Kauno apygardos teismo nutartis

2009-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-383-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-24
Bylos Nr.
1A-147-383-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
Nuteistasis
N. P., M. Č.
Advokatai
Alvyda Medišauskienė
Kategorijos
Nr.1A - 147 - 383/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6. Pranešėjas V. VitunskasTeisėja A. Naujokienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjams advokatams Alvydai Medišauskienei, Angelei Fominienei, nuteistiesiems N. P., M. Č., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-01-15 apeliacinį skundą Nr. 24-5 dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-05 nuosprendžio, kuriuo:

N. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1d. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato A. P. 1 (vieneriems) metams, baudžiamąją bylą nutraukiant;

M. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1d. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato R. Č. 1 (vieneriems) metams, baudžiamąją bylą nutraukiant; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. ir M. Č. pripažinti kaltais už tai, kad jie, būdami valstybės tarnautojais – Kaišiadorių rajono Policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patruliais, tarnybos metu 2008 m. balandžio 10 d. apie 14 val. 20 min., patruliuodami kartu Kaišiadorių mieste, gavę iš Kaišiadorių rajono Policijos komisariato budėtojo V. Balčiūno pranešimą, kad neblaivus vairuotojas, vairuojantis raudonos spalvos automobilį „Hyundai Pony“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuoja į Kaišiadorių miestą, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo įvykęs techninis autoįvykis: prie pėsčiųjų perėjos į sustojusio automobilio „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. J., galinę dalį buvo atsitrenkęs automobilis „Hyundai Pony“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus V. B.. Įvykio vietoje N. P. ir M. Č. vairuotojų girtumo nepatikrino, nurodė eismo įvykio dalyviams vykti į Kaišiadorių rajono policijos komisariato patalpas. Atvykus į Kaišiadorių rajono policijos komisariato patalpas, automobilio „Hyundai Pony“ vairuotojui V. B. atlyginus 600 Lt materialinę žalą automobilio „Ford Escort“ vairuotojai S. J., leido jai išvykti iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato.

Po to N. P. ir M. Č., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, suklastojo oficialų dokumentą – 2008 m. balandžio 10 d., siekdami nuslėpti tikrąsias 2008 m. balandžio 10 d. V. B. administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. E 988889 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2008 m. balandžio 10 d. apie 14 val. 25 min. automobilį „Hyundai Pony“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairavo J. A., o ne neblaivus V. B., ir (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinkusi saugaus atstumo, atsitrenkė į automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojusį ties pėsčiųjų perėja, ko pasėkoje buvo apgadintos abi transporto priemonės. Be to, 2008 m. balandžio 10 d. surašė dėl minimo techninio autoįvykio melagingą tarnybinį pranešimą Kaišiadorių rajono policijos komisariato vadovui.

Šiais veiksmais jie pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1, 3, 4, 5 punktų reikalavimus: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d. numatyto teisėtumo principo, neįgyvendino šio įstatymo 5 str. 5 p. reikalavimo – nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo.

Šalies argumentai

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-05 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas N. P. ir M. Č. pagrįstai pripažino kaltais, tačiau atleisdamas N. P. ir M. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nutraukdamas baudžiamąją bylą pažeidė BK 40 str. nuostatas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas, paskiriant kaltiesiems asmenims atitinkamas baudžiamojo įstatymo numatytas bausmes pagal BK straipsnių sankcijas. BK 40 str. nurodyti pagrindai ir sąlygos, ir tik jiems visiems esant galima taikyti BK 40 str. įtvirtintą bendrąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą normą. Neabejotina yra ta aplinkybė, kad N. P. ir M. Č. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą ir tikrovės neatitinkančią išvadą, jog kaltinamieji visiškai pripažino savo kaltę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu abu kaltinamieji davė nenuoseklius ir neteisingus parodymus, klaidino tyrimą jau jį ir baigus. Prokuroro nuomone yra nepakankamas tas pagrindas, kad abu kaltinamieji pripažino savo kaltę iš esmės, būtina, jog jie ir gailėtųsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be to, abejotinas yra faktas dėl padarytos žalos atlyginimo, jos pašalinimo ar įsipareigojimo ją atlyginti. Teismas, pripažindamas N. P. ir M. Č. kaltais pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. preziumuoja didelę žalą valstybei, kuri nėra konkrečiai įvertinta ir iš esmės negali būti atlyginta. Prokuroras skunde abejoja pirmosios instancijos teismo paskirtų laiduotojų tinkamumu. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. Teismas visapusiškai neįvertino laiduotojų tinkamumo, kadangi nuosprendyje neminima, ar R. Č. bei A. P. nėra bausti administracine tvarka, be to, neaišku, kokiu būdu R. Č. ir A. P. galėtų daryti įtaką nuteistiesiems, nėra duomenų apie jų asmenines savybes. Abu nuteistieji yra vedę, M. Č. turi dar ir du mažamečius vaikus, abejotina, ar senyvo amžiaus tėvai galėtų daryti pakankamą įtaką savo suaugusių ir visiškai savarankiškų vaikų elgesiui. Tai kelia abejonių laiduotojų galimybėmis daryti teigiamą įtaką kaltininkams. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nusikalstamų veikų daugetą laiko vienu iš motyvų, duodančių pagrindą manyti, kad ateityje nuteistieji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokuroras neneigia, kad šiuo atveju BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, tačiau kaltininkų veika apima ne vieną, o du baudžiamojo įstatymo straipsnius, dėl ko BK 40 str. taikymas komplikuojamas. Be to, prokuroro nuomone, nuteistųjų motyvai nebuvo savanaudiški, kadangi nesant nuoširdaus ir pilno prisipažinimo negalima objektyviai spręsti apie kaltininkų motyvus. Skunde nurodoma, jog dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, nebuvo nei pagrindo, nei sąlygų taikyti BK 40 str. normą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, paskiriant kaltiesiems asmenims atitinkamas baudžiamojo įstatymo nustatytas bausmes pagal BK straipsnių sankcijas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus, ir pagrįstai atleido N. P. ir M. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., padarymą ir perdavė N. P. A. P. pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, ir perdavė M. Č. pagal laidavimą be užstato R. Č. vieneriems metams bei jų atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistieji N. P. ir M. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisingai ir pagrįstai.

Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 40 str. nuostatas, atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas visus įstatyme numatytus pagrindus pritaikyti BK 40 str. nustatė. Pirmos instancijos teismas, atleisdamas N. P. ir M. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savo sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamieji neteisti, prisipažino padarę nusikalstamas veikas, veikos, nors ir yra kvalifikuojamos pagal du Lietuvos Respublikos BK straipsnius, tačiau yra padarytos vienu ir tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tais pačiais veiksmais, kaltinamieji nuoširdžiai gailisi, turtinė žala nepadaryta, nusikaltimai nepriskiriami prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamieji laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokuroras skunde nurodo, kad vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 40 str. nuostatas, būtinas dar ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kolegija neprieštarauja, jog kaltės pripažinimas nėra tapatus gailėjimuisi padarius nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos reiškia, kad asmuo pripažįsta, jog padarė konkrečią nusikalstamą veiką, ir duoda teismui teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, negatyviai vertina tai ir kremtasi dėl savo padarytos veikos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamieji pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog baudžiamasis įstatymas nenustato būdo ir formos, kaip kaltinamasis turi išreikšti savo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Tačiau būtų nelogiška reikalauti, kad kaltinamasis savo gailėjimąsi išreikštų kiekvienos apklausos ar kitų tyrimo veiksmų metu. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas visiško kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nesieja ir su tuo, ar asmuo savo veiką vertina kaip nusikalstamą, ar nenusikalstamą, t. y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo (2005-12-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-632/2005). Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą pritaikė pagrįstai, nustatė visas būtinas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nusikalstamų veikų daugetą laiko vienu iš motyvų, duodančių pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamieji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokuroras neneigia, kad šiuo atveju BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, tačiau kaltininkų veika apima ne vieną, o du baudžiamojo įstatymo straipsnius, dėl ko BK 40 str. taikymas komplikuojamas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, N. P. ir M. Č. buvo kaltinami padarę dvi nusikalstamas veikas, tai yra BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. numatytas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas N. P. ir M. Č. baudžiamosios atsakomybės klausimą, vadovaujasi teismine praktika (2008-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Lietuvos Respublikos K. T. 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad „... teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai“ (8punktas). Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, analizuodama iškilusią sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką supratimo problemą, plenarinė sesija pažymi, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškina, kad as­muo lai­ko­mas pir­mą kar­tą pa­da­riu­siu nu­si­kals­ta­mą veiką, jei­gu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Vadinasi, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai jis yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką, o ne keletą nusikalstamų veikų, kurios sudaro idealiąją sutaptį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad N. P. ir M. Č., būdami valstybės tarnautojais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, demonstruodami savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, autoritetą ir dėl to padarė didelės žalos valstybės interesams, nesiekdami jokios turtinės ar asmeninės naudos, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1d. Taip pat N. P. ir M. Č., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, suklastojo oficialius dokumentus, tuo padarydami nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1d. Kolegija daro išvadą, kad nors N. P. ir M. Č. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 str.1 d. ir BK 300 str. 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog veikos viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog N. P. ir M. Č. padarė nors ir kvalifikuojamas pagal du Lietuvos Respublikos BK straipsnius nusikalstamas veikas, tačiau jos yra padarytos vienu ir tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tais pačiais veiksmais, - tai yra įdėlioji nusikaltimų sutaptis, - ir dėl to pagrįstai atleido N. P. ir M. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį.

Skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas preziumuoja N. P. ir M. Č. veiksmais padarytą didelę žalą valstybei, kuri nėra konkrečiai įvertinta ir iš esmės negali būti atlyginta, atmestinas. BK 40 str. įtvirtinta viena iš būtinų sąlygų taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą – asmuo privalo bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Pažymėtina, jog padarytą žalą valstybei, fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti savo noru, o ne kai yra įpareigojamas priimtu teismo nuosprendžiu. Tai, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra įvertintas padarytos žalos dydis, negali būti pagrindu asmeniui netaikyti BK 40 str. nuostatų. LR BK 40str. 2d. 3p. prasme suprantama, kad padaryta žala yra išreiškiama pareiškiant civilinį ieškinį baudžiamajame procese ( LR BPK 109str). Tokiu atveju žala yra atlyginama savanoriškai, arba įsipareigojama ją atlyginti. Kaltinamųjų nusikalstama veika pagal LR BK 228 straipsnio 1d. buvo valstybei padaryta neturtinė žala, tačiau tokiai žalai civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, ir be to, ši žala nebuvo ikiteisminio tyrimo metu įvertinta pinigine išraiška. Darytina išvada, kad nesant įvertinto žalos dydžio pinigine išraiška, tokios žalos neįmanoma atlyginti nei savanoriškai nei priteisiant civilinį ieškinį. LR BK 228str.1d. numatyta sąvoka – didelė žala – yra abstrakti sąvoka turinti vertinamąjį pobūdį kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamą veiką, tačiau tai negali būti kliūtis asmeniui taikyti LR BK 40str. nuostatas.

Apeliantas skunde abejoja pirmosios instancijos teismo paskirtų laiduotojų tinkamumu. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. Tėvų ir artimųjų giminaičių išskyrimas iš kitų asmenų pabrėžia tik šių asmenų pirmenybę, lyginant su kitais laiduotojais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog R. Č. ir A. P. galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistiesiems M. Č. ir N. P..

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, skundo teiginys, jog N. P. ir M. Č. nusikalstamos veikos motyvai nebuvo savanaudiški, yra hipotetinio pobūdžio. N. P. ir M. Č., būdami valstybės tarnautojais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, demonstruodami savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, sumenkino policijos autoritetą ir dėl to padarė didelės žalos valstybės interesams, nesiekdami jokios turtinės ar asmeninės naudos, dėl to jų veika kvalifikuota pagal LR BK 228 str. 1 d. Įstatymų leidėjas BK 228 str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos sudėtyje savanaudiškų tikslų, kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymio, nenustatė. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog BK 228 str. 2 d. įstatymo leidėjas įtvirtino numatytą nusikalstamos veikos sudėties būtiną subjektyvųjį požymį – tikslą – naudos siekimą. Siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo šeimos nariams, giminėms ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar panašiais ryšiais. Vienu iš dviejų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo nusikalstamą veiką pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuojančių požymių yra siekimas kitokios asmeninės naudos. Tai teismų praktikoje suprantama kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 265/2007). Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas tyrimas, ir prokuroras nenustatė šio kvalifikuojančio požymio, ir kaltinamųjų veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 228str.1d. Todėl prokuroro apeliaciniame skunde keliamas šis argumentas yra ikiteisminio tyrimo metu niekuo nepagrįstas ir tik yra hipotetinio pobūdžio. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Emilija AkelienėEgidijus Jonas Grigaravičius