- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 2-1661-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00226-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- T. L.
- Kategorijos
- 22.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
parengiamajame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės T. L. mėsos perdirbimo įmonės ieškinį atsakovei T. L. dėl skolos ir neperduoto turto vertės priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė bankrutuojanti UAB T. L. mėsos perdirbimo įmonė ieškininiu pareiškimu (b. l. 3-10) prašo priteisti iš atsakovės ieškovei 1 211 809,72 Lt skolos, 22 604,14 Lt metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 764 000 Lt nuo 2011-02-18 iki 2011-08-06; 23 798, 57 Lt metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 763 700 Lt nuo 2011-08-06 iki 2012-01-31; 6,39 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 756 900 Lt nuo 2012-01-31 iki visiško paskolos grąžinimo; 5,97 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 313 392 Lt nuo 2011-07-29 iki visiško paskolos grąžinimo; 5,26 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 123 200 Lt nuo 2011-12-31 iki visiško paskolos grąžinimo; 5,29 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 18 317,72 Lt nuo 2012-01-31 iki visiško paskolos grąžinimo, 1 472,59 Lt nuostolių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bendros priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad iškėlus bankroto bylą UAB T. L. mėsos perdirbimo įmonei buvo nustatyta, kad įmonės akcininkei T. L. per kelis kartus buvo suteikta 1 211 809,72 Lt dydžio paskola, kuri nebuvo grąžinta, be to, įmonės savininkė ir vadovė T. L. administratoriui perdavė ne visą įmonės ilgalaikį turtą, neperduoto turto likutinė vertė - 1 472,59 Lt.
Atsakovė T. L., kuriai apie parengiamojo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai - šaukimu, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ar atidėti teismo posėdį dėl svarbių priežasčių. Atsakovei apie pareikštus reikalavimus taip pat pranešta tinkamai (b. l. 79), ji nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau tuo metu 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo nutarta nepriimti sprendimo už akių (b. l. 81-82), atsakovei taip pat įteiktas teismo šaukimas į anksčiau paskirtą parengiamąjį teismo posėdį (į 2013 m. gegužės 20 d. parengiamąjį teismo posėdį), kuris vėliau tenkinus ieškovės atstovo prašymą perkeltas į šios dienos posėdį (b. l. 88, 92), tačiau atsakovė ir į šį parengiamąjį teismo posėdį neatvyko.
Priimtinas sprendimas už akių ir ieškinys tenkintinas. LR CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Ieškovės pateiktų įrodymų pagrindu, pasitvirtinus jų turiniui, nustatyta, kad bankrutuojanti UAB T. L. mėsos perdirbimo įmonė pagal 2011-02-18 kasos išlaidų orderį Nr. 2043 atsakovei išdavė 764 392 Lt, nurodant pagrindą - „už tyrimus, banko paslaugas, žaliavas, ūk. reikmėms“ (b. l. 17-20). 764 000 Lt faktiškai buvo paskolinta įmonės vadovei ir akcininkei T. L., o ne skirta įmonės veiklai, ką patvirtina 2011 m. vasario-birželio mėnesių darbinių atskaitomybės lentelių duomenys (b. l. 22-27), kur 764 000 Lt suma įvardijama kaip „Atskaitingi asmenys (paskola akcininkui)“. Taip pat nustatyta, kad pagal 2011-07-29 kasos išlaidų orderį Nr. 2237 ieškovė T. L. išdavė dar 314 000 Lt sumą, šiuo atveju nurodant, kad tai yra „Paskola pagal sutartį“ (b. l. 28-30), 2011 m. liepos mėn. darbinėje atskaitomybės lentelėje ties skiltimi „Atskaitingi asmenys (paskola akcininkui)“ nurodyta 313 392 Lt debetas ir padidėjusi paskola įmonės akcininkei iki 1 077 392 Lt (b. l. 31). Kadangi pagal 2011-08-06 kasos pajamų orderį ALEL Nr. 011459 T. L. grąžino įmonei dalį paskolos - 300 Lt (b. l. 32-34), 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, ir lapkričio mėn. darbinėse atskaitomybės lentelėse nurodyta sumažėjusi paskolos akcininkui suma iki 1 077 092 Lt (b. l. 35-39). 2011-12-31 (t. y. Kauno apygardos teismui priėmus sprendimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau nutarčiai dar neįsiteisėjus) T. L. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2341 iš įmonės kasos buvo išduota dar 123 200 Lt, nurodant pagrindą kaip „Paskola pagal sutartį“ (b. l. 40-41), 2011 m. gruodžio mėn. ir bendroje 2011 m. darbinėje atskaitomybės lentelėse ties skiltimi „Atskaitingi asmenys (paskola akcininkui)“ nurodyta 1 200 292 Lt suma (b. l. 42-43). Atsakovė T. L. 2012-01-31 grąžino dalį skolos - 6 800 Lt, ką patvirtina 2012-01-31 kasos pajamų orderis ALEL Nr. 0117228 (b. l. 44), tačiau tą pačią dieną iš įmonės kasos kaip paskola jai išduota dar 12 339,41 Lt, ką patvirtina 2012-01-31 kasos išlaidų orderis Nr. 2344 (b. l. 45). Pagal 2012 m. darbinę atskaitomybės lentelę matyti, kad akcininkei faktiškai paskolinta ne 12 339,41 Lt, o 18 317,72 Lt (b. l. 46). Nors nepateiktas išlaidų dokumentas, patvirtinantis, kad T. L. buvo paskolinta dar 5 978,31 Lt, tačiau tiek 2011-12-31, tiek 2012-02-15 įmonės balansuose (b. l. 47-48), pasirašytuose pačios įmonės direktorės T. L., B dalies skiltyje „II.3. Kitos gautinos sumos“ nurodyta 1 211 810 Lt suma sutampa su bendra apskaityta įmonės akcininkės T. L. skola įmonei, todėl pripažintina, kad 2012-01-31 atsakovei buvo paskolinta ne 12 339,41 Lt, o 18 317,72 Lt. Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovė suteikė atsakovei paskolą, pinigus išduodama iš įmonės kasos grynaisiais bendrai 1 218 909,72 Lt sumai, iš kurių ji grąžino tik 7 100 Lt, todėl liko negrąžinta yra 1 211 809,72 Lt paskolos. Paskolos suteikimą patvirtinančiuose dokumentuose piniginių lėšų perdavimas yra neabejotinas ir pilnai patvirtintas, kadangi tai pagrindžia buhalteriniai dokumentai, balansai, kuriuos yra pasirašiusi pati atsakovė. Kadangi pati įmonės direktore buvusi T. L. buhalteriniuose įmonės dokumentuose nurodydavo, kad jai suteikiama paskola, todėl ji būdama atsakingu ir atskaitingu asmeniu turėjo suvokti ir suvokė, kad perduoti pinigai turės būti grąžinami paskolos davėjui, ir tai patvirtina tarp šalių buvusius paskolos teisinius santykius bei jos įsipareigojimą grąžinti paskolą. Tai patvirtina ir nustatyta aplinkybė, kad atsakovė dalį paskolos grąžino, į kasą įnešdama pinigus kaip dalinį paskolos dengimą. Todėl esant nustatytiems abiems paskolos teisinius santykius apibūdinantiems momentams (pinigų perdavimui ir įsipareigojimui juos grąžinti), darytina išvada, kad tarp bylos šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kas reiškia, kad įmonei įvykdžius savo prievolės dalį - perdavus paskolos gavėjai pinigus, pastarajai atsirado pareiga tuos pinigus grąžinti, ką ir numato CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis. Nors CK 6.871 straipsnio 2 d. numatyta, jog jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, tačiau rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančiu, tik šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Pats įstatymas numato, jog rašytinės formos reikalavimus atitinkančiu gali būti pripažintas ir bent koks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Todėl net ir nesant rašytinės paskolos sutarties (sutarčių), pagal kurią (kurias) ieškovė suteikė paskolą atsakovei, skolos dokumentu gali būti mokėjimo pavedimas, grynų lėšų įmokėjimo kvitai ar pavedimai, įmonės buhalteriniai dokumentai ir pan. Nagrinėjamoje byloje paskolos suteikimą patvirtina pateikti įmonės kasos išlaidų orderiai, kasos knygos išrašai, darbinės atskaitomybės lentelės, balansai.
Motyvuojamoji dalis
CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jei paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). Todėl tuo atveju, kai šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, jos gali būti nustatomos pagal paskolos davėjo verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Ieškovės pateikti duomenys dėl Lietuvos banko skelbiamų mėnesio duomenų apie Lietuvos bankų ir kredito unijų suteiktų paskolų namų ūkiams vidutines metines palūkanų normas (b. l. 50-51) nėra ginčijami, todėl yra pagrindas pripažinti, jog paskola atsakovei buvo suteikta už ieškovės nurodytas vidutines palūkanų normas, atitinkamai, 6,39, 5,97, 5,26 ir 5,29 proc. dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos atlieka mokamąją funkciją už naudojimąsi negrąžintais pinigais, ir teisė skaičiuoti palūkanas ieškovei atsirado nuo paskolos teisinių santykių pradžios, t. y. nuo kiekvieno pinigų perdavimo momento. Kadangi mokamąją funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos kol paskola yra grąžinama, todėl jos skaičiuotinos iki skola bus grąžinta.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Nustatyta, kad 2012-02-15 (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo metu) įmonės ilgalaikio materialiojo turto buvo už 9 403,09 Lt (b. l. 49). Analogiška ilgalaikio materialiojo turto vertė atsispindi ir 2012-02-15 įmonės balanse (b. l. 48). T. L., kaip įmonės valdymo organas - direktorė bankroto bylos iškėlimo metu, perdavė turto už 7 499,37 Lt (b. l. 52), liko neperduota: elektros įvadas (likutinė vertė 1 324,16 Lt), rūkyklos (likutinė vertė 144,43 Lt), kompiuterinė sistema (likutinė vertė 1 Lt), 5 prekybinės palapinės (likutinė vertė 1 Lt), 5 prekybiniai stalai (likutinė vertė 1 Lt), 110 transportavimo dėžių (likutinė vertė 1 Lt), viso - 1 472,59 Lt sumai. Atsakovei neįvykdžius jai priklausančios pareigos perduoti įmonės turtą, ieškovės įmonei buvo padaryta žala. CK 2.87 straipsnio 7 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Todėl atsakovė neįvykdžiusi pareigos perduoti įmonės turtą privalo atlyginti įmonei atsiradusią žalą, t. y. kompensuoti neperduoto turto vertę. Už įmonės turto praradimą ir neperdavimą yra atsakinga būtent įmonės bankroto bylos iškėlimo dieną jos vadovu buvusi T. L..
Įstatymas taip pat numato pareigą skolininkui (atsakovui) mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos.
Ieškinį patenkinus iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, ir pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovės T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei T. L. mėsos perdirbimo įmonei (įmonės kodas 165738297) 1 211 809,72 Lt skolos, 22 604,14 Lt metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 764 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011-02-18 iki 2011-08-06, 23 798, 57 Lt metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 763 700 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011-08-06 iki 2012-01-31, 6,39 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 756 900 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-01-31 iki visiško paskolos grąžinimo, 5,97 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 313 392 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011-07-29 iki visiško paskolos grąžinimo, 5,26 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 123 200 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011-12-31 iki visiško paskolos grąžinimo, 5,29 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 18 317,72 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-01-31 iki visiško paskolos grąžinimo, taip pat priteisti 1 472,59 Lt nuostolių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 213 282,31 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2013-03-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 16 132,82 Lt žyminio mokesčio ir 20,90 Lt pašto išlaidų.
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo turi teisę paduoti pareiškimą šiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.