- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-09
- Bylos Nr.
- 2-1088-436/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- UAB „Eurotekas“
- Atsakovas
- Avalon Fashion Limited
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo UAB „Eurotekas“ ieškinio atsakovui Avalon Fashion Limited priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovui Avalon Fashion Limited, kurio buveinė yra Dubline, Airijos Respublikoje, dėl skolos ir palūkanų priteisimo už parduotas atsakovui prekes. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog byla teisminga Kauno apygardos teismui pagal Europos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“ II skyriaus 2 skirsnio 5 straipsnio 1 dalis b papunktį.
Ieškinys atsisakytinas priimti kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos Respublikos teismų praktiką, 2006 m. kovo 6 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-170, yra nurodęs, jog tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublika daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare. ES institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“, kuris dar vadinamas reglamentu ,,Briuselis I” (toliau tekste – Reglamentas). Reglamente įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių teismų jurisdikciją reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisinis dokumentas. Pagal Reglamento 1 straipsnį jis taikomas civilinėse ir komercinėse bylose; kartu nustatyta, kada išvardytų kategorijų bylose jo nuostatos netaikomos; vadinasi, tokiais atvejais taikomi kiti šaltiniai. Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams. Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Juridinio asmens buvimo vietos apibrėžimas yra Reglamento 60 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju atsakovo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl, ieškovui siekiant, kad civilinė byla būtų keliama ne atsakovo buvimo vietos valstybėje, teismas tiria, ar pagal Reglamento II skyriaus 3 straipsnį byla galėtų būti keliama, taikant II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles dėl specialios jurisdikcijos, išimtinės jurisdikcijos ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Reglamento II skyriaus 2 skirsnio 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, prievolės vykdymo vieta parduodant prekes yra valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį. Visų pirma, pažymėtina, kad tarp šalių sutartis nėra sudaryta. Kita vertus, kaip matyti iš sąskaitų (invoice), prekės buvo gabenamos atsakovui sausumos ir oro transportu pagal prekių pristatymo sąlygų (incoterm) terminą DDU, kuris reiškia - pristatyta, muitas nesumokėtas. Pagal šį terminą eksportuotojas perduoda prekes ir įsipareigojimus pirkėjo šalyje. Eksportuotojas prisiima riziką ir visus kaštus, atsirandančius gabenant prekes į nurodytą vietą, išskyrus muitinės dokumentų sutvarkymo išlaidas ir riziką po prekių pateikimo pirkėjui. Pirkėjas taip pat apmoka papildomus kaštus, kurie gali atsirasti laiku negavus muitinės leidimo įvežti prekes ir prisiima visą su tuo susijusią riziką. Šis terminas vartojamas visoms transportavimo rūšims. Tokiu būdu laikyti, kad nagrinėjamu atveju prekių pristatymo vieta yra Lietuvos Respublika ir iškelti bylą atsakovui Lietuvos Respublikos teisme taikant Reglamento II skyriaus 2 skirsnio 5 straipsnio 1 dalies b papunktyje nustatytas specialiosios jurisdikcijos taisykles, nėra pagrindo.
Kitų specialiosios ar išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos pagrindų teismas taip pat nenustatė, todėl ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškovo UAB „Eurotekas“ ieškinį atsisakyti priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.