Kauno apylinkės teismo įsakymas

2016-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1060-926/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-04-11
Bylos Nr.
1-1060-926/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-69607-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Kaltinamasis
J. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1060-926/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69607-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.2.4.8; 2.10.1; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, susituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhaltere, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2015 m. gruodžio 20 d. apie 01.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvenančiai sutuoktinio mamai O. K. gulint lovoje užmetė antklodę ant jos galvos ir prispaudė, o vėliau paėmusi metalinę vaikštynę metė ją į O. K., šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai O. K. fizinį skausmą.

Kaltinamoji J. K. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su ja kartu gyvena jos vyras

R. K., dukra S. K. ir anyta O. K.. 2015-12-20 apie 00.30 val.

ji atėjo pas anytą į kambarį, kadangi norėjo pasiimti termometrą, esantį tame kambaryje.

Tuo metu kambaryje buvo jos anyta O. ir vyras R., o dukra S. miegojo

kitame kambaryje. V. R. pasakė, kad čia termometro nėra. Tada ji liepė savo

anytai, kuri tuo metu gulėjo lovoje, paduoti savo šlepetę, kuri buvo netoli jos lovos padėta ant žemės.

Tuo metu tarp anytos ir jos kilo žodinis konfliktas, abi apsižodžiavo ir anyta liepė

jai išeiti iš kambario. Ji ant anytos užpyko, paėmė pirmą pasitaikiusį daiktą,tai buvo anytos vaikštynė, ir pakėlusi ją metė į anytą. Kur pataikė vaikštynė ji nematė,

kadangi ją numetusi išėjo iš kambario. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir ją

sulaikė. Ji tą vakarą buvo neblaivi, buvo ant anytos supykusi, nes jau apie mėnesį tarp jų tvyrojo įtampa. Dėl anytai sukelto fizinio skausmo labai gailisi, atsiprašė. Po šio įvykio jos vyras R. K. kartu su savo mama O. K. iš namų išsikraustė (b. 1. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

N. O. K. parodymais, kad 2015-12-19 jos marti J. K. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug apie 23.00 val. ji kartu su sūnumi buvo viename iš kambarių, kur ji gulėjo ir ilsėjosi. Vis ateidama į kambarį prie jos imdavo kabinėtis marti J., kodėl ji taip elgėsi, ji nurodyti negalėjo. Jos sūnus vis išvydavo J. K. iš kambario, bet ji vis grįždavo. Neapsikentęs, kad žmona J. neleidžia mamai O. K. ilsėtis, pastarosios sūnus iškvietė policijos pareigūnus, kad jie J. K. sudrausmintų. Ką pasakė atvykę policijos pareigūnai ji negirdėjo. Apie 00.30 val. ji kambaryje liko viena. Tada vėl į kambarį užėjo J. K. ir pradėjo šūkauti. Vienu metu pribėgo prie jos, užmetė ant galvos antklodę ir prispaudė prie lovos. Šiuo veiksmu jai fizinio skausmo nesukėlė. Tada atėjęs į kambarį jos sūnus išvarė žmoną Jūratę. Maždaug po poros minučių J. K. vėl atėjo į kambarį. Ji gulėjo lovoje, o atėjusi J. K. stovėjo. Tuomet J. K. pradėjo rėkti ant jos, tarp jų kilo žodinis konfliktas, ką viena kitai pasakė, ji nurodyti negali. Netekusi kantrybės, kad jai neleidžiama ilsėtis, ji paėmė nuo grindų šlepetę ir metė į J. K.. Tuomet supykusi J. K. paėmė jos vaikštynę ir metė į ją. Vaikštynė pataikė jai į kaktą, netoli antakio. Tokiu veiksmu J. K. sukėlė jai fizinį skausmą. Po tokio J. K. poelgio jos vyras R. K. vėl ją išvarė iš kambario ir iškvietė policiją. Atvažiavusi policija iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą ir išsivežė J. K.. Atvykę medikai išvežė ją į Kauno klinikas. Į teismo medicinos ekspertus ji nesikreipė (b. l. 14-15).

L. R. K. parodymais, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su J. K. ir judviejų bendru vaiku S. K.. Taip pat su jais nuo 2015 metų rudens gyvena jo mama O. K., kadangi jai reikalinga priežiūra. 2015-12-19 jis kartu su mama O. K. buvo nuvažiavę į kaimą, o tuo metu jo sutuoktinė J. K. vietoj to, kad nupirktų vaikui vaistų prisipirko alkoholinių gėrimų ir prisigėrė. Minėtą dieną jis kartu su mama į namus grįžo apie 18.00 val. Jiems grįžus į namus, J. K. pradėjo kabinėtis prie jo mamos. Jis mamą paguldė į lovą. Apie 01.00 val. (2015-12-20) jo žmona vis dar elgėsi agresyviai. Nuėjusi pas O. K. į kambarį ir šiai gulint lovoje, užmetė antklodę ant jos galvos ir ją prispaudė. Tai pamatęs, jis atitraukė žmoną nuo mamos. Tačiau žmona vėl sugrįžo į kambarį ir kabinėjosi prie jo mamos, neleido jai ilsėtis, paėmė metalinę vaikštynę ir metė ją. Dėl to O. K. galvos dešinėje pusėje iškilo gumbas, atsirado kraujosrūva. Tuomet jis iškvietė policiją, o atvykę pareigūnai jo žmoną J. K. sulaikė. Jis nurodė, kad žmona girta būna agresyvi, tačiau anksčiau nebuvo smurtavusi prieš jo mamą. Jo mama dėl šio įvykio patyrė nežymius sužalojimus. Jo duktė šio konflikto nematė, nes miegojo kitame kambaryje. Dėl ko jo žmona taip pasielgė, jis negalėjo nurodyti. Papildomai liudytojas nurodė, kad 2015 lapkričio mėnesį savo mamą O. K., kuri gyvendavo Panevėžyje, atsivežė į Kauną, savo žmonos J. K. butą, adresu Šiaurės pr. 79-11, Kaune. Mamą parsivežė į Kauną, kadangi ji serga ir dažnai reikia važinėti pas gydytojus. 2015-12-19 jo žmona J. dienos metu vartojo alkoholį, o apie 23.00 val. pradėjo kabinėtis prie mamos. Vis ateidavo į kambarį ir pradėdavo rėkauti. Kadangi jo mama jau gulėjo lovoje ir ilsėjosi, savo žmoną Jūratę jis vis išvarydavo iš kambario. Tokie J. K. atėjimai į kambarį tęsėsi gan ilgai, maždaug apie valandą laiko. Todėl neapsikentęs, kad neleidžia mamai ilsėtis, jis iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai sudrausmino J. K.. Išvažiavus policijos pareigūnams, J. K. truputį apsiramino, tačiau neilgam. Maždaug apie 00.30 val., J. K. vėl įsiveržė į kambarį ir pradėjo šaukti ant jo mamos. Ką ant jos šaukė jis negirdėjo, kadangi buvo išėjęs iš kambario. Tačiau kai atėjo prie kambario durų pamatė, kad žmona ant jo mamos galvos užmetė antklodę su kuria mama buvo užsiklojusi ir kažką rėkė mamai. R. K. pasigirdo, kad „uždusinsiu“. Tada jis greitai nubėgo prie žmonos ir ją nuo mamos atitraukė, žmoną išvarė iš kambario. Po poros minučių J. K. supykusi vėl atėjo į kambarį. Tarp jos ir jo mamos kilo žodinis konfliktas, J. K. stovėjo prie durų, o mama gulėjo lovoje. Abi tuo metu rėkė viena ant kitos, O. K. J. K. vadino „vagimi“, o pastaroji O. K. „blede“. Jo mama supykusi paėmė nuo žemės savo šlepetę ir metė į J. K., kur šlepetė nukrito, jis nurodyti negalėjo. J. K. dėl tokio jo mamos poelgio labai supyko, griebė po ranka pirmą pasitaikiusį daiktą, kuris buvo metalinė vaikštynė, pakėlė ją nuo žemės ir metė į gulinčią mamą. Vaikštynė pataikė mamai į veidą, netoli antakio. Pamatęs ką padarė žmona, jis greitai ją išvijo iš kambario ir paskambino policijai. Atvažiavusi policija iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir išsivežė J. K.. Atvykę medikai išsivežė jo mamą ir jį patį į Kauno klinikas, kur ir apžiūrėjo mamą. Į teismo medicinos ekspertus jo mama nesikreipė ir nesikreips, kadangi nors jai ir buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau dėl to tik iškilo guzas. dukra, kuri šio įvykio metu buvo savo kambaryje ir miegojo, įvykio nematė. Kai J. K. grįžo iš areštinės, ji atsiprašė O. K. už tai, kad sukėlė fizinį skausmą. Jo mama pasakė, kad ant jos nepyksta. Kadangi J. K. išgėrusi būna labai agresyvi, jis kartu su mama išsinuomojo butą ir išsikraustė gyventi kitur. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Su J. K. O. K. šiuo metu nebendrauja. J. K. dėl priklausomybės alkoholiui kreipėsi pagalbos į medikus (b. 1. 19, 20-21).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie J. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. K. smurtavo prieš savo sutuoktinio mamą O. K., dėl ko pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jos pačios prisipažinimu, todėl kaltinamoji baustina.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei įpareigojimu ir baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 84-85).

Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 9011 nustatyta, kad J. K. 2015-12-20 02.14 val. nustatytas 1,77 (promilių) girtumas (b. l. 33).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamoji J. K. neteista, bausta administracine tvarka (b. l. 42-46, 47); VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre užregistruota nuo 2010-10-07, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota nuo 2011 m., diagnozė: pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1), paskutinis apsilankymas pas psichiatrą 2015-09-24, 2016-03-02 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 50, 52, 56, 59), dirba (b. l. 60). Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė, žala nepadaryta. Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės rūšis, atsižvelgiant į kaltininkės asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybes, parinktos pagrįstai (BK 48 str., 72² str.), tačiau laisvės apribojimo trukmė mažintina ir neskirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kadangi kaltinamosios gyvenamojoje vietoje kartu gyvena nukentėjusioji (sutuoktinio mama) ir smurtinius veiksmus įvykdė būtent gyvenamojoje vietoje.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36-37), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str. 3 d.). J. K. buvo laikinai sulaikyta nuo 2015-12-20 01.30 val. iki 2015-12-21 14.10 val. (dvi paras) (b. l. 31, 34), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 str., į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. J. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

I. J. K., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Vingilė