Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atmestas E. K. prašymas suteikti leidimą pasimatymams su kaltinamuoju V. K..

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje V. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį, BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 4 straipsnio 3 dalį, BK 5 straipsnį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apygardos teisme 2012 m. spalio 9 d. buvo gautas E. K. prašymas suteikti daugkartinį leidimą pasimatyti su kaltinamuoju tėvu V. K.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 12 d. nutartimi E. K. prašymą suteikti leidimą pasimatyti su tėvu V. K. atmetė motyvuodamas tuo, kad pasimatymų metu galimai būtų bandoma trukdyti išsamiam, visapusiškam ir objektyviam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui, kadangi kaltinamasis susitikimu metu su sūnumi gali bandyti jį paveikti ar derinti parodymus, siekiant sau palankių parodymų nagrinėjamojoje byloje.

Pareiškėjas E. K. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir suteikti jam daugkartinį leidimą pasimatyti su tėvu V. K.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas jo prašymą atmetė nepagrįstai ir neteisėtai, apsiribodamas formaliais bei deklaratyviais teiginiais. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje yra baigtas, iš esmės visi kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti, todėl nėra pagrindo teigti, jog gali būti bandoma trukdyti išsamiam, visapusiškam ir objektyviam šios bylos išnagrinėjimui.

Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad tėvui V. K. kardomoji priemonė – suėmimas tęsiamas daugiau kaip aštuoniolika mėnesių, tačiau per visą šį laikotarpį jam nebuvo leista pasimatyti nei su vaikais, nei su sutuoktine. Nurodo, kad tik Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu buvo leista V. K. pasimatyti su savo motina, kuri yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, neįgali. Be to, ji savarankiškai ir be kitų artimųjų palydos negali aplankyti savo sūnaus V. K.

E. K. prašo atsižvelgti į tai, kad nei tėvas V. K. jo atžvilgiu vykstančiame baudžiamajame procese dėl neteisėto praturtėjimo, nei jis savo tėvo vykstančiame baudžiamajame procese dėl nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, neturi jokio procesinio teisinio statuso. Be to, vienas kito baudžiamuosiuose procesuose nebuvo apklausti net kaip liudytojai. Pareiškėjo nuomone, ilgą laiko tarpą tęsiamas ribojimas suimtam asmeniui pasimatyti su šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais negali būti grindžiamas tariamom sąsajom su artimųjų giminaičių atžvilgiu vykstančiais baudžiamaisiais persekiojimais pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą. Pareiškėjas nurodo, kad baudžiamojoje byloje kurioje jam pareikšti kaltinimai pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, teisminis nagrinėjimas jau yra prasidėjęs, iš esmės apklausti visi liudytojai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jei pirmosios instancijos teismas turi duomenų apie tai, kad jis ir jo tėvas V. K. pasimatymų metu galimai organizuos ir planuos trukdymą išsamiam, visapusiškam ir objektyviam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui, tai apie šiuos neteisėtus veiksmus, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, turėtų pranešti atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.

E. K. prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo pareiškėjo E. K. skundą atmesti.

Pareiškėjo E. K. skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 22 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė pasimatyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnį, suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, gali nesutikti leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis, privalomai nurodydamas tokio sprendimo motyvus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), nei minėtas Suėmimo vykdymo įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais suimtiesiems gali būti neleidžiama pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis, tačiau minimus įstatymus aiškinant sisteminiu būdu galima daryti pagrįstą išvadą, jog pasimatymai su giminaičiais ar kitais asmenimis gali būti neleidžiami tais atvejais, kai yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad toks pasimatymas gali trukdyti ikiteisminiam tyrimui, teisminiam bylos nagrinėjimui arba kitaip neleisti pasiekti paskirta kardomąja priemone siekiamų tikslų.

Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas E. K. prašymą suteikti leidimą pasimatyti su kaltinamuoju V. K. skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad pasimatymu metu galimai būtų bandoma trukdyti išsamiam, visapusiškam ir objektyviam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui, kadangi kaltinamasis V. K. susitikimu metu su sūnumi E. K. gali bandyti jį paveikti ar derinti parodymus, siekiant sau palankių parodymų nagrinėjamojoje byloje. Be to, E. K. šiuo metu yra teisiamas pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, kitoje baudžiamojoje byloje.

Apeliacinis teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog E. K. pasimatymai su tėvu kaltinamuoju V. K. gali kaip nors paveikti bylos nagrinėjimą ar kitaip trukdyti bylos procesui. Tačiau, Apeliacinis teismas atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamoji byla yra didelės apimties, sudėtinga, jos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme iš esmės nėra pradėtas, kaltinamųjų pozicijos nėra aiškios, dalies kaltinamųjų pozicijos yra visiškai priešingos, dalis kaltinamųjų ar jų šeimos nariai pažįsta kitus kaltinamuosius, yra susiję draugystės ar giminystės ryšiais, sprendžia, jog siekiant užtikrinti objektyvų ir netrukdomą pirmosios instancijos teismo teisminį baudžiamosios bylos nagrinėjimą bei užkirsti kelią bet kokiai galimybei suderinti pozicijas, E. K. prašymas suteikti jam daugkartinį leidimą pasimatyti su tėvu V. K. negali būti tenkinamas. Be to, BPK 341 straipsnyje numatyta teismo teisė, bet ne pareiga suteikti pasimatymą suimtojo nuteistojo šeimos nariams ar jo artimiesiems giminaičiams gavus atitinkamą jų prašymą. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bylą, kurioje kaltinamas V. K., toks draudimas negali būti taikomas neribotą laiką, nes taip gali būti pažeistos kaltinamojo, kuriam apribota laisvė, teisė pasimatyti su artimaisiais.

Todėl siekiant, kad visos bylos aplinkybės pirmosios instancijos teisme būtų išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, E. K. prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.