- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-227-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Egidijus Žironas
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. S. dėl piniginių reikalavimų, susijusių su gyvenamojo namo trūkumų šalinimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė L. G. 2007-7-26 Vilniaus rajono apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 76 187,18 Lt gyvenamojo namo trūkumams pašalinti ir 5 % metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-5). Nurodė, jog su atsakovu 2006-06-16 sudarė žemės sklypo ir jame pastatyto 127,57 m² bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 66 %, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas, kaip pardavėjas, garantavo, kad sutarties sudarymo momentu nėra jokių namo trūkumų, dėl kurių nebūtų galima turto naudoti pagal tiesioginę paskirtį arba dėl kurių turto naudingumas sumažėtų taip, jog ieškovė, žinodama apie juos, arba apskritai nebūtų pirkusi to turto, arba būtų mokėjusi mažesnę kainą. 2007 m. balandžio mėn. pirmojo aukšto kambario grindyse prie grindjuosčių pastebėjo grybieną. Su atsakovu toje vietoje atidengus grindis paaiškėjo, kad grybiena užkrėstas apatinis grindų vainikas, o padarius atodangą aplink namą – kad grybiena yra užkrėstos ir pastato sienos. UAB „Elvora“ 2007-06-21 dienos įvertinimo akte nustatė, kad pastato pamatų grindų bei sienų konstrukcija neatitinka projektinės dokumentacijos, grindys ir sienos įrengtos neteisingai. Kartu nustatė, jog užterštos medienos pakeitimas sveika, o sveikos medienos padengimas antiseptikais, kiti su tuo susiję darbai kainuotų 76 187,18 Lt, kurių atsakovas nesutinka padengti gera valia.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. atsiliepimu į ieškinį (b.l.68-69) ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti. Teigė, jog namą parduodant buvo pastatyti du jo aukštai, iš kurių pirmasis parengtas gyventi, antrasis – neįrengtas. Iki tol atsakovas gyveno name vienerius metus, t.y. šiltąjį ir šaltąjį sezoną, ir jokių trūkumų nebuvo. Todėl nėra pagrindo tvirtinti esą grybiena atsirado dėl atsakovo padarytų statybos metu pažeidimų. Pabrėžė, jog atskleidė ieškovei faktą neesąs profesionalus statytojas, kad namą statėsi ūkio būdu. Ieškovė pirkinį rinkosi apie 3 mėn., kelis sykius su architektu įdėmiai apžiūrinėjo norimą įsigyti būstą. Po turto įsigijimo ieškovė iš karto pradėjo namo rekonstrukciją, todėl kyla abejonių, ar tik ne dėl netinkamai atliktos namo rekonstrukcijos ar eksploatacijos buvo sudarytos palankios sąlygos veistis namų grybeliui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-11-19 sprendimu (b.l. 88-91) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė penkis kartus apžiūrinėdama norimą įsigyti būstą (su turinčiu specialių žinių architektu) pelėsio žymių nepastebėjo. Ieškovei buvo pateikti ir nebaigto statyti namo techniniai duomenys, nurodyta, iš kokių medžiagų padarytos namo konstrukcijos, ji informuota, kad pirmasis aukštas įrengtas iš senų rąstų, kurių vienas matyti iš garažo pusės. Todėl, teismo nuomone, ieškovė, būdama protinga, apdairi ir rūpestinga, turėjo galimybes objektyviai įvertinti namo būklę ir rekonstrukcijos darbų riziką. Ieškovė atliko namo rekonstrukciją 2006 m. liepos – spalio mėn., likusieji darbai palikti iki pavasario. Rugsėjo mėnesį buvo keista balkono danga, o ant po balkonu esančios sienos matyti vandens nutekėjimo žymės. Išvardintos aplinkybės paneigia ieškovės teiginį, kad dėl esą atsakovo padarytų statybos normų pažeidimų atsirado namo trūkumų. UAB „Elvora“ 2007-06-21 akto bylą nagrinėjęs teismas nevertino, kadangi jame, teismo nuomone, negali būti objektyviai atskleistos grybo atsiradimo rąstuose priežastys ir laikas.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-11-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti (b.l.92-93). Apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, jog teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Perkant namą jis buvo apkaltas dailylentėmis. Taip pat nesimatė, ar pastato pamatų, grindų ir sienų konstrukcija atitinka projektinei, ar grindys ir sienos įrengtos pagal statybos reikalavimus. Vadinasi, išsamiai pirkimo momentu įvertinti namo būklę ieškovė neturėjo objektyvių galimybių, tam reikėjo atlikti specialų tyrimą. Tik 2007 m. balandį paaiškėjo, kad grindų sijos remiasi į apatinį vainiką, grindyse vietoj garų izoliacijos virš sijų įrengta difuzinė plėvelė, kuri neatlieka garų stabdymo funkcijos. Sienoje nebuvo įrengtą garų izoliacija, todėl garai transportuojami per sienų apšiltinimą, kaupiasi didelis kondensato kiekis, kuris drėkina apatinį vainiką. Tai, kaip nustatė UAB „Elvora“ 2007-06-21 įvertinimo akte, yra pagrindinė grybelio atsiradimo priežastis. Nors teismas pastarąjį dokumentą prijungė prie bylos, bet sprendime jo nevertino, o rėmėsi atsakovo spėliojimais ir prasimanymais. Stogo dangos pakeitimas, antro aukšto įrengimas ir balkono remontas nei trinkelių aplink namą klojimas negalėjo turėti įtakos apatinio vainiko ir juodgrindžių supuvimui bei grybo atsiradimui.
Atsakovo A. S. atsiliepimas į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo 2008-01-25 nutartimi buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui, kaip pateiktas pavėluotai (b.l.100).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai sprendė apie ieškovės turėtas galimybes objektyviai įvertinti perkamo namo būklę ir jo rekonstrukcijos darbų riziką, priimtinas. Tokia bylą nagrinėjusio teismo sprendimo išvada yra visiškai nemotyvuota, ji nėra pagrįsta nei įstatymo nuostatomis, nei leistinais tokioje situacijoje įrodymais, nei jų analize. Šiuo atveju vien šalių paaiškinimai, kad ieškovė su architektu kelis sykius namą apžiūrėjusi, nesudaro prielaidų jos pačios neapdairumui konstatuoti, nesudaro pagrindo teigti, jog ši tokiu būdu prisiėmė visą neigiamų padarinių kilimo riziką, t.y. šalių paaiškinimų nepakanka būtent tokiai teismo išvadai susiformuoti.
Teismas ginčijamame sprendime nevertino atitinkamų teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus nekilnojamojo daikto, kaip pirkimo - pardavimo sutarties objekto, kokybei bei tokį daiktą įsigijusio asmens teises ( CK 6.399 str., 6. 333 str. 6.334 str.) ir dėl jų taikymo ar netaikymo savo pozicijos neišsakė, nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo traktuojant namo trūkumus kaip paslėptus; nevertino šalių sudarytoje sutartyje įtvirtinto atsakovo (daikto pardavėjo) įsipareigojimų bei garantijų, jog sutarties sudarymo metu nėra tokių parduodamo turto trūkumų, dėl kurių šio daikto nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, arba dėl kurių turto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba visiškai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už turtą mokėjęs sutartyje nurodytos kainos (Sutarties 18.13 p. ir 19 p., b.l. 10). Pastaroji aplinkybė yra svarbi dar ir tuo požiūriu, kad namas sutartyje įvertintas 100 000 Lt ( Sutarties 7 p.), ši kaina iš esmės atitinka ir vidutinei rinkos kainai, buvusiai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ( b.l. 17), o jo trūkumų ištaisymo išlaidos pagal pateiktos į bylą lokalinės sąmatos paskaičiavimus sudaro daugiau nei du trečdalius namo pirkimo kainos. Teismas neįvertino ir atsakovo siūlymų ieškovei sumokėti tam tikrą pinigų sumą, neatsižvelgė ir į susiformavusią tuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Teisėjų kolegija pripažįsta teisingu ir kitą apeliantės skundo argumentą, kad teismas sprendime visiškai nepagrįstai atsisakė vertinti jos pateiktus į bylą rašytinius įrodymus – 2007-06-21 namo sienų ir grindų techninės būklės aktą. Jame ekspertas įvardijo namo konstrukcijų defektus, jų priežastis bei pašalinimo būdus, nurodė ir tokią svarbią aplinkybę, kad visi defektai buvo uždengti ir daikto pirkimo metu, neatlikus papildomų tyrimų, negalėjo būti nustatyti. Tokia teismo pozicija prieštarauja CPK 176 str., 183 str.,185 str., 270 str. 4 d. 2-3 p. nuostatoms, įtvirtinančioms teismo pareigą vertinti pateiktus į bylą įrodymus ir pasisakyti dėl šių įrodymų įrodomosios reikšmės, paneigia pačius įrodinėjimo tikslus. Ir nors eksperto išvada, kaip ir bet kuris kitas įrodymas, teismui nėra privaloma, tačiau nesutikimas su šia išvada teismo sprendime turi būti motyvuojamas ( CPK 218 str.). Šiuo konkrečiu atveju teismas iš viso atsisakė vertinti eksperto išvadą kaip tokią. Kolegija pažymi, kad atsakovas taip pat išreiškė nesutikimą su ieškovės pateiktais ekspertiniais vertinimais (b.l. 85), todėl teismas turėjo pareigą siūlyti atsakovui paneigti šias išvadas aukštesnės įrodomosios galios rašytiniu įrodymu - teismo CPK nustatyta tvarka paskirtos ekspertizės aktu, arba dėl kurių nors priežasčių abejodamas ieškovės pateiktų dokumentų patikimumu, jų įrodomąja reikšme, pasinaudoti iniciatyvos teise skirti tokią ekspertizę (CPK 212 str.). Tokio pobūdžio įrodymai galėtų būti pripažinti leistinais įrodymais, patvirtinančiais arba paneigiančiais kiekvienos iš ginčo šalių skirtingai įvardijamas namo defekto (grybienos) atsiradimo priežastis – ar namo statyboje naudotos medžiagos, ar konstrukciniai sprendimai, ar netinkamai atlikti statybos darbai, ar namo rekonstrukcijos darbai įtakojo grybienos atsiradimą, taip pat nustatant, ar šie defektai galėjo būti pastebėti tik daikto išorinės apžiūros metu, neatidengiant namo konstrukcijų ( pamatų ir pan.), ar daiktas dėl šių defektų yra tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, kokiu būdu ir sąnaudomis gali būti tokie defektai šalinami (CPK 177 str. 4 d.).
Išanalizavus UAB „Elvora“ techninės būklės įvertinimo aktą bei defektų šalinimo darbų sąmatą, pastebėtina ir tai, kad prie jos nepateikti įrodymai, patvirtinantys vertinimus bei paskaičiavimus atlikusių asmenų kompetenciją (eksperto, turto vertintojo kvalifikaciniai atestatai ir/ar pažymėjimai), pačios bendrovės „Elvora“ licencija verstis tokia veikla. Šiuos duomenis būtina į bylą pateikti, kad pašalinti abejones dėl jų įrodomosios reikšmės, ir tą bylą nagrinėjęs teismas turėjo pasiūlyti ieškovui paruošimo bylą nagrinėti teisme procesinėje stadijoje (CPK 225 str. 1 p., 230 str. 1d.).
Dėl aptartų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo rašytinių įrodymų turinio, neištyrė bei nenustatė reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, dėl ko liko neatskleista šios bylos esmė, motyvuojamoje dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiaga, ir teisinių argumentų, kodėl atmeta ieškovės reikalavimus bei pateiktus įrodymus (CPK 270 str. 4 d.). Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Visa tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.