- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- A5.-1623-540/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01165-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- J. K.
dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini), esanti vaiko auginimo atostogose, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. gruodžio 20 d. Kauno g. 40-4, Jurbarkas, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai R. B. ir T. D. atliko nelegalaus darbo tyrimą picerijoje (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2018 m. birželio 4, 5 ir 10 d. picerijoje nelegaliai dirbo I. P., su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis raštu ir nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojos I. P. priėmimą į darbą. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. K. (buvusi pavardė Guobytė) neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojai I. P. dirbti kepėjos pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesudariusi darbo sutarties raštu su I. P. ir nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojos I. P. priėmimą į darbą, taip pat nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jos pačios, t. y. direktorės J. K. (tuo metu buvusi pavardė Guobytė) priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad ji 2018 m. gegužės mėnesį turėjo persileidimą, dėl ko kurį laiką turėjo problemų su sveikata. Pripažįsta, kad apie 2018 m. birželio mėnesį ji kalbėjo su I. P., kuri norėjo pabandyti padirbti kepėjos pareigose. J. K. Ievai leido pasibandyti padirbti. Šiuo metu gerai neprisimena ar už tas tris dienas Ievai buvo sumokėta, tačiau mano, kad gal būt ir galėjo sumokėti po 25 Eur už dieną. Po tų trijų dienų I. P. buvo įdarbinta. Dėl nepranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie savo kaip direktorės įdarbinimą J. K. paaiškino, kad nepranešė dėl aukščiau nurodytų jos sveikatos bei susiklosčiusių nepalankių šeimyninių aplinkybių. Skiriant nuobaudą, prašo atsižvelgti į tai, kad pažeidimą padarė dėl susiklosčiusių jos blogų šeimyninių ir sveikatos problemų, taip pat į tai, kad nesenai pagimdė trečią vaikelį, kurio sveikatos būklė yra taip pat prasta.
Motyvuojamoji dalis
Teisės pažeidimo faktą ir J. K. (buvusi pavardė Guobytė) kaltę įvykdžius protokole nurodytą teisės pažeidimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1); Integracijos su VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai (b. l. 6-8); I. P. 2018 m. lapkričio 21 d. prašymas (skundas/pranešimas) dėl nelegalaus darbo, kuriame nurodyta, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo 2018 m. birželio 4, 5, 10 dienomis, todėl prašo nubausti atsakingą asmenį (b. l. 10); I. P. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2018 m. birželio 10 d. sudarė darbo sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad ji pradeda dirbti 2018 m. birželio 11 d., tačiau realiai įmonėje pradėjo dirbti nuo 2018 m. birželio 4 d. Jai įmonės savininkė J. G. paaiškino, kad ji buvo išbandyta dėl būsimo darbo. 2018 m. birželio 4 d. įmonei priklausančioje picerijoje dirbo nuo 11 val. iki 22.00 val., taip pat dirbo 2018 m. birželio 5 d. 2019 m. birželio 10 d. dirbo nuo 11.00 val. iki 16.0 val. Po darbo įmonės savininkė sudarė su ja darbo sutartį, pagal kuria įdarbino nuo 2019 m. birželio 11 d. (b. l. 11); I. P. darbo sutartis (b. l. 12-13); el. susirašinėjimo kopijos (b. l. 14-21); M. D. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. birželio 13 d. Darbuotoją I. P. pažįsta, apmokino ją dirbti birželio pradžioje. Už darbuotojų įdarbinimą atsakinga direktorė J. G., ji mokėjo ir algas. Su I. P. dirbo iki 2018 m. birželio 13 d. (b. l. 22); M. D. vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 23); J. Ž. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2018 m. balandžio 6 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje picerijoje Kauno g. 40, Jurbarkas. Darbo sutartį su ja sudarė J. G.. Dirbo slenkančiu grafiku. Jai dirbant įmonėje į darbą birželio mėnesį buvo priimta I. P.. Darbe buvo mokamas minimalus darbo užmokestis (b. l. 25); nelegalaus tyrimo aktas (b. l. 26-27).
Byloje surinkta J. K. charakterizuojanti medžiaga: administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad J. K. (buvusi pavardė Guobytė) neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 5).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. paaiškinimo bei byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 11, 14-17, 22) matyti, kad I. P. 2018 m. birželio 4, 5 ir 10 d. picerijoje bandė dirbti kepėjos pareigose ir nuo 2018 m. birželio 11 d. buvo oficialiai įdarbinta. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai apie darbuotojos susipažinimą su darbo sąlygomis bei pabandymą padirbti iš esmės atitinka darbo kodekse įtvirtintą išbandymo institutą. DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi išbandymas galimas tik sudarius sutartį, būtent tokio išbandymo metu galima leisti asmeniui vykdyti tiesiogines darbines pareigas. Valstybinės darbo inspekcijos specialistams patikrinus buvo nustatyta, jog I. P. 2018 m. birželio 4, 5 ir 10 d. nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis bei teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog tarp J. K. ir I. P. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius. Kadangi šie santykiai oficialiai įforminti nebuvo, todėl yra pakankamas pagrindas I. P. darbą 2018 m. birželio 4, 5 ir 10 d. pripažinti nelegaliu.
Įmonės vadovas ar laikinai einantis jo pareigas, privalo užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tai, kad J. K. neužtikrino, jog I. P. pradėtų dirbti tik su ja sudarius rašytinę darbo sutartį ir apie jos priėmimą į darbą informavus VSDFV teritorinį skyrių, daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas.
Byloje surinktais įrodymais įrodyta ir tai, jog J. K. buvo nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jos pačios, t. y. direktorės J. K. (tuo metu buvusi pavardė Guobytė) priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais J. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl ji baustina.
J. K. šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
Skiriant nuobaudą J. K., atsižvelgiama, jog ji anksčiau nebuvo bausta už analogiškus pažeidimus, yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju darbas truko apie 3 dienas, po kurių darbuotoja buvo oficialiai įdarbinta, į J. K. nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes (jos nesenai įvykusį persileidimą, jos sveikatos būklę po jo) bei į šiuo metu esančias jos sudėtingas šeimynines aplinkybes. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis nusižengimas buvo atsitiktinis ir J. K. ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nedarys. Teismas įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, konstatuoja, kad J. K. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
J. K. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, jai skirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19102596889.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.