- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-25
- Bylos Nr.
- 1A-240/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00580-2008-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Kęstutis Jucys, Albinas Bielskis (pran.)
- Nuteistasis
- G. E., D. B.
- Advokatai
- Vladimiras Kononenka
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš G. E. priteista 2697, 72 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt septyni litai ir septyniasdešimt du centai) turėtoms gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. B. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. E. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 19 d. apie 21.50 val., Jurbarko rajone, Pilies I kaime esančios Vytėnų pagrindinės mokyklos kieme, keršydamas už išsakytus jo bei D. B. atžvilgiu nepagarbius ir necenzūrinius žodžius, sudavė L. J. smūgį ranka į veidą. Nukentėjusiajam nukritus, G. E. gulintį L. J. ėmė spardyti į įvairias kūno vietas, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, dešinio antakio muštinę žaizdą, odos nubrozdinimus veide, atvirą įspaustinį kaktikaulio dešinės pusės ir akiduobės viršutinės sienos lūžimą, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl atviro įspaustinio kaktikaulio dešinės pusės ir akiduobės viršutinės sienos lūžimo, L. J. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta.
Nuteistasis G. E. apeliaciniame skunde neginčija nuosprendyje nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirtąja bausme.
Žemesnės instancijos teismas
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, individualizuodamas bausmę, apygardos teismas neatsižvelgė į kitas jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota, apeliantas anksčiau neteistas, dirba, yra teigiamai charakterizuojamas. Pasak nuteistojo, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė padarys neigiamą įtaką jo asmenybei, kadangi jis gali prarasti darbo ir socialinius įgūdžius. Be to, būdamas laisvėje, jis galės greičiau atlyginti turtinę žalą, padarytą Valstybinei ligonių kasai.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. E. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtąją bausmę.
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis G. E. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo G. E. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. E. apeliacinis skundas atmetamas.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Todėl kiekvienu atveju ji turi būti individualizuojama atsižvelgiant į konkretų padarytą nusikaltimą. Taigi bausmės esmę pirmiausia sudaro konkretaus nusikaltimą padariusio asmens nubaudimas. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, turi paisyti imperatyvo, jog bausmė turi būti teisinga, t. y. atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, kuri turi būti kiekvienu konkrečiu atveju vertinama visumoje, nesuteikiant nė vienam iš bausmės paskirties elementų konkrečiomis bylos aplinkybėmis nepagrįsto prioriteto. Bausmės dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką turi būti nustatomas įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą. Taigi bausmė turi būti teisinga, t. y. atitikti konstitucinio teisingumo principo reikalavimus ir turinį, jog valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui, bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, ji turi būti teisinga.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straispnyje, pagal kurį teismas bausmę kaltininkui skiria baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. E. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir jų nepažeidė.
G. E. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į tai, kad G. E. anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino apeliaciniame skunde minimas apelianto asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir G. E. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams, t.y. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė gerokai mažesnį, nei šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip įvertinti šių aplinkybių ir jomis remiantis sušvelninti apeliantui paskirtąją bausmę. Tuo tarpu apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, kad G. E. yra jauno amžiaus, po nusikalstamos veikos padarymo baigė mokslus, įgijo išsilavinimą, pradėjo dirbti, apygardos teismo nustatytos bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumos iš esmės nekeičia ir vien dėl to švelninti apeliantui paskirtosios bausmės nėra pagrindo.
Atsakydama į apeliacinio skundo teiginį, kad būdamas laisvėje nuteistasis turės galimybę greičiau atlyginti byloje priteistą civilinį ieškinį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistiesiems laisvės atėmimo vietose yra numatoma galimybė dirbti bei užsidirbti, todėl ir atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę G. E. turės galimybę bent iš dalies pašalinti savo nusikalstama veika sukeltas pasekmes.
Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos teismas bausmės skyrimo ir individualizavimo taisyklių nepažeidė, G. E. laisvės atėmimo bausmė paskirta teisingai ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta. Apeliacinio skundo ribose apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. E. apeliacinį skundą atmesti.