- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- 1-1037-993/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03713-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- Ž. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „R. G.“ vartų paruošėju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. M. 2017 m. sausio 24 d., apie 19.15 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su nukentėjusiąja sutuoktine V. M. metu, tyčia iš nugaros pusės rankomis sugriebdamas už kaklo, ją smaugė, po to tyčia pastūmė ir vieną kartą įspyrė į pilvą, dėl ko V. M. nukrito nuo laiptų ir susitrenkė pakaušį, jai gulint ant grindų mažiausiai keturis kartus įspyrė pastarajai į įvairias kūno vietas, t. y. į pilvą bei nugarą, padarydamas pakaušio sumušimą, poodines kraujosruvas kakle, kairėje mentėje, taip mušdamas padarė nukentėjusiajai V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad 2017-01-24 vakare, tikslaus laiko nepamena, jam būnant virtuvėje, sutuoktinė V. M. jį užsipuolė dėl to, kad jis yra neblaivus. Jam sėdint prie stalo sutuoktinė, priėjusi prie jo, kaire ranka vieną kartą trenkė per veidą į dešinę pusę. Kilo konfliktas. Pamena, kad jis nuėjo paskui sutuoktinę į virtuvę, griebė ją už kaklo ir papurtė. Gali būti, kad galėjo jai pasakyti: „tu čia, žiurke, manęs vaikų akyse nežeminsi“, „nelaikysi manęs šuns vietoje“, „aš tau parodysiu“. Nepamena, ar jie stumdėsi. Kai iš paskutinio namo aukšto nusileido sūnus J. M., jie nustojo konfliktuoti. Jis išėjo į lauką parūkyti. Po kiek laiko atvažiavo pareigūnai ir jį išvežė į areštinę. Negali pasakyti, ar konflikto metu sutuoktinė nukrito nuo laiptų, nes nepamena. Nuo laiptų jis jos nestūmė. Kiek pamena, konfliktas baigėsi dar virtuvėje. Nebuvo jokio konflikto lauke ar koridoriuje prie lauko durų, kurio metu būtų galėjęs spardyti sutuoktinę. Iš kur pas V. M. atsirado pakaušio sumušimas bei poodinės kraujosruvos mentėje – negali atsakyti (b. l. 33-34).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
Nukentėjusioji V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017-01-24, apie 16.30 val., jos sutuoktinis Ž. M. iš darbo grįžo namo, nuėjo į katilinę, kur kūrė krosnį ir vartojo alkoholį. Taip jis daro kiekvieną dieną. Pakūręs krosnį jis nuėjo į virtuvę gamintis sau maisto. Maždaug apie 19 val. jai su vaikais būnant miegamajame, vaikai užuodė maisto kvapą ir pasakė, kad nori valgyti. Ji nulipo į virtuvę. Valgomojo kambario erdvėje užuodė alkoholio kvapą ir pamatė bevalgantį akivaizdžiai neblaivų Ž. M.. Ji jam pasakė: „pats sau pasigaminai valgyti, o vaikams pasiūlyti nereikia“. Bebūnant virtuvėje prie spintelės, pajuto, kaip Ž. M., priėjęs iš nugaros pradėjo ją smaugti rankomis ir agresyviu tonu sakė: „tu čia, žiurke, manęs vaikų akyse nežeminsi“, „nelaikysi manęs šuns vietoje“, „aš tau parodysiu“. Jai pradėjo trūkti oro, ji pradėjo muistytis. Sutuoktinis virtuvėje ją pastūmė link sienos, prie laiptų į koridorių. Ji įsikabino į sieną. Šis spyrė jai į pilvo sritį, dėl ko ji aukštielninka žemyn galva krito nuo laiptų į koridorių, užsigavo pakaušį, juto didelį fizinį skausmą. Gulėdama ant žemės bandė išsitraukti mobilųjį telefoną, tačiau Ž. M. telefoną išspyrė iš rankų ir pradėjo ją spardyti į įvairias kūno vietas. Prašydama pagalbos ji pašaukė vaikus. Tai išgirdęs Ž. M., vilkdamas ją už rūbų, išsitempė į terasą lauke. Tuo metu pribėgo sūnus Jonas ir pradėjo baksnoti tėvui į nugarą, prašydamas, kad ją paleistų. Tada sutuoktinis atsitokėjo (b. l. 6-7).
Liudytojai D. T. ir R. M. ikiteisminio tyrimo metu analogiškai parodė, jog 2017-01-24 gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Lauke prie įėjimo į namus rado sėdintį akivaizdžiai neblaivų vyrą, kuris elgėsi ramiai. Paskambinus į duris, jas atidarė pranešėja V. M., kuri buvo labai sunerimusi, išsigandusi, verkė. Ji papasakojo, kad sutuoktinis ją mušė ir spardė. Ant jos matėsi smurto žymės, paraudimas ant kaklo. Ž. M. neigė smurtavęs, teigė, kad jam trenkė per galvą, tačiau jokių smurto žymių jie nepastebėjo (b. l. 15, 17).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2017-01-24, apie 19.15 val., namuose sutuoktinis Ž. M., priėjęs jai iš nugaros, sugriebė už kaklo ir smaugė, po to nustūmė nuo laiptų prie išėjimo durų. Nulipęs nuo laiptų, jai gulint ant žemės, spardė ją į įvairias kūno vietas. Jai išbėgus į kiemą, Ž. M. ją pasivijo ir, pargriovęs ant žemės, vėl spardė. Sutuoktinis nustojo ją mušti, kai atbėgo sūnus Jonas (b. l. 4-5).
2017-01-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G220/2017(02) nurodyta, kad V. M. konstatuotas pakaušio sumušimas, poodinės kraujosruvos kakle, kairėje mentėje, kairiame petyje, padaryti kietais bukais daiktais, dėl keturių ar daugiau trauminių poveikių, pakaušio sumušimas bei poodinė kraujosruva kairėje mentėje galėjo būti padaryti ir griuvimo nuo laiptų metu (b. l. 12 ).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog V. M. kaklo sritis yra paraudusi (b. l. 18-19).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu 2017-01-24 20.33 val. Ž. M. nustatytas 1,61 promilių girtumas (b. l. 40).
Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje buvimą Ž. M. veikoje, nes jis 2017 m. sausio 24 d., apie 19.15 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su nukentėjusiąja sutuoktine metu, tyčia ją smaugė, po to tyčia pastūmė ir vieną kartą įspyrė į pilvą, po to keturis kartus įspyrė jai į įvairias kūno vietas, padarydamas pakaušio sumušimą, poodines kraujosruvas kakle, kairėje mentėje, tokiu būdu smurtaudamas V. M. nežymiai sutrikdė sveikatą. Tai, kad fizinis sveikatos sutrikdymas buvo padarytas šeimos nariui – sutuoktinei V. M., Ž. M. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jis yra kaltas, todėl baustinas.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kliūčių priimti šioje byloje baudžiamąjį įsakymą nėra (BPK 418 str. 1 d.).
Ž. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 64).
Nukentėjusiajai V. M. pranešimas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2017-04-11 (b. l. 66), teisme dėl to nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.).
Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 str.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad praeityje jis neteistas (b. l. 48), administracine tvarka baustas (b. l. 50-51), gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, diagnozė: F10.8 (b. l. 55), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2017-02-17 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-153/2017 nurodyta, kad Ž. M. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 60), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 53), dirba (b. l. 49).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant žemesnį nei bausmės vidurkis.
Nors baudžiamoji byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, tačiau kaltinamasis tik iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą, todėl kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė nemažintina, taikant BK 64¹ straipsnį.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
Ž. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-24 21.00 val. iki 2017-01-26 15.50 val. (dvi paras).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, 73 straipsniu, Ž. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Ž. M. išaiškinti, kad: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, 2) pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles; 3) už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį.
Ž. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.