Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4870-2023 (toliau ir – nutarimas) E. A. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta 450 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. kovo 28 d. gautas atsakomybėn patraukto E. A. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos priimtą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kitą Institucijos priimto nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Skunde teigiama, kad pareiškėjas neginčija paties nusižengimo padarymo fakto ar paskirtos baudos dydžio, tačiau siekia atkreipti dėmesį į nusižengimo padarymo aplinkybes ir ginčija tik paskirtą teisės vairuoti transporto priemones terminą. Skunde cituojamos ANK 34 straipsnio nuostatos, teismų praktika ir teigiama, kad pareiškėjas vairuoja nuo (duomenys neskelbtini). Didžioji dalis pareiškėjo praeityje padarytų nusižengimų yra susiję su automobilio stovėjimu neleistinoje vietoje, keletas pareiškėjui paskirtų baudų yra skirtos ne jam asmeniškai, kadangi automobilis buvo parduotas. Per visą vairavimo stažą nėra praradęs teisės vairuoti, yra atsakingas ir pareigingas vairuotojas. Ankščiau profesionaliai užsiminėjo driftu ir dalyvaudavo varžybose bei renginiuose. Turėdamas profesionalios patirties, geba objektyviai įvertinti vairavimo rizikas, realiai pavojingų situacijų niekuomet nėra sukėlęs. Pažeidimas buvo padarytas sekmadienio vakarą, pareiškėjas atvažiavo apsipirkti į „Rimi“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Įvertinęs, kad aplinkui nieko nebuvo, t. y. nei žmonių, nei kitų automobilių, niekam pavojaus nekėlė, tuščioje ir erdvioje vietoje atliko kelis staigius posūkio manevrus, prisiparkavo, išlipo ir einant į parduotuvę prie pareiškėjo privažiavo policijos automobilis. Nevengė administracinės atsakomybės, padėjo išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes, davė teisingus paaiškinimus. Neneigė savo kaltės ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo.

Skunde nurodoma, kad pažeidėjui teisė vairuoti yra tiesiogiai reikalinga darbe. Bijo, kad ilgesnį laiką bus be teisių, todėl gali netekti darbo, nes didžiausią darbo laiką praleidžia važinėdamas su mikroautobusu. Pareiškėjas yra vadybininkas, todėl pagrindinė jo užduotis yra dirbti su klientais ir tiekėjais, pas kuriuos būti važiuoti. Darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas nesusimąstė apie gręsiančias pasekmes ir pasielgė neatsakingai. Labai gailisi, kad taip atsitiko ir gerai supranta nusižengimo rimtumą visomis prasmėmis, smerkia save dėl tokio savo paties poelgio. Neigiamų padarinių jam jokiu būdu nepavyko išvengti, susimokėjo paskirtą piniginę baudą. Baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo pareiškėjas jaučia dar ir tuo aspektu, kad tenka patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius, taip pat dėl to, kad nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės aktai, bet ir moralės normos. Pareiškėjo asmenybė bei nusižengimo padarymo aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai nebus pasiekti, jeigu jo atžvilgiu būtų taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki šiol, visiškai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes ir pasidarė atitinkamas išvadas. Jau pats administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesas sukėlė pareiškėjui didelį nerimą dėl aplinkybės, kad bus atimta teisė vairuoti ir kaip be jos reiks išsiversti. Pareiškėjas vertina teisę vairuoti transporto priemones, nes ši teisė jam tiesiogiai reikalinga darbe, ateityje žada nedaryti nusižengimų, sprendimus priimti atsakingai, todėl prašo patikėti juo ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtini požymiai yra tyčia veikos motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti šio administracinio nusižengimo turinį sudarantis E. A. padarytas KET 9 punkto pažeidimas. Pagal KET 9 punkto nuostatas, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šis KET punktas yra bendro pobūdžio, tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažįstamas ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiu, įvertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą – ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

E. A. nubaustas už tai, kad 2023 m. sausio 29 d. 18.16 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rodydamas savo išskirtinumą bei siekdamas į save atkreipti dėmesį tyčia nuspaudė akceleratoriaus pedalą, sukėlęs variklio apsukas, sukinėjo vairą į šonus (kairę ir dešinę), taip priversdamas automobilio galinius ratus prasisukti bei automobilį slysti į šoną. Automobilinių stovėjimo aikštelėje buvo kitų transporto priemonių ir žmonių. Tokie veiksmai padaryti iš chuliganiškų paskatų.

Teismo posėdžio metu E. A. prašė teismo atsižvelgti į žmogiškus faktorius ir sumažinti terminą. Jis nurodė turintis (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą ir per visą šį laiką neturėjęs didesnių įvykių ar pažeidimų. Savo kaltę pripažįsta, baudą sumokėjo. Prašau švelninti bausmę dėl turimo darbo, nes yra įmonės vadybininkas, daug važinėja, vežioja prekes, bendrauja su tiekėjais. Įmonėje dirba jau (duomenys neskelbtini) metus, nėra baustas, per daug metų neturėjo daug pažeidimų. Visi pažeidimai buvo smulkūs. Šiuo atveju, pasielgė netinkamai, nes buvo daug sniego, buvo sekmadienio vakaras, nebuvo aplink žmonių. Jis turėjo patirties „drifto“ varžybose, situacija nebuvo baisi, kaip atrodė pareigūnams. Savo veiksmais pavojaus aplinkiniams nekėlė, tikrai dėl savo poelgio gailisi, kaltę iškart pripažino. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Bet koks draudimo sumažinimas jam būtų reikšmingas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir skundą padavusio asmens kaltės. Skundu iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Skundu prašoma sušvelninti pareiškėjui taikytą administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su E. A. paskirtos ir skundžiamos administracinio poveikio priemonės dydžiu.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismo vertinimu, E. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – 450 eurų bei privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – minimaliam sankcijoje nustatytam terminui – 12 mėnesių.

Kita vertus, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad E. A. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Vadybininko darbo funkcijos susijusios su kasdieniniu važinėjimu po Lietuvą pas tiekėjus ir pirkėjus. Pareiškėjas yra vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis vadybininkas, kuris įmonei priklausančiu mikroautobusu pasiima prekes iš tiekėjų, pristato pirkėjams, pasirašinėja naujas sutartis su klientais (b. l. 10). Tiek teismo posėdžio metu, tiek pateikdamas skundą teismui, E. A. nurodė, kad ilgą laiką netekęs vairuotojo pažymėjimo, jis negalės atlikti pagrindinių darbo funkcijų. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad E. A. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, darbštus, pareigingas, reiklus žmogus (b. l. 11). Tokia darbdavio pateikta charakteristika ir pareiškėjo darbo pobūdis leidžia pripažinti, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas pažeidėjus nėra tik jo nubaudimo priemonė, bet ir reikšmingas poveikis jo profesinei veiklai ir pragyvenimo šaltiniui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir Institucija teisingai įvertino tai, kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija išnagrinėjusi bylą nenustatė. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, taip pat nenustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Institucijos paskirtą baudą už nagrinėjamo nusižengimo padarymą E. A. sumokėjo ir pateikė tai patvirtinantį kvitą (b. l. 13). Respublikiniame priklausomybės ligų centre penkerių metų laikotarpyje nesigydė (b. l. 12). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų, teismas pastebi, kad pareiškėjas sistemingai KET nepažeidinėja, nors dirba vairuotoju ir nuolatos vykdydamas profesines pareigas susiduria su jų reikalavimais. Pareiškėjas paskirtas baudas yra sumokėjęs, kas neleidžia abejoti tokio asmens pareigingumu. Be kita ko, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas truko trumpą laiko tarpą, žalos nei kitiems asmenims, nei kitų asmenų turtui nepadarė. E. A. padarytas nusižengimas buvo spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, neturintis ypatingai įžūlaus pobūdžio.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto pažeidimo turinį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl kaltės pripažinimo ir gailesčio, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties pareiškėjo jau padarytas reikalingas išvadas – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir E. A. skirti trumpesnį administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, jo dydį nustatant pagal padaryto pažeidimo turinį ir visas reikšmingas aplinkybes. Dėl to įvertinus neteisėtos veikos trukmę, pažeidimo vietą ir laiką, pažeidėjo asmenybę ir padarytas išvadas, kaltės pripažinimą ir lengvinančias atsakomybę aplinkybes teismas pripažįsta, kad teisingas ir protingas privalomos administracinio poveikio priemonės terminas gali būti išimties būdu sumažintas nuo 12 (dvylikos) mėnesių iki 9 (devynių) mėnesių laikotarpio. Teismo įsitikinimu toks teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas, o skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 1 d. nutarimas keistinas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatant E. A. trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, nei ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis

nutarė:

E. A. (E. A.) skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4870-2023 pakeisti: pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį E. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinti iki 9 (devynių) mėnesių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.