- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- A6.-21-1109/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00080-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) bei kitiems kreditoriams, nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Faktines nusižengimo padarymo aplinkybes ir A. P. kaltę patvirtina byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.
Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra mokesčių mokėtoja. Bendrovės vadovas nuo 2021 m. sausio 11 d. – A. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 89 084,48 Eur. Siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką, VMI nuo 2021 m. liepos 21 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus, kurių metu buvo bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau jokios sumos išieškoti nepavyko. Pareiškime nurodoma, kad aplinkybę, jog tai, kad Bendrovė yra nemoki patvirtina šios aplinkybės: bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2020 metus, o tai kelia abejones tuo, kad Bendrovė apskirtai vykdo veiklą ir nėra galimybės įvertinti įmonės įsipareigojimų bei turto santykio; Bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto; Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas (b. l. 1–5).
Iš antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu antstolis Saulius Užkuraitis vykdo 67 326,56 eurų išieškojimą (išieškotojas VMI) (b. l. 23).
Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 24).
Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad Bendrovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių vienos (FIAT FORINO) vertė – 4000 eurų, kitos (FORD FOCUS) – 1000 eurų (b. l. 3, 25).
Iš 2022 m. vasario 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ biudžetui skolinga 32 947,58 Eur, apdraustųjų asmenų įmonėje nėra (b. l. 29).
Iš 2021 m. spalio 27 d. balanso matyti, kad įmonė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 155 976 Eur, kurį sudarė 25 650 Eur ilgalaikio turto, 127 063 Eur trumpalaikio turto (iš kurio atsargos – 368 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 126 695 Eur) bei 3 263 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 65 866 Eur (b. l. 27).
Iš 2021 m. spalio 27 d. įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės grynasis pelnas (nuostoliai) yra 88 513 Eur (b. l. 28).
Iš Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties matyti, kad pagal ieškovių VMI ir SODRA pareiškimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Ieškovės nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 84 727 Eur mokestinė nepriemoka Mokesčių apskaitos sistemos duomenimis susidarė nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas SODRA biudžetui 2021 m. spalio 15 d. duomenimis sudarė 32 947,58 Eur. SODRA Kauno skyrius UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdžius nustatytų sąlygų, 2021 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą „Pripažinti netekusiu galios sprendimą atidėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimą“. Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą yra pateikusi už 2019 m. ataskaitinį laikotarpį. Teismas padarė išvadą, kad Bendrovė nemoki, nes realiai veiklos nevykdo (nepavyko Bendrovei įteikti procesinių dokumentų, siųstų įmonės buveinės adresu, Bendrovė neturi valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų), turi du itin didelius įsiskolinimus, neturi nuosavo nekilnojamojo turto, Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių vertė, palyginus su jos turimų įsiskolinimų suma, yra nereikšminga. (b. l. 7–11).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.
Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.
Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.
Bankroto byla keliama, kai įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžiama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių ar jo asmens įsipareigojimai viršija turto vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad įmonės vadovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atsiradusi jau nuo 2020 m. gegužės 16 d., kai įmonei 2020 m. gegužės 16 d. deklaravus mokesčius susidarė mokestinė nepriemoka. Kadangi įmonės vadovu A. P. tapo 2021 m. sausio 11 d., jam jau tada turėjo būti žinoma apie įmonės finansinę padėtį. Nors 2019 metai įmonei buvo pelningi, tačiau matyti, kad mokestinė nepriemoka atsirado nuo 2020 m. gegužės 16 d. ir 2021 m. spalio 27 d. duomenimis, nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybei pasiekė 84 727 Eur. SODRA mokesčių mokėjimą įmonei išdėstė dalimis, tačiau, kadangi mokesčių mokėtojas nevykdė šio susitarimo, šis susitarimas 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo nutrauktas, 2021 m. liepos 21 d. buvo imtasi priverstinių išieškojimo veiksmų, tačiau nepriemokos išieškoti nepavyko. 2022 m. vasario 3 d. duomenimis, įmonė valstybei buvo skolinga 89 084,48 Eur. Byloje nustatyta, jog Bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – antstolių informacinės sistemos duomenimis nuo 2021 m. balandžio 26 d. iš bendrovės vykdomas priverstinis 63 326,56 eurų, o nuo 2021 m. spalio 7 d. vykdomas 4000 eurų išieškojimas.
Duomenų, kad kiti kreditoriai iki 2021 m. gruodžio 21 d. būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, byloje nebuvo gauta, todėl A. P., būdamas direktoriumi ir žinodamas, kad įmonė nemoki, nes negali vykdyti mokestinių prievolių, turėjo pareigą, vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, inicijuoti nemokumo procesą ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi VMI ir SODRA. Tai patvirtina, jog daromas įmonės vadovo pažeidimas iki to laiko nebuvo nutrauktas.
Prieš priimant sprendimą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimis įpareigojo A. P. pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius įmonės finansinę padėtį, tačiau tokie duomenys teismui pateikti nebuvo. Į VMI pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo už laiku neinicijuotą įmonės nemokumo procesą A. P. paaiškinimų taip pat nepateikė, į jam siunčiamus el. laiškus nereaguoja, kviečiamas į teismo posėdžius neatvyko.
A. P., žinodamas apie blogą įmonės finansinę padėtį, negalėdamas vykdyti mokestinių įsipareigojimų, suprasdamas, kad nėra galimybės atstatyti nemokumą, nes Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų vykdyti mokestinius įsipareigojimus, nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo ir leisdamas didėti mokestiniams įsipareigojimams, pažeidė VMI prie Finansų ministerijos interesus. Priimti priverstinio išieškojimo sprendimai iki bankroto bylos iškėlimo liko neįvykdyti.
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI bei SODRA, nevykdė įstatymu numatytos pareigos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. P. anksčiau baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad asmuo šaukiamas į teismo posėdį neatvyko, į elektroninius laiškus nereaguoja, jo buvimo vieta nežinoma, asmeniui yra paskelbta paieška.
Įvertinęs bylos duomenis, taip pat tai, kad nenustatyta A. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta paskiriant baudą, atitinkančią sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2200 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti A. P., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – Nr. RNA-20309.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutraukti A. P. paiešką, paskelbtą 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.