- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- I-418-283/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01890-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3
2019 m. balandžio 11 d.
atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančios Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. P. (toliau – ir R. P., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Viešojo saugumo tarnyba), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už 2016 m. sausio 1 d. - 2018 m. rugsėjo 4 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis). R. P. skunde nurodė, kad 2016 m. sausio 1 d. - 2018 m. rugsėjo 4 d. laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų buvo konvojuojamas į įvairias laisvės atėmimo įstaigas bei į bendrosios kompetencijos teismus Viešojo saugumo tarnybos naudojamais automobiliais, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, šiose transporto priemonėse nebuvo dienos šviesos ir ventiliacijos; trūko gryno oro; nebuvo įrengtų saugos diržų; reikėjo sėdėti ant kieto pagrindo; žiemą automobiliuose būdavo šalta, o vasarą - karšta; automobiliais buvo netvarkingi - stiklai nučiupinėti ir labai nešvarūs, prinešta žemių ir šiukšlių. Nurodė, jog konvojavimo metu kelyje jam tekdavo šlapintis į plastikinius butelius, matant kitiems konvojuojamiesiems, nes kelionės metu buvo nesuteikiama galimybė pasinaudoti tualetu. Teigė, kad konvojaus pareigūnai nereaguodavo į jo nusiskundimus, konvojavimo metu viešai demonstravo šaunamuosius ginklus. Konvojuojant į bendrosios kompetencijos teismus Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai be pagrindo naudojo specialiąsias priemones – antrankius. Pareiškėjas vertino, kad ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį. Dėl neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos veiksmų patyrė kančias, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamą kentėjimo lygmenį (b. l. 2-12).
Teismo posėdyje R. P., iš esmės remdamasis skunde nurodytomis aplinkybėmis, argumentais ir motyvais, prašė tenkinti skundą. Patvirtino, kad jį į teismo posėdžius lydėdavo policijos komisariato pareigūnai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašė R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Viešojo saugumo tarnyba nurodė, kad ginčo laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinių konvojų maršrutais, naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, buvo tinkamos konvojavimui vykdyti. Nurodė, kad konvojavimui naudotose transporto priemonės įrengtos tinkamos ventiliacijos sistemos, konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošu (kėdės). Prieš pradedant konvojavimą, konvojus patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti. Tvirtino, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose kameros konvojuojamiesiems konvojuoti įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas, vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“. Teisės aktai nenustato specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto normatyvų. Nurodė, kad specialiojo automobilio, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kameros nėra skirtos atlikti suėmimą ar laisvės atėmimo bausmę, jų paskirtis – konvojuojamųjų trumpalaikiai palydėjimai iš priėmimo punkto į perdavimo punktą. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad konvojaus pareigūnai turi teisę nešiotis ginklus ir, esant pagrindui, juos naudoti tam, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus. Tvirtino, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, konvojuodami pareiškėją planiniais konvojais, antrankių pareiškėjo atžvilgiu nenaudojo, pareiškėjo į bendrosios kompetencijos teismus nekonvojavo. Nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus apie konvojavimo metu, jo nuomone, pažeistas Konvojavimo taisykles, tačiau jokių nusiskundimų iš pareiškėjo nebuvo gauta. Pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo įvykių bei konvojavimo sąlygų, pagrįsdamas juos nuomone ir emocijomis, neindividualizavo skundžiamų konvojavimo aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė objektyvių duomenų. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jam sukeltus sveikatos sutrikimus bei priežastinį ryšį tarp jų ir konvojavimo sąlygų. Vertino, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir teisinio pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti nėra (b. l. 35-45).
Teismo posėdyje Lietuvos valstybei atstovaujančios Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas A. S. prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, remiantis atsiliepime nurodytais argumentais, motyvais bei išdėstytomis aplinkybėmis. Viešojo saugumo tarnybos atstovas patvirtino, kad konvojavimui naudojamos transporto priemonės buvo tinkamos, atitiko nustatytus techninius reikalavimus, jos nuolat valomos ir dezinfekuojamos. Pabrėžė, kad konvojaus pareigūnai, vykdydami pareigas, saugumui užtikrinti privalo turėti gumines lazdas, viešai segi ginklus. Nurodė, kad konvojavimo metu antrankiai nebuvo naudojami, į teismo posėdžius lydėjo ne Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdyto konvojavimo, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas per 2016 m. sausio 1 d. - 2018 m. rugsėjo 4 d. laikotarpį buvo konvojuotas 24 kartus: maršrutu Vilnius-Kybartai-Vilnius – 6 kartus; maršrutu Kaunas-Pravieniškės-Marijampolė-Kybartai-Pravieniškės-Kaunas – 11 kartų; maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius – 2 kartus; maršrutu Vilnius- Klaipėda-Vilnius – 3 kartus; maršrutu Vilnius-Marijampolė-Kybartai-Vilnius – 2 kartus; pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais: Mercedes Benz, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Iveco, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Volkswagen, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38, 46-117).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų ar rankenų, ventiliacijos, apšvietimo, tinkamo šildymo, dėl ko žiemos metu automobiliuose būdavo šalta, vasaros metu – karšta, automobiliuose būdavo nešvaru.
Transporto priemonėms, kuriomis vykdomas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.
Konvojavimo taisyklės 3 punkte apibrėžia, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, o specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.
Specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo ir techniniai reikalavimai nustatyti Konvojavimo taisyklių 146 punkte. Šiame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai, atskirų kamerų vidiniai užraktai ir kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės ir žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos; įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę, o 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Teismas sprendžia, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, jog specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintas normas ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, transporto priemonėse saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti gamintojo.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad Viešojo saugumo tarnyba neprivalėjo konvojavimui skirtose specialiose transporto priemonėse įrengti konvojuojamiems asmenims skirtus saugos diržus.
Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių, jog konvojavimo automobiliuose nebuvo ventiliacijos ir šildymo sistemų, todėl šaltuoju metų laiku konvojavimo metu būdavo šalta, o šiltuoju metų laiku – karšta, atsižvelgiama į tai, kad, bylos duomenys patvirtina, kad Viešojo saugumo tarnyba, turinti pareigą užtikrinti tinkamas konvojavimo sąlygas, sistemingai užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. Nurodytos institucijos atliktų matavimo duomenys užfiksuoti byloje pateiktuose Ventiliacijos efektyvumo tyrimo protokoluose (b. l. 120-124, 131–136, 141–143, 146–147, 158–159). Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ ir uždarosios akcinės bendrovės Kauno techninės apžiūros centro išduotos konvojavimo automobilių Techninės apžiūros rezultatų kortelių (b. l. 119, 126, 128, 130, 138, 140, 145, 149, 151, 153, 155, 157), bei valstybės įmonės „Regitra“ transporto priemonėms išduotų registracijos pažymėjimų (b. l. 118, 125, 127, 129, 137, 139, 144, 148, 150, 152, 154, 156) duomenys leidžia daryti išvadą, kad automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitiko nustatytus techninius reikalavimus.
Daroma išvada, kad atsakovės atstovės pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo konvojavimui naudotų transporto priemonių apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra atitiko Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus, esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, nenustatyta.
Vertinant pareiškėjo paaiškinimus, atsižvelgiama, kad jis nenurodė konkrečių laiko ir vietos aplinkybių, galinčių patvirtinančių jo teiginius apie konvojavimą techninių reikalavimų neatitinkančiomis transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti argumentai yra abstraktūs ir neindividualizuoti. Dėl šios priežasties R. P. paaiškinimai atmetami kaip nepagrįsti.
Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Viešojo saugumo tarnyba ginčo laikotarpiu pareiškėją konvojavo nustatytų techninių reikalavimų neatitinkančiomis transporto priemonėmis, taip sukeldama grėsmę jo sveikatai ir saugumui kelyje.
Konvojavimo taisyklių 126.4 punkte nurodyta, kad konvojuojamieji privalo konvojavimo metu palaikyti švarą kamerose, specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose. Taigi, pareiga palaikyti švarą konvojavimo metu nustatyta patiems konvojuojamiesiems. Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime nurodė (b. l. 41) ir jos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad konvojavimui skirtos transporto priemonės dezinfekuojamos planine ir neplanine tvarka.
Teismas neturi pagrindo abejoti Viešojo saugumo tarnybos paaiškinimais, todėl jais grindžia daromas išvadas. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl nešvarių ir netvarkingų konvojavimo transporto priemonių yra nekonkretizuoti ir abstraktaus pobūdžio, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
Apibendrinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta duomenų, galinčių patvirtinti, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas nešvariomis ir netvarkingomis transporto priemonėmis.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog konvojavimo metu pareigūnai nesudarydavo tinkamų sąlygų pasinaudoti tualetu.
Konvojavimo taisyklių 134 punktas nustato, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Teismas sprendžia, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, jog konvojavimo metu bus užtikrinamas biologinių poreikių tenkinimas žmogaus orumą nežeminančiomis sąlygomis.
Teismas vertina, kad pareiškėjo teiginiai apie galimybių pasinaudoti tualetu žmogaus orumą nežeminančiomis sąlygomis, nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, be to, jie abstraktūs ir neindividualizuoti.
Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, konvojuojamieji, turintys skundų dėl konvojavimo sąlygų, turi teisę juos žodžiu ar raštu pareikšti konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų; šie asmenys, gavę tokių skundų, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Tuo atveju, kai konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Konvojavimo taisyklių 137 punktas nustato, kad apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas privalo įrašyti į konvojaus kelionės žiniaraštį ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.
Išanalizavus teismui pateiktus kelionės žiniaraščius, kuriuose fiksuojami įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai, daroma išvada, kad juose yra padaryti išsamūs ir informatyvūs įrašai apie tai, kas įvyko konvojaus metu, kokiuose punktuose konvojuojamieji buvo vedami į tualetą, įvardijami konkretūs asmenys. Pateiktuose kelionės žiniaraščiuose duomenų apie pareiškėjo pareikštus skundus dėl nesudarytų galimybių konvojavimo metu pasinaudoti tualetu nėra.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, jog nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių 134 punkto nustatyta tvarka pasinaudoti tualetu.
Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą jam sukėlė tai, jog konvojaus pareigūnai viešai demonstravo šaunamuosius ginklus.
Minėta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą (Konvojavimo taisyklių 3 punktas). Šaunamojo ginklo, kitų specialiųjų priemonių naudojimo tvarką konvojavimo metu nustato Konvojavimo taisyklių 221-222 punktai.
Teismas sprendžia, kad nurodytas teisinis reguliavimas suteikia konvojaus pareigūnams teisę nešiotis ginklus, kad būtų užtikrintas saugus asmenų pristatymas į paskirties punktus, užkirsta grėsmė konvojuotojo, konvojuojamojo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad tai, jog Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu būdavo su ginklais, nepažeidė konvojavimo tvarką reglamentuojančių teisės normų.
Be to, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad konvojavimo metu transporto priemonėse bei posėdžių metu bendrosios kompetencijos teismuose jis buvo laikomas su antrankiais.
Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje teigė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui specialioji priemonė antrankiai nebuvo taikomi, bei nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai į bendrosios kompetencijos teismus pareigūno nekonvojavo.
Minėta, kad šaunamojo ginklo, kitų specialiųjų priemonių naudojimo tvarką konvojavimo metu nustato Konvojavimo taisyklių 221-222 punktai. Konvojavimo taisyklių 223.1-223.3 punktuose išvardinti papildomi atvejai, kai Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai turi teisę naudoti antrankius arba surišimo priemones.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjo argumentus dėl antrankių taikymo, daro išvadą, kad R. P. nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo teiginius apie antrankių naudojimą konvojavimo metu. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad buvo konvojuojamas ypatingo konvojaus sąlygomis, kad jis buvo priskirtas asmenų, linkusių pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis kategorijoms, kad buvo įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą ar konvojuojamas kitomis Konvojavimo taisyklių 223 punkte nurodytomis sąlygomis. Be to, teismo posėdžio metu R. P. pripažino, kad į teismo posėdžius jį pristatydavo policijos įstaigų pareigūnai. Bylos duomenimis, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai R. P. teisminio konvojavimo nevykdė.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai R. P. konvojavo su antrankiais, taip pažeisdami nustatytas šios specialiosios priemonės naudojimo taisykles.
Pareiškėjas tvirtino, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų ne kartą reiškė pretenzijas konvojaus pareigūnams, prašė užfiksuoti tai konvojavimo dokumentuose, tačiau jie į pareiškėjo pretenzijas nereagavo, jų nefiksuodavo.
Minėta, kad skundų, kuriuos žodžiu ar raštu teikia konvojuojamieji, nagrinėjimą reglamentuoja Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtintos nuostatos.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu iš pareiškėjo nebuvo gauta skundų ar prašymų dėl konvojavimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė konkrečių duomenų, kada, kurio konvojavimo metu, kokiam pareigūnui ir dėl kokių netinkamų konvojavimo sąlygų reiškė pretenzijas, nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas po konvojavimo būtų kreipęsis į Viešojo saugumo tarnybos vadovą ar kitas institucijas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų ir netinkamo pareigūnų elgesio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad pareiškėjo nekonkrečiai ir abstrakčiai apibūdinus galimai padarytą pažeidimą, nėra pagrindo jo nagrinėti, nes tai nėra susiję su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-338-146/2017).
Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo argumentai dėl Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtintų skundų nagrinėjimo tvarkos pažeidimų atmetami kaip nepagrįsti.
Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad byloje nenustatyta Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.