių vaizdo registratoriaus įrašo peržiūros 2018-08-31 pažymos Nr. 43-9944 turinys, nepaisant to, kad pats įrašas nėra išlikęs. Be to, pareiškėjo prisipažinimą padarius pažeidimą girdėjo ne tik pareigūnas, kuriam jis prisipažino (M. L.), bet ir liudytojas M. S..

Vertinant pareiškėjo prisipažinimą, kad rašiklis su filmavimo funkcija yra jo pažymėtina ir tai, jog Pravieniškių PN-AK jaunesniojo specialisto M. S. 2018-08-28 tarnybinis pranešimas patvirtina kito specialisto M. L. tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis R. M. pareigūnui M. L. siūlė „susitarti“ ir „nieko nerašyti“ (b. l. 24, 26). Tai konstatuota ir 2018-08-31 Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarime Nr. 69-677 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, tai patvirtino ir liudytojais apklausti pareigūnai teismo posėdžio metu. Ši aplinkybė patvirtina, jog R. M. ne tik prisipažino pažeidęs laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimus, bet ir suvokė savo kaltę, nes siekdamas susitarti su pareigūnais dėl pažeidimų neužfiksavimo kaip tik ir siekė išvengti drausminės atsakomybės.

Nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50, 73.1, 73.4 punktus bei 18 priedo reikalavimus, todėl jam pagrįstai buvo paskirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta drausminė nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų.

Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad pareigūnai su juo elgėsi netinkamai (grasino, liepė prisipažinti ir šantažavo). Priešingai, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad nesilaikydamas nustatytos tvarkos pats pareiškėjas buvo agresyvus, šaukė, grasino, vartojo keiksmažodžius, elgėsi nepagarbiai.

Vertinat pareiškėjo atstovės iškeltą klausimą dėl nelygiaverčių pareiškėjo galimybių apsiginti tiriant šį drausmės pažeidimą pažymėtina, kad pareiškėjas pats pasirinko nesiginti įstatymo nustatyta tvarka, o kreiptis į teismą tiesiogiai ir be jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. BVK 183 straipsnis numato teisę nuteistajam apskųsti bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmus bei sprendimus. Minėti veiksmai ar sprendimai skundžiami bausmę vykdančios institucijos direktoriui, o pastarojo sprendimai - Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 1-3 d.). Tai reiškia, kad bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų neteisėtumas turi būti konstatuojamas įstatymo nustatyta tvarka ir laikantis nustatytų procedūrų, kurios sudarytų pagrindą nuteistajam operatyviai pateikti savo argumentus ir įrodymus, turinčius reikšmės tiriamo pažeidimo objektyviam ir visapusiškam ištyrimui. Tačiau šioje byloje nėra duomenų, kad pareigūnų veiksmus dėl asmens kratos ir Nutarimą dėl nubaudimo paskyrimo pareiškėjas būtų apskundęs BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 32). Pažymėtina, kad pareiškėjui šioje byloje 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi buvo nustatytas terminas jo skundo trūkumams pašalinti ir pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis BVK 183 straipsnio tvarka kreipėsi su skundu dėl administracinės nuobaudos ir Kalėjimų departamentas prie teisingumo ministerijos priėmė dėl to sprendimą. Tačiau pareiškėjas net ir po nurodytos 2018-09-19 teismo nutarties šio trūkumo nepašalino ir 2018-08-31 Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimo Nr. 69-677 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ neskundė Kalėjimų departamento direktoriui BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka, nors apskundimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Skundą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ar neteisėtų pareigūnų veiksmų jis galėjo paduoti iki 2018-09-31, tačiau to nepadarė. Nepašalinus nurodyto trūkumo teismas skundo dalį dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 69-677 skirtos nuobaudos panaikinimo laikė nepaduota ir 2018 m. spalio 17 d. nutartimi grąžino pareiškėjui. Tai reiškia, kad administracinis aktas, kuriuo nuobauda pareiškėjui R. M. buvo paskirta, yra nepanaikintas ir galiojantis, o reikalavimas dėl nutarimo skirti drausminę nuobaudą panaikinimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Taigi, pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, kuria pareiškėjas galėjo pasinaudoti, bet to nepadarė. Tuo tarpu šioje byloje ištirtų įrodymų visuma jokių abejonių dėl nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo teismui nekelia.

Nors pareiškėjo parodymus teisme iš dalies patvirtino liudytoju apklaustas kitas nuteistasis I. G., tačiau teismas neturi pagrindo vadovautis šiais liudytojo parodymais kaip objektyviu įrodymu, nes juos paneigia minėtų rašytinių įrodymų ir liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų visuma. Pažymėtina, kad pareigūnai įvykio aplinkybes savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė iš karto po įvykio, skirtingų pareigūnų nurodytos aplinkybės sutapo, šias aplinkybes jie patvirtino teisme apklausti liudytojais. Tuo tarpu liudytojas I. G. teisme parodymus pirmą kartą davė praėjus daugiau nei dviem metams po įvykio, kai pareiškėjas žinojo visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti sau palankų įrodymą visų byloje esančių įrodymų visumos kontekste. Pabrėžtina, kad liudytojo I. G. pareiškėjas nenurodė jokiame savo procesiniame šios bylos dokumente ir paprašė jį apklausti tik po daugiau nei dviejų metų po įvykio. Tokios aplinkybės leidžia abejoti liudytojo I. G. patikimumu ir jo parodymų objektyvumu, todėl jo parodymai nepaneigia kitų nurodytų įrodymų visumos, patvirtinančios, kad pareiškėjas padarė pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas drausmine nuobauda. Be to, net ir liudytojas I. G. nepaneigė, kad įvykio dieną pareiškėjas R. M. pas jį į kamerą atėjo neprisisegęs savo identifikavimo kortelės. Liudytojas nurodė, kad nepamena, ar pareiškėjas savo identifikavimo kortelę segėjo, t. y. nepatvirtino pareiškėjo teiginio, kad savo identifikavimo kortelę kratos metu jis segėjo.

Pareiškėjo teisės gintis suvaržymu teismas nelaiko ir aplinkybės, kad minėtas vaizdo registratoriaus įrašas, kuriame budėtojų dalyje buvo užfiksuotas jo prisipažinimas padarius pažeidimą, nebuvo išsaugotas iki teismo pareikalavimo. Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarką įvykio metu nustatė Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-522 (toliau – Aprašas), galiojęs iki 2020 m. balandžio 4 d. Nurodyto Aprašo 13 punkte numatyta, kad užfiksavus ypatingą įvykį (riaušes, suimtųjų ar nuteistųjų grupinį pasipriešinimą pareigūnams, suimtojo ar nuteistojo pabėgimą, įvykdytą nusikalstamą veiką ir pan.), taip pat atliekant tarnybinį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su suimtojo ar nuteistojo padarytu kitu teisės pažeidimu, vaizdo įrašas saugomas iki tyrimo pabaigos, siekiant, kad būtų galima tiksliau ir nuosekliau atlikti tyrimą; tais atvejais, kai dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas ir vaizdo įrašas reikalingas tyrimui, vaizdo įrašo kopija perduodama ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai ar pareigūnui. Aprašo 14 punkte numatyta, kad jeigu vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant nuteistojo ar suimtojo skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, tiriančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos; esant institucijos ar pareigūno, tiriančio skundą prašymui, vaizdo įrašo kopija perduodama skundą nagrinėjančiai institucijai ar pareigūnui. Aprašo 15 punkte numatyta, kad atsakingas pareigūnas kiekvieno mėnesio pradžioje peržiūri serveryje kaupiamus vaizdo duomenis ir pašalina tuos, kurių saugojimo terminas pasibaigęs.

Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad 2018-08-28 pradėjus tyrimą dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 69-677 paskyrus jam drausminę nuobaudą, vaizdo registratoriaus įrašas, vadovaujantis Aprašo reikalavimais, turėjo būti saugomas iki 2018 m. rugsėjo 31 d., t. y. kol baigėsi drausminės nuobaudos apskundimo terminas, numatytas BVK 183 straipsnyje. Saugojimo terminas būtų prasitęsęs dar ilgiau, jeigu pareiškėjas drausminės nuobaudos paskyrimą būtų skundęs Kalėjimų departamento direktoriui, t. y. iki skundo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo. Tačiau pareiškėjas skundo nepateikė, todėl Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas savo kaltę pripažino ir tai buvo užfiksuota vaizdo įraše, žinodama, kad įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo R. M. neskundė BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka, neturėjo pagrindo saugoti vaizdo registratoriaus įrašo ilgiau nei iki 2018 m. rugsėjo 31 d. Todėl šio įrašo pašalinimas iš serverio pasibaigus saugojimo laikui nepažeidė Aprašo reikalavimų.

Pažymėtina ir tai, kad įrašas būtų likęs išsaugotas pažeidimų tyrimo medžiagoje, jeigu būtų iškilęs poreikis tyrimą atliekančiam pareigūnui ar skundą nagrinėjančiam Kalėjimų departamento direktoriui paprašyti padaryti jo kopiją, tačiau, kaip minėta, pareiškėjas buvo pripažinęs savo pažeidimus, o vėliau neapskundė jam paskirtos drausminės nuobaudos, todėl nebuvo poreikio ir teisinio pagrindo daryti vaizdo įrašo kopiją.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vaizdo registratoriaus įrašas buvo pašalintas iš serverio nepadarius jo kopijos ne todėl, kad siekta sunaikinti tyrimui reikšmingą įrodymą, o todėl, kad pats pareiškėjas savo elgesiu nesudarė pagrindo šį įrašą saugoti ilgiau nei numato Aprašas ar padaryti jo kopiją prieš pašalinant iš serverio.

Esminė neturtinės žalos atlyginimo sąlyga, kaip minėta, yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, taip pat neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama tik nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų ar aktų. Todėl nustačius, kad Nutarimas dėl nubaudimo yra galiojantis ir jį panaikinti nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo, neturtinės žalos atlyginimas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo nubaudimu, negalimas. Už teisėtus pareigūnų veiksmus valstybė neturi pareigos atlyginti žalą, net jeigu ji ir būtų padaryta.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, todėl jų buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tačiau net ir vertinant, ar buvo padaryta neturtinė žala, tokios išvados daryti šiuo atveju nėra pagrindo. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė pažeminimu, kankinimu suvaržius jo laisvę ir teises, jis prarado pasimatymą su žmona, buvo išskirtas su šeima, negalėjo dirbti, pasivaikščioti. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo nurodomų institucijos veiksmų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei-psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pravieniškių PN-AK psichologinės tarnybos 2018 m.spalio 29 d. pažyma Nr. 73(3)-475 patvirtina, kad nuteistasis R. M. dėl 2018-08-13 paskirtos nuobaudos ir sukeltų jos padarinių į šią tarnybą nesikreipė (b. l. 21). Be to, teismas pažymi, kad neigiami drausminės nuobaudos padariniai ir sukeliami nepatogumai yra natūrali pasekmė už teisės aktų ir nuteistojo pareigų pažeidimą, todėl teisėtai paskirtos nuobaudos neigiami padariniai nubaustajam nelaikytini neturine žala, net jeigu nuteistasis ir patyrė nepatogumų dėl paskirtos nuobaudos. Kita vertus, byloje nėra įrodymų, kad būtent dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos jis prarado šeimą, kaip kad teigia pats, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nuobaudos paskyrimas buvo pareiškėjo nurodomo šeimyninio gyvenimo pablogėjimo ar šeimos iširimo priežastis.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), taip pat jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos atsiradimo fakto, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.