Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, VTEK ar Komisija) 2023 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. KS-39 (toliau – ir Sprendimas) ir pradėtą tyrimą nutraukti.

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, kuriuo Komisija pripažino, kad viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Poliklinika) (duomenys neskelbtini) L. V., priėmusi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, su kuria Poliklinika yra sudariusi sutartis, 2020 m. gruodžio 23 d. pirktas prekybos centro „Akropolis“ dovanų korteles, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėja pripažįsta, kad jos namuose 2021 m. kovo 3 d. kratos metu buvo rasti 7 vienetai prekybos centro „Akropolis“ 350 Eur vertės dovanų kortelių „Gera dovana“ (toliau – Dovanų kortelės), kurias 2020 m. gruodžio 23 d. pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos Sprendimu, skunde teigia, kad rastas Dovanų korteles ji pirko pati šeimos nariams ir, kad jas buvo įsigijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai nebuvo žinoma. Pareiškėjos tvirtinimu, ji buvo sąžiningai įsitikinusi, kad Dovanų korteles ji įsigijo pati. Jokių dovanų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai niekas neperdavė ir jų negavo.

Pareiškėja skunde paaiškina, kad Dovanų korteles pagal pakvitavimą grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, gavusi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. spalio 13 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, kurioje ir buvo nurodyta, kad kratos metu rastas Dovanų korteles pirko UAB ,(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėja tvirtina, kad ji, įsigydama Dovanų korteles, neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo, nes viešieji pirkimai, kuriuos laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kuriuos organizavo jos vadovaujama Poliklinika, jau buvo pasibaigę, šie konkursai nebuvo apskųsti nei Viešųjų pirkimų tarnybai, nei teismui. Mano, kad vykdant pirkimus, nebuvo jokio interesų konflikto, o ir toks konfliktas negalėjo kilti. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju nėra interesų konflikto požymių nei subjektyviąja, nei objektyviąja įstatymo prasme.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, visiškai neatsižvelgė į jos paaiškinime nurodytas aplinkybes, kurioms esant Dovanų kortelės ir atsirado jos namuose. Pareiškėjos teigimu, Komisija atlikusi tyrimą, nustatė Dovanų kortelių atsiradimo jos namuose aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to, pareiškėjos vertinimu, Komisija Sprendime padarė abejotinas ir niekuo nepagrįstas išvadas.

Pareiškėja skunde tvirtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė (b. l. 2-6).

Atsakovė VTEK su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Komisija atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnai, vykdydami ikiteisminį tyrimą L. V. atžvilgiu, jos veikas vertino atitikties Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatoms aspektu. Komisijai teisės aktais yra pavesta prižiūrėti, kaip įgyvendinamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas. Tokios kompetencijos, anot atsakovo, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturi.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos veikų atitikties Įstatymo nuostatoms nevertino nei STT, nei Generalinės prokuratūros pareigūnai. Atsakovė pabrėžia, kad Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi ne tik STT surinkta ir jai perduota medžiaga. Komisija, prieš priimdama Sprendimą, atliko savarankišką ir nepriklausomą vertinimą, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visetą, pagal jai priskirtą kompetenciją.

Komisija atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėja Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių neginčija. Atsakovė taip pat pažymi, kad Dovanų kortelių patekimo pas L. V. ir jų disponavimo metu pareiškėja ėjo Poliklinikos vadovės ir šios įstaigos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkės pareigas. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Poliklinika buvo sudariusi ir turėjo galiojančių sutarčių dėl medicininių prekių ir priemonių tiekimo bei jų techninės priežiūros. Todėl, atsakovės vertinimu, Sprendime visiškai pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja tokia savo veika pažeidė Įstatymo reikalavimus, jos tarnybinio statuso asmenims draudžiančius priimti dovanas.

Atsakovė nekvestionuoja pareiškėjos skundo teiginio, kad ji neprivalo kaupti ir neribotą laiką saugoti visų savo asmeninių pirkinių kvitus. Tačiau, atsakovės teigimu, pareiškėja, būdama Poliklinikos vadove – Įstatymo nuostatų prasme specialiu subjektu, per se (savaime) aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, privalo įrodyti. Pareiškėja jokių įrodymų, patvirtinančių Dovanų kortelių pirkimą ar disponavimą jomis, nepateikė nei Komisijai, nei teismui. Atsakovės tvirtinimu, pareiškėja skundo argumentus grindžia tokiomis aplinkybėmis, kurių ji įrodyti objektyviai negali. Atsakovė, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, tvirtina, kad aptariamu atveju turėtų būti taikomas teisinėje doktrinoje žinomas principas – omnia praesumuntur contra spoliatorem, reiškiantis, jog egzistuoja patys nepalankiausi faktai tai ginčo šaliai, kurios dispozicijoje yra ir privalo būti įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys esminės reikšmės turinčius bylai faktus (LVAT 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1–355/2004; b. l. 29-32).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VTEK 2023 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. KS-39 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba 2022 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. IBPS-S-618187-22 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) informavo VTEK apie tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-7-000003-20.

STT Klaipėdos valdyba Rašte nurodė, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro D. S. 2022 m. spalio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl piktnaudžiavimo atliekant rentgeno aparato, skirto VšĮ (duomenys neskelbtini), pirkimą, nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

STT Klaipėdos valdyba Rašte, be kita ko, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dalyje buvo atliekamas dėl to, kad 2020 m. rugsėjo-lapkričio mėn., Klaipėdoje, Poliklinikos (duomenys neskelbtini) L. V., Bendrojo skyriaus vyresnioji inžinierė darbų saugai V. A., veikdama bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku E. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pardavimų skyriaus Rentgeno diagnostinės sistemos vadybininku G. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju A. Ž., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai organizuojant ir vykdant atvirą konkursą Nr. 506462 „Stacionarūs skaitmeniniai rentgeno diagnostikos aparatai“, o būtent: 2020 m. rugsėjo-lapkričio mėn. V. A. ir L. V., sukurstytos bei palenktos A. Ž., E. S., G. M., įtikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisiją atmesti viešojo pirkimo konkurse pirmąją vietą užėmusio tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, kurio kaina – 177 749,00 Eur, kaip neatitinkantį konkurse nustatytų reikalavimų, o šiame konkurse antrą vietą užėmusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, kurio kaina – 199 650,00 Eur, paskelbti laimėjusiu; 2020 m. rugsėjo-lapkričio mėn., Klaipėdoje, A. Ž., E. S., G. M. V. A. pateikus duomenis, dėl kurių būtų atmestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas šiame konkurse, V. A., L. V. 2020 m. rugsėjo-lapkričio mėn. Klaipėdoje įtikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisiją, nagrinėjusią pateiktus pasiūlymus konkurse Nr. 506462, atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir priimtas sprendimas su ja sudaryti sutartį dėl stacionaraus skaitmeninio rentgeno diagnostinio aparato įsigijimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį Nr. J9-3131 dėl stacionaraus skaitmeninių rentgeno diagnostinio aparato, kurio vertė 199 650,00 Eur, įsigijimo. Tokiu būdu V. A., L. V. padėjo konkurse Nr. 506462 laimėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to didelę žalą patyrė valstybė bei Poliklinika.

STT Klaipėdos valdyba Rašte pažymėjo, kad V. A. L. V. siūlymu viešojo pirkimo Nr. 506462 metu buvo paskirta eksperte, kuri viešojo pirkimo komisijai teikė savo nuomonę techniniais klausimais. Ikiteisminiame tyrime yra duomenų apie tai, kad V. A. pirkimo metu nuolat konsultuodavosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi A. Ž., kuris teikė palankias UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacijas techniniais klausimais. A. Ž. parengtus atsakymus į komisiją dominančius klausimus (atsakymai buvo koordinuojami su G. M. ir E. S.), V. A. viešųjų pirkimų komisijai pateikdavo kaip savo nuomonę, įrodinėdama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas neatitinka techninių sąlygų (b. l. 174-176).

STT Klaipėdos valdyba kartu su Raštu VTEK pateikė ir Rašte paminėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje.

VTEK, įvertinusi gautą pranešimą ir atlikusi tyrimą dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) L. V. elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 2023 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. KS-39, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti, kad viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) L. V., priėmusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria Poliklinika buvo sudariusi sutartis, 2020 m. gruodžio 23 d. pirktas prekybos centro „Akropolis“ dovanų korteles, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2) siūlyti Klaipėdos miesto savivaldybės merui parengti šios savivaldybės viešųjų sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų vadovams taisykles, pagal kurias būtų įgyvendinamos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos bei užtikrinamas jų laikymasis; 3) sprendimo kopiją išsiųsti L. V. ir Klaipėdos miesto savivaldybės merui; 4) su sprendimu supažindinti pareiškėją; 5) sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt. (b. l.11-21, 180-186).

VTEK Sprendime konstatavo, jog pareiškėjos namuose 2021 m. kovo 3 d. kratos metu buvo rastos specialiuose firminiuose vokuose sudėtos, atskirai nesupakuotos 350 Eur vertės prekybos centro „Akropolis“ Dovanų kortelės, kurias 2020 m. gruodžio 23 d. iš UAB „Gera dovana“ nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė). VTEK Sprendime taip pat nurodė, kad aptariamuoju laikotarpiu Poliklinika, kuriai L. V. vadovauja ir kurios Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkės pareigas ėjo, su Bendrove buvo sudariusi sutartis dėl medicininių prekių ir priemonių tiekimo ir aptarnavimo.

VTEK Sprendime pažymėjo, kad pareiškėja, būdama deklaruojantis asmuo Įstatymo nuostatų prasme, iš verslo įmonės, Poliklinikai teikiančios komercines paslaugas pagal sutartis, sudarytas šios įstaigos vadovės, t. y. pačios L. V., priėmė 350 Eur vertės dovaną. Šia dovana pareiškėja disponavo iki 2021 m. kovo 3 d., t. y. iki kol jos namuose buvo atlikta krata ir Dovanų kortelės buvo paimtos. VTEK padarė išvadą, kad Dovanų kortelės buvo susijusios su Poliklinikos vadovės tarnybinėmis funkcijomis, nes šias korteles įsigijusi Bendrovė su Poliklinika turėjo sutartinių santykių. VTEK laikė, kad Dovanų kortelės yra dovana Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, todėl pareiškėja, susiklosčius tokiai situacijai, būdama deklaruojančiu asmeniu, kuriam galioja Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, apskritai neturėjo teisės Dovanų kortelių priimti, t. y. parsinešti namo ir jomis disponuoti.

VTEK Sprendime pabrėžė, kad L. V., kaip deklaruojančiam asmeniui, priimti dovanas, kurios yra susijusios su jos tarnybinėmis pareigomis, draudžia ne tik Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata, bet ir Poliklinikos darbuotojų elgesio kodeksas, taikytinas šios įstaigos darbuotojams.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos deklaruojančių asmenų pareigos, t. y. viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo: 1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra; 3) nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti; 4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; 5) nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai; 6) nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, išskyrus įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytas išimtis.

Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad deklaruojantis asmuo ar jam artimas asmuo negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis.

Kaip matyti iš skundžiamo VTEK Sprendimo, Komisija vertino L. V. veikas, t. y. Dovanų kortelių priėmimą ir disponavimą jomis laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. kovo 3 d.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Privačių interesų deklaracijoje, kurią pateikė 2022 m. lapkričio 16 d., nurodė, jog ji užima VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas ir yra šios įstaigos vadovė (b. l. 34 -35).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 8 punktą valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims yra priskiriami ir asmenys, dirbantys viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovais ir jų pavaduotojais.

Kaip matyti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) įstatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. AD2-1110, (toliau – Įstatai) Poliklinika yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti Įstatuose numatytas pirminio ir antrinio paslaugų lygio ambulatorines konsultacines bei visuomeninės sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais (Įstatų 1 punktas; b. l. 36-50).

Įstatų 3 punkte nurodyta, kad Poliklinika yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, firminį ženklą, sąskaitas ir kitus teisės aktuose numatytus būtinus rekvizitus. Poliklinikos teisinė forma – viešoji įstaiga (Įstatų 3.1 punktas). Poliklinikos steigėja – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (Įstatų 4 punktas). Poliklinikos vienasmenis valdymo organas yra jos vadovas – vyriausiasis gydytojas (Įstatų 29 punktas).

Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste teismas daro išvadą, kad pareiškėjos atžvilgiu taikomos Įstatymo nuostatos. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja, užimdama Poliklinikos (duomenys neskelbtini) pareigas, 2019 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 47 „Dėl viešųjų pirkimų dokumentų galiojimo panaikinimo ir naujų dokumentų patvirtinimo“ 2.3 punktu patvirtino Viešųjų pirkimų nuolatinės komisijos sudėtį ir nurodė, kad šios komisijos pirmininkė yra ji pati, t. y. Poliklinikos (duomenys neskelbtini) L. V., Viešųjų pirkimų nuolatinės komisijos pirmininko pavaduotoja – vyriausiojo gydytojo pavaduotoja bendriesiems reikalams, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė A. P., Viešųjų pirkimų nuolatinės komisijos narė – vyriausioji buhalterė G. R., ekspertas – perkamo objekto specialistas (kiekvienam pirkimui skiriamas konkretus asmuo) (b. l. 69).

Pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2020-06-29/5-10, sudaryta 2020 m. birželio 29 d. tarp Poliklinikos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, remiantis 2020 m. gegužės 5 d. vykusio supaprastinto atviro konkurso „Medicininės įrangos pirkimas“ (pirkimo Nr. 482001) rezultatais įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais parduoti Poliklinikai konkurso reikalavimus atitinkančias prekes, t. y. vakuuminius siurblius (seilėms odontologijoje) 7 969,06 Eur su PVM vertės; medicininius baldus 37 437, 40 Eur vertės; neįgaliųjų slaugos pagalbines priemones 5 619,24 Eur vertės; medicininę įrangą, skirtą ambulatorinei ir paliatyviajai slaugai 23 993,09 Eur vertės; medicininę įrangą, skirtą pirminio lygio paslaugas teikiančiam gydytojui 17 415,53 Eur vertės; kompresorius 33 979, 22 Eur vertės, viso bendra prekių vertė su PVM 126 413,54 Eur (Sutarties 1.2 punktas, 4.1 punktas). Kaip matyti iš šios sutarties 1.1 punkto, Poliklinika pirkimą Nr. 482001 vykdė įgyvendindama projektą Nr. 08.1.3-CPVA-R-609-31-0006 „Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre bei DOTS kabineto įrengimas“ (b. l. 95-97).

Poliklinika, atstovaujama vyriausios gydytojos L. V., 2020 m. liepos 13 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. D., sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KO-538/9/2020/15, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo Poliklinikai parduoti medicininį apžiūrų baldą/ procedūrų kušetę, kainuojančią 1 742,40 Eur (b. l. 98-99).

Poliklinika, atstovaujama vyriausios gydytojos L. V., 2020 m. rugsėjo 29 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. D., sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KC-491/I 2020-09-29/1-4, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo Poliklinikai parduoti panoraminį odontologinį rentgeną – 1 vnt., viziografą – 1 vnt., autoklavą – 2 vnt., helio lempa 1 vnt., bendra prekių kaina su PVM 39 754, 55 Eur (Sutarties 1.2 punktas, 4.1 punktas). Ši sutartis sudaryta remiantis 2020 m. gegužės 5 d. vykusio supaprastinto atviro konkurso „Medicininės įrangos pirkimas“ (pirkimo Nr. 482001) rezultatais. Kaip matyti iš šios sutarties 1.1 punkto, Poliklinika pirkimą Nr. 482001 vykdė įgyvendindama projektą Nr. 08.1.3-CPVA-R-609-31-0006 „Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre bei DOTS kabineto įrengimas“ (b. l. 100-102).

Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Kaip matyti iš skundo, pareiškėja neneigia, jog Komisijos tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijusi sutartiniais įsipareigojimais su Poliklinika, kurios vadove ji buvo tiriamuoju laikotarpiu.

Taigi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, kad pareiškėja, užimdama Poliklinikos vyriausiosios gydytojos pareigas ir būdama Poliklinikos Viešųjų pirkimų nuolatinės komisijos pirmininke, privalėjo laikytis Įstatymo nuostatų, draudžiančių priimti dovanas ar paslaugas, jeigu tai susiję su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Kratos protokole nurodyta, jog SST Klaipėdos valdybos pareigūnai 2021 m. kovo 3 d. atliko pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, esančioje, (duomenys neskelbtini), kratą. Kratos protokole, be kita ko, užfiksuota, jog kratos metu gyvenamojo namo pirmame aukšte – valgomajame, esančioje komodoje buvo rastos ir paimtos prekybos centro „Akropolis“ dovanų kortelės (7 vienetai): Nr. 8821226, Nr. 8821219, Nr. 8821220, Nr. 8821221, Nr. 8821222, Nr. 8821223, Nr. 8821225 (b. l. 61-65, 66-68).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2021 m. kovo 3 d. kratos metu iš pareiškėjos paimtos prekybos centro „Akropolis“ dovanų kortelės (7 vienetai): Nr. 8821226, Nr. 8821219, Nr. 8821220, Nr. 8821221, Nr. 8821222, Nr. 8821223, Nr. 8821225 buvo apžiūrėtos. Daiktų apžiūros protokole, be kita ko, nurodyta, kad vokai yra išlankstomi, raudonos spalvos. Ant voko viršelio yra užrašai: „Dovanų kortelė“, „Akropolis daugiau džiaugsmo“. Voko viduje atspausdinta dovanų kortelės atmintinė su naudojimosi sąlygomis. Vokai vienodi. Rankraštinių įrašų nėra (b. l. 54-60).

UAB „Akropolis Group“ direktorius, atsakydamas į STT Klaipėdos valdybos 2021 m. kovo 5 d. reikalavimą Nr. 4-08-135, STT Klaipėdos valdybai 2021 kovo 8 d. rašte Nr. AG-S-7 „Dėl informacijos teikimo“ nurodė, kad prekybos centro „Akropolis“ dovanų kortelių platinimo sistemos administratorius yra UAB „Gera dovana“ (b. l. 80, 81, 82, 83).

UAB „Gera dovana“ 2021 m. kovo 17 d. STT Klaipėdos valdybai pateikė 2020 m. gruodžio 23 d. sąskaitą Nr. 3705416 ir kitus dokumentus, iš kurių matyti, kad prekybos centro „Akropolis“ dovanų korteles: Nr. 8821226, Nr. 8821219, Nr. 8821220, Nr. 8821221, Nr. 8821222, Nr. 8821223, Nr. 8821225, 2020 m. gruodžio 23 d. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pristatytos per kurjerį (b. l. 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90-94). Pagal 2020 m. gruodžio 23 d. sąskaitą Nr. 3705416 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso įsigijo 200 vnt. prekybos centro „Akropolis“ dovanų kortelių, kurios vieno vieneto kaina 50 Eur.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2022 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. IBPS-V-2724154-22 nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, be kita ko, nutarta Dovanų korteles, paimtas 2021 m. kovo 3 d. (nutarime nurodyti 2020 m. laikytini rašymo apsirikimu) kratos metu pas L. V., grąžinti savininkei L. V. ar kitam jos tinkamai įgaliotam atstovui (b. l. 108-146).

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 16 d. Dovanų korteles grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 70, 147).

Įtariamojo papildomos apklausos, įvykusios 2021 m. liepos 13 d. metu, pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo Poliklinikos stomatologinės įrangos techninę priežiūrą. Kada ir kokiomis aplinkybėmis gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktus kuponus, pareiškėja nurodė, jog neprisimena (b. l. 72-77).

Pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog už kratos metu jos namuose rastas Dovanų korteles ji su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja Dovanų korteles, kainuojančias 350 Eur, nusipirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Sprendime nurodytas Dovanų korteles pareiškėja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo neatlygintinai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo neatlygintinai apdovanotajam, šiam išreiškiant savo valią dovaną priimti, momento (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) ir nuo šio momento apdovanotasis pagal bendrą taisyklę įgyja nuosavybės teisę į dovaną (CK 4.49 straipsnio 1 dalis).

Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato privalomos rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis).

Remiantis pareiškėjos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pareiškėjos paaiškinimais, pateiktais Komisijai, neginčytinai nustatyta, kad Dovanų korteles ji rado savo darbo kabinete. Šią aplinkybę pareiškėja pripažįsta ir skunde. Pareiškėja neneigia, o tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kad Dovanų korteles pareiškėja pasiėmė ir jomis disponavo iki 2021 m. kovo 3 d., t. y. iki jos buvo surastos kratos metu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, žinodama, jog Dovanų kortelės jai nepriklauso, nepaisydama to, jas paėmė, parsinešė į namus ir laikė daugiau negu du mėnesius, iki kol Dovanų kortelės buvo rastos kratos metu. Tokie pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad ji sutiko priimti neatlygintai jai pateiktas Dovanų korteles ir toks jos elgesys visiškai nesiderina su Įstatymo nuostatomis.

Siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo, bet koks neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas Įstatymo prasme. Neoficialūs simboliniai atsiskaitymai – priešinga teisei veika.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėja gautų dovanų – Dovanų kortelių nedeklaravo, jų neatsisakė ir negrąžino iki kol jos nebuvo paimtos prievartos būdu.

Pareiškėja įrodymų, paneigiančių Komisijos Sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, teismui nepateikė. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl Dovanų kortelių įsigijimo aplinkybių ne tik yra nelogiški, bet ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog Komisija pagrįstai pripažino, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Komisija, nagrinėdama pranešimą apie pareiškėjos padarytą veiką tiriamuoju laikotarpiu ir priimdama skundžiamą Sprendimą, veikė pagal savo kompetenciją ir Įstatymo bei Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatų nepažeidė.

Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, konstatuoja, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

Tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas nenustatė ir kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjos skundo reikalavimas nutraukti pažeidimo tyrimą yra susijęs su pažeidimo tyrimo procedūra, nagrinėjant gautą pranešimą apie pareiškėjos galimai padarytą pažeidimą. Todėl teismui konstatavus, jog Komisijos Sprendimas, kuriuo užbaigta pažeidimo tyrimo procedūra, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo nutraukti pažeidimo tyrimą.

Pareiškėja skunde išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.