Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties, kuria A. N. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. N. (gim. (duomenys neskelbtini)), įpareigojant jį nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2016-07-25 A. N. atžvilgiu surašytas kaltinamasis aktas, jį kaltinant nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir 145 str. 2 d., padarymu ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota apylinkės teismui.

A. N. pagal BK 140 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad 2016 m. kovo 19 d. apie 15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, konflikto su motina V. N. metu, tyčia sudavė jai metaliniu žarstekliu vieną smūgį į pakaušį ir taip padarė nukentėjusiajai odos įdrėskimą galvos plaukuotos dalies dešinėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė jai fizinį skausmą. A. N. pagal BK 145 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m., tiksliau nenustatyto laiko, iki 2016 m. birželio mėn., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), terorizavo motiną V. N., siekdamas sukelti jai stresą, nerimą, baimę, nuolat grasindamas, kad „nužudys, nupjaus galvą ir sukapos į gabaliukus“, „padegs namus“, tokiais veiksmais sistemingai psichiškai gniuždydamas V. N., sudarė realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-12 nutartimi A. N. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. N., įpareigojant A. N. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Teismas nutartyje nurodė, kad ši kardomoji priemonė A. N. skiriama – siekiant apsaugoti nukentėjusiąją nuo galimo neigiamo jo poveikio bei siekiant užkirsti kelią A. N. daryti naujas nusikalstamas veikas nukentėjusiosios atžvilgiu.

Skundu A. N. prašo panaikinti teismo nutartį ir prokurorės prašymą atmesti. Teigia, jog nesutinka su teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tvirtina, jog nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, todėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra ir negali būti jokių neva jo kaltę pagrindžiančių duomenų. Nurodo, kad šis ikiteisminis tyrimas pradėtas remiantis klaidingais V. N. parodymais, kuriems įtakos turėjo jo sesuo A. G. ir jos draugas, kurie nuteikinėja motiną prieš jį ir jos vardu teikia pareiškimus policijai. Sesuo siekia jį uždaryti į psichiatrinę ligoninę arba kalėjimą ir viena užvaldyti tėvų turtą. Jis net fiziškai negalėjo prieš motiną atlikti jokių neteisėtų veiksmų, nes nuo 2016-05-16 iki 2016-06-06 gulėjo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o nuo 2016-06-07 iki 2016-06-16 gydėsi Panevėžio priklausomybės ligų centre. Todėl apylinkės teismas neteisėtai, nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 str. 2 d. numatytos sąlygos, paskyrė jam kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. N.. Teigia, kad teismas nepagrįstai įpareigojo jį gyventi skyrium nuo motinos ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kadangi tuo adresu jo motina faktiškai negyvena. Nors šis butas nuosavybės teise ir priklauso jo motinai, tačiau nuo 2014 m. gruodžio mėn. tame bute jis gyvena vienas. Jo motina, kai dėl daugybės ligų neguli ligoninėje, faktiškai gyvena kartu su dukra A. G. kitame jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Šias aplinkybes gali paliudyti kaimynai. Jis jokios kitos gyvenamosios vietos neturi, išskyrus motinai nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Be to, šiuo adresu jis gyvena motinos sutikimu ir leidimu, nes ji pati ten faktiškai negyvena.

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-12 nutartis yra teisėta, BPK 132¹ str. numatyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. N. A. N. paskirta pagrįstai.

Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su kardomosios priemonės A. N. paskyrimu, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios V. N., liudytojų A. G., L. J., A. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaujantis BPK 132¹ str. 1 d., įtariamasis gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, jeigu pagrįstai manoma, kad jis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įtariamasis (kaltinamasis) taip pat gali būti įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys.

Pažymėtina, kad ši kardomoji priemonė teisine prasme nėra ypatingai sunki ar griežta galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens atžvilgiu, nes ji visiškai neapriboja nei asmens judėjimo laisvės, nei jo galimybių dirbti ar kt. Šios kardomosios priemonės paskirtis yra ikiteisminio tyrimo metu nuo galimų naujų nusikalstamų veikų bei įtariamojo poveikio apsaugoti nukentėjusiuosius. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokį teisinį reglamentavimą, siekia užkirsti kelią smurtui šeimoje bei pasiekti, kad tokios situacijos visuomenėje nebūtų toleruojamos.

Skundžiamos nutarties priėmimo metu A. N. buvo įtariamas tyčinio apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., padarymu prieš kartu su juo viename bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, gyvenančią savo motiną V. N., kuri yra garbaus amžiaus, neįgali. Šią inkriminuojamą veiką A. N. galimai padarė būdamas teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-04 nuosprendžiu už smurtavimą prieš tą patį šeimos narį – motiną V. N. bei neatlikęs šiuo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), Panevėžyje sistemingai kviečiama policija dėl A. N. elgesio – triukšmo, smurto artimoje aplinkoje, vien 2016 m. tuo adresu registruota 13 iškvietimų. Teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad A. N. yra agresyvus, jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, jis ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninėse. Atsižvelgęs į šias aplinkybes apylinkės teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad A. N., gyvendamas kartu su nukentėjusiąja viename bute, gali daryti naujas nusikalstamas veikas jos atžvilgiu, todėl, siekiant nukentėjusiąją apsaugoti nuo galimo neigiamo jo poveikio bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų prieš ją darymą, pagrįstai A. N. paskyrė aptariamą kardomąją priemonę.

Ginčydamas jam paskirtą kardomąją priemonę A. N. skunde nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje jo motina faktiškai negyvena, o ji gyvena kitame jai nuosavybės teise priklausančiame bute kartu su dukra. Tokie jo skundo argumentai yra deklaratyvūs ir prieštarauja faktiniams bylos duomenims, tarp jų ir jam pareikštuose kaltinimuose nurodytų veikų prieš nukentėjusiąją V. N. atlikimo vietai. Ta aplinkybė, kad A. N., kaip pats nurodo, jokios kitos gyvenamosios vietos neturi, išskyrus butą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nepaneigia jam paskirtos kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo. Teismas mano, kad nepaskyrus skundžiamos kardomosios priemonės, nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai, nebus užtikrintas nukentėjusiosios saugumas.

Atsižvelgęs į tai apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti A. N. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-07-12 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.