Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „L.“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. 2024 m. birželio 2 d., apie 15:30 val., (duomenys neskelbtini) esančio buto virtuvėje, konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, panaudojęs fizinį smurtą savo motinos sutuoktinio M. B. atžvilgiu – tyčia kumščiu sudavęs vieną smūgį į dešinę nugaros pusę bei dešine ranka apglėbęs jo kaklą ir jį smaugdamas, po to tyčia kumščiu sudavęs vieną smūgį į kairę veido pusę, taip sukėlė nukentėjusiajam M. B. fizinį skausmą

Kaltinamasis M. A. paaiškino, kad M. B. yra jo motinos vyras. Su M. B. ir mama jis anksčiau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). M. B. jo neįsisūnijo. Kai jam sukako (duomenys neskelbtini) metų, su vyresniuoju broliu persikraustė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iki šiol ir gyvena. 2024 m. birželio 2 d. M. A. svečiavosi mamos namuose. M. B. jam pasiūlė išgerti alkoholio, jis sutiko. Jie išgėrė vieną butelį degtinės, po ko M. A. nuėjo miegoti. Per pietus, galėjo būti įtarime nurodytu laiku, jis pabudo nuo triukšmo. Pamatė, kaip virtuvėje buvęs M. B. pagriebė šunį ir metė ant grindų. Nežino, ką tas šuo jam padarė. Tai pamatęs, jis labai supyko. Priėjęs prie M. B., tyčia kumščiu sudavė jam į nugarą, po to viena ranka sugriebęs už kaklo, jį smaugė. Dėl to M. skaudėjo, jis patyrė fizinį skausmą. Kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su laisvės apribojimo bausme (e. b. l. 74-77).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad jis yra susituokęs su I. B. jau aštuonerius metus. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Jo žmona I. iš ankstesnių santykių turi sūnų M. A., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su juo sutardavo gerai, tačiau paskutiniu metu jų santykiai yra labai pablogėję, jie dažniau pradėjo pyktis, nesutarti. 2024 m. birželio 2 d., prieš pietus, jis su žmona grįžo iš svečių namo. Tuo metu jų bute svečiavosi žmonos sūnus M. A.. M. B. jam pasiūlė išgerti alkoholio, šis sutiko. M. A. nedaug išgėrė, po to iškart nuėjo miegoti. Po pietų, apie 15.30 val., M. B. pamatė, kad virtuvėje šuo pridergė grindis. Pagriebė jį už sprando, numetė į šoną. Tai pamatė M. A.. Priėjęs prie jo, vieną kartą kumščiu sudavė jam į dešinę nugaros pusę, po to dešine ranka apglėbęs kaklą, dilbiu jį spaudė, taip jį smaugdamas. Tai pamačiusi, jo žmona I. B. M. nuo jo atitraukė. Tada jis dar vieną kartą kumščiu sudavė M. B. į kairę veido pusę, prie kairės akies. Dėl tokių M. A. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, liko sumušimai ir mėlynės ant kūno. Į medicinos ekspertą jis nesikreips ir nenori, kad tyrimas būtų atliktas iš jo medicininių dokumentų. Nepyksta ant M. A. ir pretenzijų jam neturi. Neprieštaraus, jei ikiteisminis tyrimas bus užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 46-49).

Liudytoja I. B. parodė, kad ji su vyru M. B. yra susituokę apie aštuonerius metus. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Kai pradėjo kartu su juo gyventi, jos sūnui iš ankstesnių jos santykių M. A. buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metai. Jis pradėjo gyventi atskirai nuo jų, kai jam suėjo (duomenys neskelbtini) metų. 2024 m. birželio 2 d., apie 11:00 val., ji su vyru grįžo į namus, kur rado į svečius atvykusį M. A.. Ji atsigulė pamiegoti, o M. B. kartu su jos sūnumi M. A. išėjo į kiemą, kur gėrė degtinę. Ji atsikėlė apie 14:00 val., kai M. A. gulėjo lovoje ir miegojo, o jos vyras sėdėjo prie stalo. Jam besėdint, jų šuniukas pridergė virtuvėje ant grindų. M. B. šuniuką pakėlė ir numetė į šalį. Tuo tarpu prabudo M., kuris pamatė, kaip vyras numetė šuniuką. Tuomet M. A. priėjo prie jos vyro iš nugaros ir trenkė dešinės rankos kumščiu į dešinę nugaros pusę, po to dešine ranka apglėbė jo kaklą ir dilbiu jį spaudė. Ji savo sūnų atitraukė nuo vyro. Po to sūnus dešinės rankos kumščiu jos vyrui trenkė į kairę veido pusę prie akies. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė pagalbą (e. b. l. 57-60).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18-20, 21-31).

2024 m. birželio 2 d. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad M. B. veide prie kairės akies yra mėlynos spalvos dėmė, kiek žemiau yra raudonos spalvos dėmė, panaši į sumušimo žymę ir sudžiūvusį kraują. Dešinėje nugaros pusėje yra raudonos spalvos dėmė, panaši į sumušimą (e. b. l. 34-36, 37-40).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, asmens apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, panaudojo fizinį smurtą savo motinos sutuoktinio M. B. atžvilgiu – tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę nugaros pusę bei dešine ranka apglėbė jo kaklą ir jį smaugė, po to tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę, taip sukėlė nukentėjusiajam M. B. fizinį skausmą. Todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 6 mėnesių terminą jiems atlikti.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (e. b. l. 95-97).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, neteistas (e. b. l. 85-86), administracinių nusižengimų teisena nebaustas (e. b. l. 87-88), dirbantis (e. b. l. 89-90), sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), atsakomybę sunkinanti aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bei prokuroro siūlytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose. Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 2 d. 16 val. 15 min. iki 2024 m. birželio 3 d. 15 val. 55 min. (e. b. l. 64, 80) – viena para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 84) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nuo 23:00 val. vakaro iki 6:00 val. ryto būti gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. A. nuo 23:00 val. vakaro iki 6:00 val. ryto būti gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 2 d. 16 val. 15 min. iki 2024 m. birželio 3 d. 15 val. 55 min. – vieną parą, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 6 mėnesių terminą jiems atlikti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.