Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jūratės Jakubonienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams; BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė T. V. paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė T. V. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu solidariai iš kaltinamųjų D. B., T. V., A. B. nukentėjusiajai V. S. priteista 240,63 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl nuteistųjų D. B. ir A. B. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. V. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 1 d. apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, prie parduotuvės „Žalioji krautuvė“, esančios Klaipėdos g. 44, Jonavoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – iš nukentėjusiojo J. K. negavęs prašomos cigaretės bei vieno euro, tyčia rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajam J. K. ne mažiau kaip penkis smūgius į abi rankas žastų srityse bei smūgį į veidą kairio antakio srityje, tuo padarė nukentėjusiajam J. K. muštinę žaizdelę ir odos nubrozdinimą kairio antakio srityje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. K. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės tvarką.

2. Be to, T. V. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 1 d. apie 17.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su D. B. ir A. B., iš anksto susitarę įvykdyti nusikalstamą veiką, ant laiptų, esančių Sodų gatvės pabaigoje, Jonavoje, vedančių į Rimkų mikrorajoną panaudojus V. S. atžvilgiu fizinį smurtą, pagrobė svetimą, V. S. priklausantį turtą – D. B. viena ranka sugriebus už nukentėjusiosios V. S. rankoje laikomos rankinės, kurią vėliau po nusikalstamos veikos padarymo T. V. išmetė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, o kita ranka pastūmus nukentėjusiąją V. S. į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji V. S. nugriuvo ant betoninių laiptų konstrukcijos, tokiu būdu padarant nukentėjusiajai V. S. dešinio žastikaulio išnirimą, taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiosios V. S. sveikatą bei atėmus galimybę priešintis, A. B. pagrobus nukentėjusiajai V. S. priklausantį 100 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J1 ACE“ su 5 eurų vertės telefono dėklu ir bevertėmis UAB „Tele-2“ ir UAB „Omnitel“ SIM kortelėmis, o D. B. pagrobus nukentėjusiajai V. S. priklausančią 15 eurų vertės rankinę su joje buvusiais daiktais: 20 eurų vertės pinigine su pinigais (50 eurų) bei piniginėje buvusiomis bevertėmis kortelėmis-AB DnB banko mokėjimo kortele VISA DEBIT Nr.4220740*****1014, išduota V. S. vardu, nuolaidų kortelėmis „Ačiū“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“, „Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynas“, „Ermitažas“, „Camelia“, „Gintarinė vaistinė“, „Eurovaistinė“, 0,20 eurų vertės plastikiniu dėkliuku dokumentams su jame buvusiais beverčiais dokumentais, išduotais V. S. vardu – asmens tapatybės kortele Nr. 13****23, išduota 2014-03-19 Kaunas (61), UAB „Naujienų redakcija“ darbo pažymėjimu Nr. 5, trimis elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelėmis, 3 eurų vertės kosmetine su joje buvusiu 3 eurų vertės lūpdažiu, 0,50 eurų vertės veidrodėliu, 0,20 eurų vertės viena pakuote vienkartinių popierinių nosinių, beverčiais vaistais, bei pagrobus 0,10 eurų vertės plastikinį maišelį su jame buvusiais maisto produktais: 3 eurų vertės 250 gramų talpos vienu pakeliu kavos „President“, 1,50 eurų vertės vienu indeliu 350 gramų talpos grietinės „Dvaro“, 3 eurų vertės dviem plastikiniais indeliais su dangteliais bendros, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai V. S. bendrą 204,50 eurų turtinę žalą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. V. padarė tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę T. V. taip pat atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas tris kartus, jam anksčiau paskirtos bausmės – laisvės apribojimas teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad įvertinęs visų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam BK 284 straipsnyje ir BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose (BK 50 straipsnio 2 dalis), artimą minimaliam jos dydžiui. Laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir švelninti jam paskirtą bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, objektyvaus pagrindo nėra. Aukštesnysis teismas sutinka su išvada, kad tokios trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Tačiau aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, paskyrė neteisingą galutinę bausmę, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai), todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendis keistinas.

13. Pirmosios instancijos teismas vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė T. V. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bausmės subendrintos netinkamai, dėl ko nuteistajam T. V. paskirta klaidinga galutinė bausmė.

14. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kokia neatlikta bausmės dalis yra likusi nuosprendžio priėmimo dieną, ir dalį jos pridėti prie naujos paskirtos bausmės.

15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nuteistajam T. V. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pabaiga yra 2017 m. rugpjūčio 11 d., byloje nėra duomenų apie tai, kad laisvės apribojimo bausmė jam būtų pakeista kita bausme, taigi nuosprendžio priėmimo metu jis bausmę jau buvo atlikęs. Atsižvelgiant į tai, kad BK 64 straipsnio pagrindu nauju nuosprendžiu paskirta bausmė yra bendrinama su neatlikta bausmės dalimi pagal ankstesnįjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pablogino nuteistojo padėtį ir subendrino bausmes, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

16. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sumažinti priteistą civilinio ieškinio sumą, kadangi ji jam yra finansiškai per didelė. Apeliantas konkrečiai nenurodo kurias civiliniu ieškiniu priteistas sumas jis prašo sumažinti, tačiau teismas neturi pagrindo mažinti turtinei žalai atlyginti priteistas sumas, kadangi jos yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais. Taigi prašymas sumažinti priteistą sumą vertinamas tik neturtinės žalos atlyginimo kontekste.

17. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajai V. S. išspręstas tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas atsižvelgus į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.

18. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

19. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

20. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai V. S. dėl tyčinių neteisėtų T. V. ir jo bendrininkų veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė stresą, skausmą, iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes Teismas, įvertinęs šias bei kitas nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios pareikštą 3 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, jai priteisė mažesnę sumą, nei buvo prašoma. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, žalą padariusių asmenų turtinė padėtis t. y. jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, yra vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne nuteistojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Taigi, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai V. S. priteistas 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio žastikaulio išnirimu, yra aiškiai per didelis ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Teisės taikymo aspektu patikrinusi teismo nuosprendį dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimo ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 180 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

21. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad T. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 180 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, todėl nuteistojo T. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo T. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b papunkčiu paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę Jonavos rajono apylinkės 2016 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimą pakeitus laisvės atėmimu (1:2), galutinė subendrinta bausmė T. V. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.