Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 12 kartų teistas: 1) 2003-12-10 pagal LR BK 223 str. 1 d., 300 str. 1 d. 6250 Lt bauda; 2) 2004-07-12 pagal LR BK 203 str. 1 d., 222 str. 1 d. 6000 Lt bauda; 3) 2004-07-30 pagal LR BK 222 str. 1 d. 6250 Lt bauda; 4) 2004-11-05 pagal LR BK 300 str. 1 d. 5000 Lt bauda; 5) 2005-05-11 pagal LR BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. 10000 Lt bauda; 6) 2005-12-07 pagal LR BK 223 str. 1 d., 300 str. 1 d., 221 str. 1 d. 12500 Lt bauda, 2009-05-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 48 paras arešto; 7) 2008-01-28 pagal LR BK 222 str. 1 d., 24 str. 6 d., 183 str. 2 d. 28750 Lt bauda; 8) 2011-01-20 pagal LR BK 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. ir 15000 Lt bauda, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 9) 2013-09-26 pagal LR BK 300 str. 1 d. 3900 Lt bauda; 10) 2014-01-31 pagal LR BK 245 str. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei tęsti darbą; 11) 2014-06-10 pagal LR BK 221 str. 1 d. 1170 Lt bauda; 12) 2014-12-23 pagal LR BK 300 str. 1 d. 3900 Lt bauda, kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. aplaidžiai tvarkė UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, nuo 2009 m. liepos 15 d. būdamas UAB „D.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini)) vadovu, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 p. ir 2 p. nuostatomis – už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 19 str. nuostatą – apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, taip pat pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 d. įsakymo Nr. 13 “Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” reikalavimą, kad įmonės privalo visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų, nesiimdamas pakankamų priemonių, užtikrinančių UAB „D.“ apskaitos dokumentų išsaugojimą, neišsaugojo dalies bendrovės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-09-17 d., o būtent – kasos knygos ir kasos dokumentų, bendrovės sąskaitų banke išrašų, apskaitos suvestinius registrų: pirkėjų skolos ir atskaitingi asmenys, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-09-17.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. T. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2009 m. pradžioje, tikslaus laiko nurodyti negali, nes neatsimena, jis ieškojo nupirkti įmonę, kurios vykdoma veikla -statybos darbai. Iš pažįstamo sužinojo, kad parduodama UAB „D.“. Jis pasiskambino UAB „D.“ direktoriui ir susitarė susitikti. Direktorius buvo vardu A., kitų duomenų dabar nurodyti negali, jis sakė, kad yra minėtos įmonės direktorius ir vienas iš akcininkų. Susitikimo metu išaiškino, kad minėta įmonė vykdė statybos darbus daug metų ir parduodama dėl to, kad užsakovai neatsiskaito. Minėtą įmonę nusprendė nupirkti, nes planavo vykdyti statybos darbus. Susitarė, kad minėtą įmonė jis nupirks už 10 000 Lt. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartys bei akcijų perdavimo-priėmimo aktus paruošė jis. UAB „D.“ nupirko UAB „B“ vardu, kurios jis yra 100 proc. akcininkas ir direktorius, nes planavo padaryti įmonių verslo grupę. 2009 m. kovo- balandžio mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, (duomenys neskelbtini), UAB „B“ įmonės patalpose, susitikimo metu jis sumokėjo UAB „D.“ akcininkams pinigus ir pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcijų perdavimo-priėmimo aktus bei dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. Bendrovės dokumentus (registravimo pažymėjimą, įstatus, buhalterinės apskaitos dokumentus už 2006-2009 m. viso 19 segtuvų), apvalų antspaudą, banko sąskaitos kodų generatorių 1 vnt., kasos likutį 877,91 Lt UAB „D.“ direktorius A. jam perdavė, pasirašius visus dokumentus. UAB „D.“ visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi UAB „B“ įmonės patalpose (duomenys neskelbtini), apie mėnesį. Po ko (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai pakelė nuomos mokestį ir jis nusprendė persikelti į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Kadangi vyko intensyvus persikėlimas, dokumentai buvo dedami į dėžes, kraustymosi metu atlaisvinant patalpas šios buvo tvarkomos, o šiukšlės buvo išmetamos į konteinerius, todėl daro prielaidą, kad dalis dokumentų galėjo būti išmesti. Taip pat, kai dokumentai buvo pervežti į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dokumentai buvo laikomi dėžėse neužrakintame rūsyje, todėl daro prielaidą, kad kai kurie dokumentai galėjo dingti. UAB „D.“ jokios veiklos nevykdė, nes jis tik ruošė projektus. 2010 m. lapkričio mėnesį, kratos metu, jo name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Supranta, kad jis kaip įmonės vadovas privalėjo užtikrinti UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentų laikymo ir apsaugos sąlygas, tačiau dėl aplaidumo to nepadarė. Dėl minėtos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo supranta, kad savo veiksmais padarė nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kadangi dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu užbaigti baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam baudą ( 2 tomas, 19-20 lapai).

Be R. T. prisipažinimo, jo kaltė, įrodyta ir bylos medžiaga: liudytojų A. A., S. K., P. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 165-166, T. 2 b. l. 2, 7), 2009-07-15 UAB „D.“ vadovo R. T. Prašymo, pateikto Juridinių asmenų registrui, nurodant, jog vienasmenis UAB „D.“ valdymo organas nuo 2009-07-15 yra R. T. (b . l. 37), 2009-07-15 UAB „D.“ vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo R. T. paskirtas UAB „D.“ direktoriumi (T. 1, b. l. 105), išrašu iš Juridinių asmenų registro, iš kurio matyti, kad nuo 2009-09-17 įregistruota, jog UAB „D.“ direktorius yra R. T., 2010-11-23 (T. 1, b. l. 42-44), 2010-11-23 kratos protokolu (T. 1, b. l. 115-116), 2011-09-26 specialisto išvada Nr. 5-1/194 dėl UAB „D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB „D.“ apskaitos dokumentai: kasos knyga nuo 2009-03-16 iki 2009-09-17 ir kasos dokumentai 2009-01-01 - 2009-09-17 laikotarpio, Bendrovės sąskaitų banke išrašai 2009-03-01 - 2009-09-17 laikotarpio, apskaitos registrai: pirkėjų skolos ir atskaitingi asmenys 2009-01-01 - 2009-09-17 laikotarpio, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, ar UAB „D." buvo moki, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009 m. rugsėjo 7 d. priminė Bendrovei apie pareigą sumokėti 33 552,01 Lt VSD įmokas ir 10 dienų po priminimo pateikimo. Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „D." turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-01-01 - 2009-09-17 laikotarpį. Pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 str. nuostatą „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“. Pagal šio įstatymo 19 str. 1 ir 2 dalių nuostatas „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantys Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (T. 1 b. l. 130-156), 2015-02-25 Daiktų , dokumentų pateikimo protokolu (T. 1, b. l. 167), 2009-03-24 Dokumentų perdavimo-priėmimo aktu (T. 1 b. l. 171).

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. T. aplaidžiai tvarkė UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus R. T. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme sutinka (T. 2 b. l. 150).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę R. T. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – R. T. padarė nesunkų nusikaltimą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (praeityje teistas net 12 kartų, administracine tvarka baustas, yra dirbantis ir turintis legalų pragyvenimo šaltinį). R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių prokuroras neinkriminuoja. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta R. T. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis, remiantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas vienu trečdaliu.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis BPK 420-421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 2259,60 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. skirti galutinę bausmę – 40 MGL, t. y. 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų ir 40 euro centų) baudą.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. T. kardomosios priemonės neskirti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.