- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-22
- Bylos Nr.
- I-1245-281/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00113-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Arūnas Dirvonas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Audriui Bitinui ir Danai Bakšienei, atsakovo atstovei Birutei Kliorikaitytei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. skundu (b.l. 3-6) teismui prašo panaikinti Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2009-02-02 sprendimą Nr.2008/05-4R-308 ir priimti sprendimą, kuriuo įpareigoti Komisiją išnagrinėti A. B. skundą.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog 2004-02-09 Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) sprendimu Nr. 2.4-01-2330 buvo konstatuota, kad jis turi teisę į 1,44 ha žemės ir buvo atkurta nuosavybės teisė į dalį nekilnojamojo turto - 0,74 ha žemės, esančios Daniliškių kaime, teritorijoje, kuri yra priskirta Vilniaus miestui. 2004-02-09 VAVA sprendime Nr.2.4-01-2330 taip pat nurodyta, kad į likusią žemės valdos dalį (0,70 ha) nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Praėjus 4 metams nuo VAVA sprendimo Nr. 2.4-01-2330 priėmimo dienos, pareiškėjas buvo informuotas, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių Daniliškių kaime (Vilniaus m.). Tai leidžia daryti prielaidą, kad dėl VAVA veiksmų nebeliko laisvos žemės Daniliškių kaime, kuri galėtų būti gražinta pareiškėjui ir kuria pareiškėjas naudojasi (1 ha žemės sklypas).
Nurodo, kad 1994-01-10 Vilniaus raj. Trakų Vokės apylinkės tarybos I šaukimo 20 sesijos sprendimu Nr.70 buvo nustatyta, kad A. B. skiriama 1 ha žemės sklypas asmeniniam naudojimui Trakų Vokės apylinkėje. 2008-08-06 Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakyme Nr.20-619 yra konstatuotas A. B. suteikto žemės sklypo naudojimo juridinis pagrindas - 1994-01-10 Vilniaus raj. Trakų Vokės apylinkės tarybos I šaukimo 20 sesijos sprendimas Nr.70. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarime Nr.1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ teisė gauti iki 3 ha asmeninio ūkio žemės numatyta kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams, kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims - iki 2 ha žemės vienai šeimai. Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką buvo pavesta nustatyti LR Vyriausybei. Šis pavedimas įgyvendintas Vyriausybės 1990-10-11 nutarimu Nr.308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“. Šioje tvarkoje buvo numatytos dvi turinčių teisę gauti asmeninio ūkio žemės asmenų grupės: žemės ūkio įmonių darbuotojai (buvę darbuotojai), kuriems pageidaujant, suteikiama asmeniniam ūkiui iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai; kiti kaimo vietovėje gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai, kuriems suteikiama asmeniniam ūkiui iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Tvarkoje buvo nustatyta, kad tokių asmenų pareiškimus (nurodant bendrą jų plotą ir atskirai ariamos žemės bei pievų plotą) nagrinėja žemės ūkio įmonė (miškų ūkio ar kita įmonė), pagal kurios pateiktą medžiagą sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui priima Apylinkės Taryba.
Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) 2008-11-20 atsakyme Nr.3B-(7.5)-b-771-1385 nenurodė nei teisinių, nei kitokių argumentų, kokiu būdu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nebenaudoja 0,26 ha žemės sklypo.
VAVA specialistės V. Š. 2001-12-20 pažymoje Nr.437 konstatuota, kad pareiškėjas naudojasi 1 ha asmeninio ūkio žemės plotu. Pridėti mokestiniai dokumentai įrodo, kad pareiškėjas iki šiol moka žemės mokestį už 1 ha. Tai reiškia, kad pareiškėjas visada naudojasi ir naudojosi 1 ha žemės sklypu. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba, neištyrusi faktinių aplinkybių, negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas žemės sklypu nesinaudoja.
Be to, Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė argumentų, kodėl nebuvo įvykdytas 1994-01-10 Vilniaus raj. Trakų Vokės apylinkės tarybos I šaukimo 20 sesijos sprendimas Nr.70, kuriuo A. B. skiriama 1 ha žemės sklypas asmeniniam naudojimui Trakų Vokės apylinkėje. Nacionalinė žemės tarnyba, neišnagrinėjusi faktinių aplinkybių, tik konstatavo, kad VAVA žemėtvarkos skyriaus specialistės V. Š. 2001-12-20 išduotas pažymėjimas Nr.437 parengtas prieštaraujant Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 d. priimtam įsakymui Nr.3256-41, o V. Š. 2003-06-19 išduotoje pažymoje Nr. 223 jau konstatuota, kad asmeniniam ūkiui naudojamas tik 0,74 žemės sklypas.
Tokiu būdu buvo nukrypta nuo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-11-24 aprobuotose „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijose“ formuojama praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A7-132-2001; Nr. A6-1132-2003; Nr. A4-364-2004; Nr. A7-525-2005). Nacionalinė žemės tarnyba neištyrė, ar nėra laisvos valstybinės žemės šalia pareiškėjo sklypo, nepateikė atsakymo pareiškėjui kaip ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucija nes jos 2008-11-20 atsakymas Nr.3B-(7.5)-b-771-1385 tėra informacinio pobūdžio, nors privalėjo būti pateiktas LR viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
LR reformos įstatymo 18 straipsnyje, į kurį nukreipia LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 p., nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Tokia institucija, Vyriausybės įgaliota nagrinėti apskrities viršininko jau apsvarstytus prašymus ir skundus, yra Nacionalinė žemės tarnyba (LR Vyriausybės 2001-06-12 nutarimas Nr.709 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“, LR žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr.194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos“ patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose" (aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-11-24 pasitarime) pažymėjo, kad ginčus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, kilusius iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, priimtu išnagrinėjus tokį ginčą, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o pastarosios sprendimą - teismui. Kadangi VAVA prašėme atstatyti nuosavybės teises, dėl VAVA sprendimo kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ikiteismine tvarka.
Komisija konstatavo, kad pareiškėjas VAVA veiksmus skundė Nacionalinei žemės tarnybai kaip ikiteisminei institucijai bei pripažino, kad atsakovė pateikė ne sprendimą Viešojo administravimo įstatymo 2 str. nustatyta tvarka, o atsakymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu komisija yra institucija, kompetetinga nagrinėti jo skundą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 28str. nustato, kad skundas dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, gali būti paduotas Komisijai.
Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2008-11-20 atsakyme Nr.3B-(7.5)-b-771-1385 yra nurodyta, kad jo sprendimas gali būti skundžiamas Komisijai arba teismui. Tuo tarpu pareiškėjo Komisijai pateiktas prašymas „įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pašalinti teisės aktų pažeidimus atstatant A. B. nuosavybės teisę į 1 ha asmeninio naudojimo žemės sklypą, esantį Daniliškių kaime, t.y. papildomai suteikiant A. B. 0,26 ha žemės sklypą Daniliškių kaime prie turimo 0,74 žemės sklypo“ yra susijęs su tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neištyrė VAVA veiksmų (neveikimo) atstatant pareiškėjo nuosavybės teises ir nepateikė atsakymo pagal norminiuose teisės aktuose nustatytą formą ir turinio reikalavimus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Žemės tarnyba atsiliepime teismui (b.l. 57-59) su skundo reikalavimais nesutiko ir paaiškino, kad buvo nustatyta, jog rengiant Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr.3256-41) A. B. Daniliškių kaime suprojektuotas asmeniniam ūkiui naudojamas 0,74 ha žemės sklypas, su kurio plotu, vieta bei ribomis jis sutiko, 2000-04-21 pasirašė rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 7 grupės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje. 2001-05-03 žemės sklypą ženklinant vietoje, A. B. pasirašė Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte ir žemės sklypo abrise. Į šį žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą ir patvirtintą asmeniniam ūkiui naudojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą Vilniaus apskrities viršininkas 2004-02-09 sprendimu Nr.2.4-01-2330 A. B. atkūrė nuosavybės teises, suteikdamas nuosavybėn neatlygintinai 0,74 ha žemės sklypą pagal Alytaus apskrities viršininko 2002-01-04 išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.
Rengiant Vilniaus rajono Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2008-02-26 įsakymu Nr.2.3-2 1888-(41)), už likusį Alytaus apskrities viršininko 2002-01-04 išvadoje nurodytą 0,70 ha žemės plotą A. B. suprojektuotas lygiavertis turėtajam 0,52 ha žemės sklypas. Su šio žemės sklypo vieta ir ribomis pilietis taip pat sutiko, 2007-02-23 pasirašė rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 10 grupės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje. Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą A. B. dar neatkurtos.
Taigi, už visą Alytaus apskrities viršininko 2002-01-04 išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodytą 1,44 ha žemės plotą lygiaverčiai žemės sklypai A. B. jau suprojektuoti, jų vieta ir ribos su piliečiu suderinti ir apskrities viršininko įsakymais (2000-09-25 įsakymu Nr. 3256-41 ir 2008-02-26 įsakymu Nr. 2.3-1888-41) patvirtinti. Teisės aktais nustatyta tvarka pilietis dėl jam suprojektuotų žemės sklypų vietos pretenzijų nepateikė.
Pagal LR žemės reformos įstatymo 15 str. 1, 6 ir 8 d., asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Šios žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų asmenų susirinkimuose.
Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, pagal minėto įstatymo 19 ir 20 straipsnius, rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina apskričių viršininkai, o parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatytą tvarką. Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina apskrities viršininkas.
Daniliškių kaimo gyvenamoji teritorija, kurioje A. B. pageidauja gauti papildomą 0,26 ha asmeniniam ūkiui skirtą žemės sklypą, Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu priskirta Vilniaus miesto savivaldybei, t.y. ši teritorija po 1995-06-01 priskirta Vilniaus miestui. Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str.6 d. bei LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 40 p., teritorijoje, kuri po 1995-06-01 priskirta Vilniaus miestui, nauji žemės sklypai rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose nei asmeniniam ūkiui, nei perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės plotu negali būti projektuojami. Todėl naujas žemės sklypas .B. Daniliškių kaimo teritorijoje, kuri po 1995-06-01 priskirta Vilniaus miestui, negali būti projektuojamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad iki šiol moka žemės mokestį už 1 ha žemės. Nurodo, kad pagal LR žemės mokesčio įstatymo 2 str., žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, A. B. Daniliškių kaime, Vilniaus m. nuosavybės teise valdo 0,1226 ha namų valdos žemės sklypą, kurį nuosavybėn įsigijo valstybinės žemės sklypo 1996-01-11 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. P41/96-0051 bei 0,74 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, į kurį Vilniaus apskrities viršininko 2004-02-09 sprendimu Nr. 2.4-01-1330 atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai asmeniniam ūkiui naudojamą žemės plotą.
Vilniaus apskrities viršininkas papildomo 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo Daniliškių kaime, Vilniuje A. B. nėra išnuomojęs.
LR apskrities valdymo įstatymo 10 str. 2 p. bei LR žemės reformos įstatymo 16str. 1d. reglamentuota, kad žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti neatlygintinai ar parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr.194 7.1 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, metodiškai vadovauja žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos ir nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise ir kt. darbams. Šiais klausimais ji nepriima sprendimų, kurie įtakotų apskričių viršininkų sprendimus ir sukeltų fiziniams ir juridiniams asmenims teisines pasekmes.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo VAVA atsiliepime (b.l. 51-52) teismui su skundo reikalavimais nesutiko ir paaiškino, kad Komisija tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teises normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti bylą.
LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 p. nustatyta, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami LR žemės reformos įstatymo 18 str. nustatyta tvarka. Žemės tarnyba yra institucija, išankstine ne teismo tvarka nagrinėjanti ginčus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, kuri 2008-11-20 raštu Nr. 3B-(7.5)-B-771-1385 pareiškėjo skundą išnagrinėjo, pažeidimų nenustatė, todėl siūlymų VAVA dėl pareiškėjo skundo nepateikė.
LR administracinių bylų teisenos įst. 29 str. nustato kokie ginčai nespręstini savivaldybių, apskričių administracinių ginčų komisijų ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str., nustatančio apygardos administracinio teismo kompetenciją, 3 d. numatyta, kad apygardos administracinis teismas pirmąją instancija nagrinėja skundus dėl savivaldybių ir apskričių ginčų komisijų, o įstatymų nustatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.
Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos atsakymu, išankstine ne teismo tvarka nagrinėjusios jo skundą, susijusį su nuosavybės teisių atkūrimu, turėjo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad VAVA 2004-02-09 sprendimu Nr.2.4-01-2330 A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,74 ha žemės sklypą Daniliškių kaime, Vilniaus mieste (priedo b.l. 83-84).
A. B. 2008-09-08 kreipėsi į VAVA su prašymu atkurti nuosavybės teises, papildomai suteikiant 0,26 ha žemės sklypą Daliniškių kaime prie jau turimo 0,74 ha žemės sklypo (priedo b.l.95-98).
VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-10-11 sprendimu Nr. S-19-470 R. B. prašymas nebuvo patenkintas (priedo b.l. 20).
Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Žemės tarnyba 2008-11-20 rašte Nr.3B-(7.5.)-B-771-1385 nurodė, kad rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose nauji žemės sklypai nei asmeniniam ūkiui, nei perdavimui nuosavybėn neatlygintinai negali būti projektuojami (priedo b.l. 7-9).
Pareiškėjas 2008-12-30 skundu Komisijai prašė įpareigoti Žemės tarnybą ir VAVA pašalinti teisės aktų pažeidimus bei per du mėnesius atstatyti nuosavybės teises, papildomai suteikiant A. B. 0,26 ha žemės sklypą Daniliškių kaime prie jau turimo žemės sklypo (priedo b.l. 1-4).
Komisijos 2009-02-02 sprendimu Nr.2008/05-4R-308 byla nutraukta kaip jai nežinybinga (b.l. 34-38).
Byloje spręstinas ginčas dėl Komisijos 2009-02-02 sprendimo Nr.2008/05-4R-308 pagrįstumo ir teisėtumo.
Komisija savo veikloje privalo vadovautis LR ginčų komisijos įstatymu, kurio 1str. 1d. sakoma, kad šis įstatymas nustato bendrą ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, o 3 d. nustatyta, jog įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką.
Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR administracinių bylų teisenos įst. 26 str. 4 d. nurodant, jog atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas (ne ginčų komisijas) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas.
LR ginčų komisijų įst. 9 str. 2d., apibrėžiant Komisijos kompetenciją sakoma, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia: 1) LR administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str., 18 str., 19 str. 2 ir 3 d. ir 20 str. 1 d. nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. B., įgyvendindamas teises į nuosavybės teisių atkūrimą, siekia, kad VAVA priimtų sprendimą, kuriuo jam būtų neatlygintinai suteiktas 0,26 ha žemės sklypas Daliniškių kaime prie jau turimo 0,74 ha žemės sklypo.
LR Vyriausybės 1997-08-29 nutarimu Nr.1057 patvirtinta LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, kurios 122 p. nurodoma, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami LR žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Vadovaujantis LR žemės reformos įst. 18 str. 2d., ginčus, atsiradusius nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėja apskričių viršininkai bei LR Vyriausybės įgaliota institucija – Nacionalinė žemės tarnyba.
Taigi, ginčams, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, yra numatyta speciali išankstinė (ikiteisminė) jų nagrinėjimo tvarka.
Tai, jog pasinaudojus išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka asmuo priimtus sprendimus gali ginčyti tiesiogiai administraciniam teismui, ne kartą pažymėta tiek teismų praktikoje, tiek Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo teisėjų pasitarime aprobuotoje 2005-12-26 apžvalgoje Nr.2 „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinamas ir teisės taikymo rekomendacijos“.
Taigi, nesutikdamas su Žemės tarnybos 2008-11-20 atsakymu, gindamas savo teises ir ginčydamas VAVA sprendimus, pareiškėjas galėjo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Tuo tarpu toks ginčas, vadovaujantis LR ginčų komisijų įst. 9 str. 2d. 2p., Komijoje nenagrinėtinas.
Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, sprendžiama, kad Komisijos 2009-02-02 sprendimas, kuriuo nutrauktas R. B. skundo nagrinėjimas kaip jai nežinybingas, yra pagrįstas ir teisėtas. Jį naikinti ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo skundą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo A. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą