- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-28
- Bylos Nr.
- A-261-1543-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
- Pareiškėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui J. V., atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovei Ledai Žilinskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. Č., J. M., O. P., A. P., S. U., A. S., A. I., I. B., R. G., N. K., Ž. T., G. Ž., T. S., A. S., M. Z. ir D. P., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
A. V. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtinto plano dalį, kiek tai apima A. R. ir V. M. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo dalies, sudarančios 5,45 aro priskyrimą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypui, įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją suformuoti ir patvirtinti laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisių jai atkūrimui ir sklypo grąžinimui natūra.
Skunde (t. I, b. l. 3-12) nurodė, kad siekia, jog būtų natūra atkurtos nuosavybės teisės į 5,45 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dėl to 2003 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remdamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtintu Naujamiesčio seniūnijos sklypų planu, 2006 m. kovo 30 d. atsisakė suformuoti laisvą (neužstatytą) 5,45 arų ploto žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėja 2009 m. vasario 18 d. kreipėsi į atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir prašė suformuoti bei patvirtinti laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atkuriant nuosavybę natūra. Atsakovas 2009 m. kovo 20 d. raštu Nr. 20-173 atsisakė svarstyti prašymą, nurodydamas, kad šis klausimas išnagrinėtas, apie nagrinėjimo rezultatus pranešta 2007 m. spalio 23 d. raštu Nr. 20-750.
Pirminį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 944 kv. m. ploto žemės sklypą 1993 m. rugpjūčio 23 d. padavė buvusi turto savininkė V. M.. Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 17 d. potvarkiu Nr. 2327V jai buvo suteiktas neatlygintinai 634 kv. m ploto žemės sklypas, liko atkurti nuosavybės teises į 310 kv. m. žemės plotą. 1995 m. gegužės 4 d. V. M. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir į jos broliui L. M. priklausiusią žemės sklypo dalį - 944 kv. m. Vilniaus miesto 2-sis apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-3436-16/2003, nusprendė, kad V. M. paveldėjo 1947 m. balandžio 4 d. mirusiam L. M. priklausiusį 944 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį namų valdos (duomenys neskelbtini) dalimi. 1999 m. kovo 22 d. mirusi V. M. pareiškėjai testamentu paliko visą savo turtą. Nuosavybės teisės turėtų būti atkurtos į 18,88 arų, bet dalis žemės užstatyta ir naudojama daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai, todėl pretenduoja atsikurti nuosavybės teises natūra tik į 5,45 arų ploto laisvą (neužstatytą) žemės sklypą. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybę. Šios viešojo administravimo institucijos atsisakydavo atkurti nuosavybės teises natūra, motyvuodamos tuo, kad žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei. 2006 m. sausio 23 d. iš Valstybės įmonės Registrų centras gavo informaciją kad žemės sklypas nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas ir ja remdamasi pakartotinai kreipėsi į minėtas institucijas. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006 m. vasario 23 d. atsakyme Nr. V20-137 nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai atliko buvusios namų valdos Raseinių g. 3B žemės sklypo ribų kartografiją ir, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punktu, šią medžiagą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tam, kad būtų nustatyta galimybė toje vietoje suprojektuoti grąžintiną natūra žemės sklypą.
Iš pridedamų fotonuotraukų ir Vilniaus miesto generalinio plano ištraukos matyti, kad šiuo metu yra užstatyta tik maža dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o neužstatytoji dalis, kuri sudaro 5,45 aro, yra visiškai laisva bei Vilniaus miesto generaliniame plane įvardijama kaip „daržas“. Kadangi 5,45 arų ploto žemės sklype nėra jokių nekilnojamojo daikto statusą turinčių statinių, sklypas naudojamas daržininkystei, nėra jokio objektyvaus pagrindo laikyti šį sklypą užstatytu. (duomenys neskelbtini), Vilniuje nėra suformuotų žemės sklypų, minėta teritorija nėra suplanuota detaliuoju planavimu. Nesant detalaus žemės sklypo plano ir kadastrinių sklypo duomenų Vilniaus miesto savivaldybės administracija objektyviai negalėjo nustatyti, kuri teritorijos dalis yra užstatyta gyvenamaisiais pastatais ar žemė yra būtina jų eksploatacijai.
Nors šiuo metu daržu naudojasi daugiabučio gyventojai, tačiau jie į jį neturi jokių daiktinių teisių. Sklypo naudojimo būdas negali būti laikomas daugiabučio pastato eksploatacija, o realiai eksploatacijai naudojami objektai, t. y. kiemas, automobilių stovėjimo aikštelė, yra arba gali būti įgyvendinti kitose teritorijos vietose.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad Naujamiesčio seniūnijos teritorijos planas - brėžinys negali būti laikomas specialiuoju planu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo prasme, o nustatyti konkretaus žemės sklypo visuomeninį poreikį remiantis tokio turinio planu neįmanoma. Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo nustatyti realų žemės sklypo visuomeninį poreikį. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas visuomenės poreikiui prilygino privačių asmenų ((duomenys neskelbtini) gatvės septintojo daugiabučio gyventojų) poreikius, kurie objektyviai nėra būtini. Norint, kad sklypas būtų priskirtas valstybės išperkamai žemei, turi būti išpildytos dvi esminės sąlygos: 1) turi būti konkretus visuomenės poreikis žemės sklypui; 2) tą poreikį galima nustatyti iš nustatyta tvarka parengtų planavimo dokumentų. Tokių aplinkybių nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 buvo patvirtintas Naujamiesčio seniūnijos sklypų planas. Apie tai, kad būtent šis administracinis aktas užkerta kelią nuosavybės teisių atkūrimui ir kad jis pažeidžia pareiškėjos teises, ji sužinojo tik iš susirašinėjimo su atsakovais ir Valstybės įmone Registrų centras. Kituose, anksčiau atsiųstuose, Vilniaus apskrities viršininko administracijos (2005 m. sausio 25 d.) ir Vilniaus miesto mero (2005 m. sausio 18 d.) raštuose apie tokio administracinio akto egzistavimą nebuvo užsimenama. Apie tai, kad ginčijamas administracinis aktas kliudo atkurti nuosavybės teises, A. V. sužinojo gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. kovo 30 d. raštą Nr. A63-1631-(13322)-(4.4-PD-4). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 16 d. nutartyje pripažino, kad termino, apskųsti Naujamiesčio seniūnijos planą pareiškėja nepraleido.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2003-2004 metais valstybinės žemės sklype atsirado priestatas.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 44-46) nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, 2004 m. spalio 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių raštu Nr. 31/04/17-3189 „Dėl žemės sklypų ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. V. M.“. Išnagrinėjus minėtu raštu pateiktą A. R. ir V. M. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kartografinę medžiagą Vilniaus miesto savivaldybės meras 2005 m. sausio 18 d. raštu Nr. 51-801-(3.6) informavo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą šis žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas, nes užstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais bei patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Aplinkybę, kad ginčo teritorija priskirtina namų valdai ir negali būti grąžinta natūra, patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas bei 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtintas Naujamiesčio seniūnijos specialusis planas, pagal kurį ginčo teritorija priskirta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Pagal kompetenciją miesto teritorijų planavimas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, bet ne Vilniaus apskrities viršininko administracijos, funkcija.
Vilniaus apskrities viršininko administracija, kaip viešojo administravimo institucija, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokių pažeidimų nepadarė ir tinkamai vykdė jai įstatymų priskirtas valstybines funkcijas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai, vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“, negali būti vertinami kaip neteisėti ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė pareiškėjos teises. Nepanaikinus minėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų interesų.
Atsiliepimas
Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundas buvo pateiktas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus terminus. Nacionalinė žemės tarnyba, Žemėtvarkos skyrius, savivaldybė buvo atsakiusi į visus klausimus. Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. gegužės 11 d. raštas rodo, kad į analogišką prašymą buvo atsakyta 2007 m. birželio 20 d. Pareiškėja kreipiasi dėl to paties kiekvienais metais. Klausimas išspręstas. Jei žemė priskirta valstybei, grąžinimas neįmanomas, kompensuojama kitais dalykais. Vilniaus apskrities viršininko administracija sklypų neformuoja.Visiems gyventojams priklauso atitinkami žemės plotai, kad prižiūrėtų namą. Žemės sklypus formuoja savivaldybės administracija.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius su skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 107-111) nurodė, kad pagal teismų praktiką žemės grąžinimo natūra klausimas nesietinas su detaliojo plano buvimu ar nebuvimu, t. y. detalus planas nėra būtinas tam, kad valstybės išperkamai žemei priskirtinas žemės sklypas būtų vertinamas kaip negrąžintinas natūra. Šiuo metu ginčo teritorijai patvirtinto detalaus plano nėra, tačiau toks planas nebūtinas tam, kad valstybės išperkamai žemei priskirtinas žemės sklypas būtų vertinamas kaip negrąžintinas natūra. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtintas Naujamiesčio seniūnijos specialusis planas, pagal kurį ginčo teritorija priskirta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Šio sklypo ribos yra pažymėtos žalia spalva. Remiantis minėto specialaus plano sutartiniais ženklais, sklypo ribų žymėjimas žalia spalva reiškia, kad tai yra formuojamos sklypo ribos prie esamų pastatų. Todėl dalyje naudojamos namų valdos žemės sklypo formuoti grąžintą natūra žemės sklypą nėra teisinio pagrindo, nes ginčo teritorija specialiuoju planu priskirta namų valdai prie namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, žemė valstybės išperkama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Pareiškėja pripažįsta, kad ginčo teritorijoje yra daugiabutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžia samprotavimų, jog daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai nėra reikalingas visas pagal minėtą specialųjį planą namų valdai, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priskirtas žemės plotas. Pareiškėja taip pat neargumentuoja, kodėl, jos manymu, dalis žemės (5,45 a.) prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra laisva. Tai, kad pareiškėjos minimuose 5,45 aruose nėra jokio nekilnojamojo daikto statusą turinčio pastato, nereiškia, jog ši dalis žemės laikytina neužstatyta ir laisva. Pažymėjo, kad pareiškėja negali savo nuožiūra spręsti, ar žemė yra laisva ir neužstatyta, koks plotas reikalingas pastato eksploatacijai, nes tai teisės aktų nustatytu pagrindu atlieka Savivaldybė pagal jai priskirtą kompetenciją. Pareiškėja neteisingai vertina laisvos (neužstatytos) žemės sąvoką. Nėra tokio 5,45 arų sklypo bei negalima laikyti šio ploto neužstatytu sklypu, nes pagal minėtą specialųjį planą pastatui, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra skirtas eksploatuoti vienas sklypas, kurio plotas, patikslinus Vilniaus apskrities viršininko administracijai kartografiją yra apie 18,88 arų. 5,45 arų - tai tik pagal specialųjį planą namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, eksploatacijai priskirto žemės sklypo dalis. Į užstatyto žemės sklypo sąvoką įeina ir žemės plotas, naudojamas namo eksploatacijai, kuriame vėliau gali būti įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimai, takai, vaikų žaidimų aikštelės ir pan. Pažymėjo, kad sklypo plotas, kurį sudaro teritorija, reikalinga namo eksploatacijai, gali būti daug didesnis už pastato užimamą plotą bet tai nereiškia, kad namo eksploatavimui reikalinga teritorija yra laisva ir neužstatyta. Pareiškėja savo skunde neteisingai traktavo laisvos (neužstatytos) žemės sąvoką bei padarė klaidingą išvadą jog teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra 5,45 arų laisvos žemės sklypas. Pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtinto Naujamiesčio seniūnijos specialaus plano dalies panaikinimo nenurodo jokio administracinio akto naikinimo pagrindo.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad praleisti apskundimo terminai ir tai yra atskiras pagrindas nutraukti bylą. Sklypų formavimas yra savivaldybės funkcija. Vilniaus miesto savivaldybės administracija užima nuoseklią poziciją. Namo gyventojai įgyja teisę išsipirkti žemės sklypą, ne tik juo naudotis. Specialusis planas yra pagrindas suformuoti sklypus. Tretieji suinteresuoti asmenys turi turėti inventorines knygas. Jie yra kreipęsi dėl sklypo išpirkimo. Priėmus pareiškėjai teigiamą sprendimą būtų pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai, kurie turi teisę į specialiajame plane numatytą sklypo plotą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. I. su skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 121) nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra daugiabutis gyvenamasis namas, o teritorija šalia namo priskirta jo eksploatacijai. Žemės sklypas, kurį prašo grąžinti A. V. turi konkretų visuomenės (minėto namo gyventojų) poreikį, jį grąžinus būtų pažeistos minėto namo gyventojų teisės.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 122) nurodė, kad žemės sklypas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 25 metus naudojamas namo gyventojų poreikiams. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą jis yra valstybės išperkamas, natūra negrąžinamasis. Sklypas nėra laisvas, naudojamas namo gyventojų poreikiams, be to, yra siauras ir ilgas, dėl savo formos negali būti užstatytas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys R. G., G. Ž., A. P. ir N. K. pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad sklypas reikalingas namo gyventojų poreikiams. R. G. tvirtino, kad žemėje auga gėlės, krūmai. A. P. tvirtino, kad sklype auga krūmai. G. Ž. tvirtino, kad žemėje yra pieva. Name gyvena trys vaikai. Automobilių stovėjimo aikštelės nėra. Daugiau nei prieš metus namo gyventojai kreipėsi į Naujamiesčio seniūniją, kad įrengtų poilsio aikštelę. Tačiau kol kas dėl lėšų stygiaus to padaryti negalima. Teigė, kad žemė reikalinga namo gyventojams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjos A. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas ginčą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsniu.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2006 m. kovo 30 d. sprendime Nr. A63-1631-(13322)-(4.4-PD-4) (administracinė byla Nr. I-3244-10/2006, b. l. 12) nurodė, jog A. R. ir V. M. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama. Šiame sprendime taip pat pažymėta, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“ (administracinė byla Nr. I-1958-437/2009, t. I, b. l. 113) patvirtintą Naujamiesčio seniūnijos žemės sklypų planą pareiškėjos pageidaujama susigrąžinti natūra žemė užimta naudojamos namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypu, kuris suplanuotas esamų nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui. Byloje nustatyta, kad šios teritorijos detalusis planas nėra parengtas. Byloje esančiame miesto generaliniame plane ginčo teritorija pažymėta kaip daržas (administracinė byla Nr. I-3244-10/2006, b.l. 23). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. lapkričio 14 d. išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neįregistruotas (administracinė byla Nr. I-1958-437/2009, t. I, b. l. 16). Teritorija suplanuota minėtu specialiuoju planu (administracinė byla Nr. I-1958-437/2009, b. l. 114). Pagal minėtą planą ginčo teritorija priskirta namų valdai, pastatams, statiniams arba įrengimams eksploatuoti. 2006 m. spalio 18 d. antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 11-06-20, kuriame konstatuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklype auga medžiai, krūmokšniai, vaismedžiai, yra prižiūrimas daržas, nėra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Šias aplinkybes patvirtina ir prie protokolo pridėtos fotonuotraukos (administracinė byla Nr. I-3244-10/2006, b.l. 187-192). Teismas konstatavo, kad vien detaliojo plano nebuvimo nepakanka tam, kad pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Teismas nustatė, kad nėra tinkamai išspręstas namo gyventojų automobilių parkavimo klausimas, neįrengti takai, vaikų žaidimų aikštelė ir kt. Teismas konstatavo, kad namo gyventojai, kaip visuomenės dalis, turi konkrečius poreikius į šį sklypą, sprendžiant savo buities problemas ir žemės sklypą sugrąžinus pareiškėjai natūra, savo konkrečių interesų negalėtų patenkinti kitur. Iš fotonuotraukos, kurioje pažymėtos žemės kartografijos ribos (administracinė byla Nr.I-3244-10/2006, b. l. 24) matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorija aptverta, už jos yra kitos namų valdos. Nėra jokių įrodymų, kad minėto namo gyventojai savo konkrečius poreikius galėtų tenkinti kitose teritorijose. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalį teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų.teismas nenustatė, kad skundžiama specialiojo plano, kuriuo suplanuota teritorija ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) dalis teisiškai būtų ydinga.
Teismas nustatė, kad apie skundžiamą aktą pareiškėja sužinojo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. kovo 30 d. data registruoto rašto (administracinė byla Nr. I-3244-10/2006, b. l. 12). Iš rašto matyti, kad skundžiamas planas ir sprendimas, kuriuo jis patvirtintas minėtu raštu pareiškėjai nebuvo siųstas. Specialiojo plano dalį pareiškėja skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2006 m. gegužės 2 d. Nei pareiškėjos atstovas, nei atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kada pareiškėja šiuos dokumentus gavo. Kadangi pareiškėja minėtų dokumentų priėmime nedalyvavo, o tikslios dokumentų gavimo datos teismas nustatyti negalėjo, situaciją dėl termino teismas vertintino pareiškėjos naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimas, priimtas dėl pareiškėjos 2006 m. gegužės 2 d. skundo, panaikintas, A. V. skundas paliktas nenagrinėtu. Teismas konstatavo, kad akto apskundimo terminas nepraleistas (LR ABTĮ 33 str. 1 d.). Kitų aktų pareiškėja neskundė.
Teismas pažymėjo, kad galiojantys norminiai aktai apskričių viršininkams nesuteikia teisės formuoti ir tvirtinti laisvų (neužstatytų) žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis nustato, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
III.
Pareiškėja A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują –panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtinto plano dalį į kurią patenka A. R. ir V. M. iki 1940 m. liepos 22 d (iki nacionalizacijos) nuosavybės teise valdytos žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suprojektuoti 5,45 arų ploto žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, grąžinant natūra, mirusiosios V. M. vardu.
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 57-62, 75-76) grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Nors V. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimu Nr. 1057 nustatyta tvarka Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą ir kartu su prašymu pateikė visus nuosavybės teises į 18,88 arų žemės plotą patvirtinančius dokumentus nurodytus minėto nutarimo 12 punkte, tačiau nuosavybės teisės į žemę Vilniaus mieste jos vardu dar neatkurtos.
2. Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento rašte nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ginčo žemės sklypo ribos yra suformuotos specialiajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 1-283, tačiau Vilniaus miesto meras į Vilniaus apskrities valdytojo prašymą suformuoti žemės sklypą V. M. vardu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste gavo 1995-1996 metais, kai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas šią teritoriją priskirti valstybės išperkamai žemei dar nebuvo priimtas.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 1-283 specialiuoju planu priskirti (duomenys neskelbtini) esančią žemę valstybės išperkamai žemei, prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktui.
3. Vilniaus apskrities viršininkas privalėjo išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialusis planas, teisėtumą. turėjo išsiaiškinti, ar V. M. iki nacionalizacijos visos turėtos žemės priskyrimas valstybes išperkamai žemei pagal specialiojo plano sprendinius atitinka faktinę situaciją, ar visai minimai teritorijai, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra Konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, ar tie interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti, ar suderinus, neatsirastų galimybė patenkinti abiejų šalių interesus, jeigu dalis žemės, kuri nebuvo ir nėra susijusi su namų valdos eksploatavimu, būtų sugrąžinta natūra teisėtam savininkui.
4. Faktinė padėtis vietoje rodo, kad ne visas 18,88 arų žemės plotas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste užstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais ir patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją.
5. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistų parengtoje buvusios narių valdos Raseinių g. 3B (dabartinė (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo ribų kartografinėje medžiagoje (kartografavimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte) aiškiai matosi užstatytoji teritorija i: laisvoji valstybinio fondo žemė. Ši planinė medžiaga buvo pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl to, kad būtų nustatyta, ar toje vietoje yra galimybė suprojektuoti grąžintino natūra žemės sklypo dalį - 5,45 arų.
6. Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad namo gyventojai įgyja teisę išsipirkti žemės sklypą, tačiau nepaaiškino, kokio dydžio ir kokiomis ribomis jie turi teisę pirkti valstybinės žemės sklypą.
7. Nesant daugiabučio namo žemės sklypo registracijos Nekilnojamojo turto registre, šios namų valdos gyventojai, nors ir naudojasi valstybine žeme, bet Vilniaus miesto savivaldybė neturi juridinio pagrindo juos apmokestinti valstybinės žemės nuomos mokesčiu, o tai reiškia, kad žemės sklypas plane pažymėtas kaip „daržas“, nėra susijęs su naudojama namų valda, yra laisva valstybinio fondo žemė, kurią neįvardinti asmenys naudoja savavališkai.
8. Jeigu būtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su asmenimis dėl valstybinės žemės nuomos, tokia sutartis būtų buvusi užregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau registre apie (duomenys neskelbtini) naudojamą valstybinę žemę įrašų nėra.
9. Byloje nenustatyta, kokią paskirtį namo eksploatavime atlieka daržas.
10. Tai, kad sklypas reikalingas namo gyventojų poreikiams, kad žemėje auga gėlės, krūmai, pieva, kad prie namo nėra automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, neturi reikšmės bylos nagrinėjimui.
11. Naujamiesčio seniūnijos teritorijos planas negali būti laikomas specialiuoju planu, jame nėra specialaus plano elementų, todėl jame negalima nustatyti konkrečios namų valdos žemės sklypo ribų, tokio turinio planą galima vadinti tik preliminaria schema.
12. Byloje nenustatyta, kokio dydžio yra naudojamos namų valdos žemės sklypas, šio sklypo planinė medžiaga nėra parengta, kadastriniai matavimai neatlikti, nekilnojamojo turto registre sklypas nėra registruotas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, vertindamas fotonuotrauką (administracinė byla Nr. 1-3244-10/2006, b.1.24), kurioje pažymėtos žemės sklypo kartografavimo ribos, neteisingai nurodė, kad gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorija aptverta, o už jos yra kitos namų valdos ir nėra jokių įrodymų, kad minėto namo gyventojai savo konkrečius poreikius galėtų tenkinti kitose teritorijose.
Daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje teritorija nėra aptverta, todėl vietovėje visiškai neaišku, kur prasideda ir kur baigiasi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) namų valda, o kur prasideda gretimų naudotojų ribos, taip pat nėra juridinio pagrindo teigti, kad medžiais ir krūmais apaugęs daržas yra reikalingas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) eksploatavimui ir yra kaip kiemo įrenginys, be kurio nebūtų galima eksploatuoti šio namo.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 69-71) nurodė, kad:
1. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtinto Naujamiesčio seniūnijos specialiojo plano dalį.
2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 16 d. apžvalgoje Nr. 2 „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“ išaiškinta, kad, jeigu nustatoma, kad teritorijoje, kurioje yra prašomas grąžinti natūra sklypas, yra patvirtintas detalusis ar kitas Vyriausybės nustatyta tvarka parengtas to žemės sklypo planas, pagal kurį prašomas grąžinti natūra sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio pagrindu, prašomas grąžinti sklypas turi būti vertinamas kaip negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas, jeigu administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtintas pirmiau nurodytas planas, nepanaikintas įstatymų nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtintas Naujamiesčio seniūnijos specialusis planas, kuriuo formuojamos prie esančio daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sklypo ribos.
3. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.14 punkte nustatyta, kad naudojami valstybinės žemės sklypai, suformuoti pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus, parduodami ar išnuomojami asmenims, pateikusiems prašymus parduoti ar nuomoti šiuos žemės sklypus, jeigu žemės sklypų ribų specialieji planai patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. gegužės 1 dienos). Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 patvirtintą planą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai turi teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą prie namo (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suprojektuoti 5,45 arų ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant natūra, nors skunde šis reikalavimas buvo keliamas Vilniaus apskrities viršininko administracijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 74) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos tesimo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Atsakovų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, atstovė paaiškino, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir prašė jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos ginčas yra dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui, perduodant nuosavybėn natūrą iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo dalį Vilniaus mieste.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai jos pasirinktu būdu nuosavybės teises negali būti atkurtos, kadangi sklypas į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises yra valstybės išperkamas.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi yra nustatyta, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrina visas aplinkybes, reikšmingas šiam ginčui.
Dėl pareiškėjos skundo trukumų
Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją suformuoti ir patvirtinti laisvo (neužstatyto) žemės sklypo planą, siekiant atkurti nuosavybės teises A. R. ir V. M. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos valdyto žemės sklypo vietoje, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Pareiškėja neteisingai suformulavo skundo reikalavimą, nurodydama ne tą atsakovą, kuris remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu privalo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.
Pagal Atkūrimo tvarkos 106 punktą žemėtvarkos skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui dokumentus, būtinus suformuoti žemės sklypą, ir prašo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Taip pat atlieka ir kitus veiksmus, susijusius su sklypo formavimu. Tokiu būdu reikalavimas suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui turėjo būti pareikštas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, o ne Vilniaus apskrities viršininko administracijai.
Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodė tinkamą atsakovą, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti reikalavimo, kuris nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 130 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas, remiantis ABTĮ 54 straipsniu, privalėjo atlikti atsakovo pakeitimo procedūrą, tačiau to neatliko.
Dėl išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos
ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Ginčo teisiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, galiojusi iki 2010 m. liepos 1 d., kuri numatė, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.
Tokia institucija, Vyriausybės įgaliota nagrinėti apskrities viršininko jau apsvarstytus prašymus ir skundus, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“, ir kurios kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos“ patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai.
Skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje. Pagal šios Tvarkos 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje nagrinėjant analogiškas bylas ne kartą yra konstatuota, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka turi būti nagrinėjami skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar šie skundai paduodami dėl tam tikrų veiksmų atlikimo (aktų priėmimo) ar dėl vilkinimo atlikti tokius veiksmus, bet ne dėl vilkinimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. (Pvz. LVAT nutartis byloje Nr. A-261-1149/2009).
Bylos įrodymai patvirtina, kad ginčas kilo nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo ir tokiam ginčui privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 16 nutartimi išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą dėl to paties ginčo, nustatė, kad pareiškėja nesilaikė neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kadangi nesikreipė su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą ir pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą.
Pareiškėja 2007 m. birželio 15 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai ir jis buvo išnagrinėtas. Pareiškėja apie tai buvo informuota 2007 m. birželio 20 d. (t. I, b. l. 67-69). Pareiškėja, nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, turėjo teisę jį skųsti administraciniam teismui. Tačiau pareiškėja dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 2009 m. vasario 18 d. dar kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracija (t. I, b. l. 22-23) ir 2009 m. balandžio 6 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai (t. I, b. l. 26). Tokiu būdu pareiškėja formaliai praleido terminą teikti skundą teismui dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2007 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3B-(7.5)-V-642774 (t. I, b. l. 67-69), nes jis turėjo būti pateiktas per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o pareiškėjos skundas teisme gautas tik 2009 m. birželio 2 d.
Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių dėl skundo padavimo termino, nesiaiškino, kodėl pareiškėja dar kartą teikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai. Šios aplinkybes turi būti įvertintos, nes skundo padavimo terminas turi įtakos šios bylos nagrinėjimo baigčiai. Teismas privalėjo remiantis ABTĮ 10 straipsniu paaiškinti pareiškėjai skundo padavimo terminų praleidimo pasekmes bei termino atnaujinimo galimybes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 16 nutartyje, nurodė , kad būtina įvertinti, ar yra galimybė suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Šią aplinkybę įvertinti galima tik pakeitus atsakovą ir nustačius skundo priimtinumo sąlygas.
Nurodyti procesinių normų pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui, todėl tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 142 str. 1 d.) . Panaikinus sprendimą byla perduotina nagrinėti iš naujo, nes būtina išspręsti klausimą dėl atsakovo pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.