Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-01-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-118-292/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-05
Bylos Nr.
2YT-118-292/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04971-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Pareiškėjas
J. Z., I. Z.
Suinteresuotas asmuo
Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Civilinė byla Nr. 2YT-118-292/2017;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04971-2016-9;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.1.; 2.5.2.; 2.5.5. 3.2.6.1.;
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 5 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant A. Č.,dalyvaujant pareiškėjui J. Z., pareiškėjų J. Z. ir I. Z. atstovei advokatei A. L. – K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Z. ir I. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad J. Z. ir I. Z. po jų sūnaus R. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjai pareiškime nurodė ir pareiškėjas J. Z. bei pareiškėjų atstovė advokatė A. L. – K. teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)mirė sūnus R. Z.. Jie yra antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Sūnus testamento sudaręs nebuvo, šeimos ir vaikų neturėjo. Sūnus iki mirties gyveno pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame būste –(duomenys neskelbtini), su jais vedė bendrą ūkį. Sūnui susirgus, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl iki pat sūnaus mirties jį slaugė ir gydė, o jam mirus – laidojo. Sūnus registruoto turto neturėjo. Po sūnaus mirties paėmė jo asmeninius daiktus, drabužius, baldus, kolekcijas bei kitus jam priklausančius namų apyvokos daiktus, o turėtus sūnaus grynuosius pinigus panaudojo sūnaus laidotuvėms ir paminklui nupirkti, dėl to nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo. Tik 2016 m. spalio mėn. gavę iš AB SEB banko pranešimą, sužinojo, kad sūnus turėjo kaupiamąjį indėlį banke, todėl kreipėsi dėl palikimo priėmimo, bet jau buvo terminas kreiptis praleistas.

Suinteresuoto asmens Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 19-20, 32). Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

2

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo R. Z. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 2). Mirusiojo turto įstatyminiai įpėdiniai yra jo tėvai J. Z. ir I. Z. (b. l. 3). R. Z. buvo nevedęs, duomenų apie jo vaikus nėra (b. l. 13). Paveldėjimo byla po R. Z. mirties nėra užvesta (b. l. 7). Po R. Z. mirties atsirado palikimas – mirusiojo asmeniniai daiktai ir AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos (b. l. 8). Pareiškėjai, jų nurodymu, mirus sūnui R., kuris gyveno su jais kartu jiems asmeninės nuosavybė teise priklausančiame būste (b. l. 9, 10), paėmė jo asmeninius daiktus, drabužius, baldus, kolekcijas, kitus jam priklausančius namų apyvokos daiktus bei grynuosius pinigus, kuriuos panaudojo sūnaus laidotuvėms ir paminklui nupirkti. R. Z. nekilnojamojo turto neturėjo, transporto priemonių jo vardu nėra įregistruota (b. l. 5, 6).

Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieštaravimų dėl pareiškėjų pareiškimo nepareiškė, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 19, 20).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po R. Z. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors pareiškėjai palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jie priėmė savo sūnaus R. Z. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjai negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) po sūnaus R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė