- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-204-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01383-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- N. P.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, N. P., Sodų bendrijai „A.“, Vilniaus apskrities priešgaisrinei, R. P., SB „A.“
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. P. ir trečiojo asmens R. P. bei atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl savavališkos statybos akto pripažinimo negaliojančiu ir pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priešieškinį atsakovams N. P., Sodų bendrijai „A.“, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui bei Valstybinei energetikos inspekcijai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bei pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, E. F. M. ieškinį atsakovams N. P., R. P., SB „A.“, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui bei Valstybinei energetikos inspekcijai dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
Ieškovė N. P. prašė pripažinti negaliojančiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011-12-15 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-111215-00241, priešieškinį ir trečiojo asmens ieškinį atmesti. Paaiškino, jog 2011-12-15 savavališkos statybos aktu ir 2012-01-16 reikalavimu buvo įpareigota savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti sodo namelį 1S1/m(p), esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau pastatas yra pastatytas teisėtai: Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Lenino rajono vykdomasis komitetas 1989-01-16 išdavė leidimą Nr. 27/84 statyti sodo namelį su ūkio statiniais. Gavus leidimą buvo pradėta sodo namo ir ūkinio pastato statyba, kurios metu buvo laikomasi projekte nustatytų atstumų – 3 m nuo pamato iki sklypo Nr. 30 ribos ir 5 m nuo pamato iki kelio. 1992-06-17 SB „A.“ valdyba ieškovei skyrė šalia esantį laisvą sklypą (buvęs sklypo Nr. 28) bei nutarė sudaryti naują generalinį planą, kadangi senas planas buvo dingęs. Parengus naują planą, sklypo Nr. 29 ribos buvo pakeistos – iš vienos pusės išplėstos sklypo Nr. 28 sąskaita, o iš sklypo Nr. 30 pusės perkeltos laužyta linija ieškovės sklype jau esančių statinių pamatų išorine linija. Kolektyvinio sodo „A.“ sklypo Nr. 29 išplanavimo projektas 1994-04-25 buvo patikslintas ir suderintas su Vilniaus rajono architektu, t. y. buvo suderintas ir patvirtintas Vyriausiosios architektūros ir urbanistikos valdybos. Statyba vyko ilgus metus, o pabaigus statyti namą 2007-09-26 VĮ Registrų centras suformavo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. 2009-12-31 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas sodo namą pripažino tinkamu naudoti. VĮ Registrų centras 2010-04-09 išdavė nekilnojamo turto registro pažymėjimą apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Namas nėra pastatytas naujai, statyba buvo pradėta 1992 ir 1996 m., o vėliau buvo atliekami tik viso pastato apšiltinimo, langų keitimo, stogo keitimo darbai, namas buvo nudažytas dekoruotu tinku, pakeista kanalizacijos duobės vieta. E. F. M. sklypo šoninės kraštinės ilgiai keitėsi tokiu būdu – kairioji kraštinė iš 22,40 m pagal 1987 m. brėžinį tapo 27,70 m, o dešinioji kraštinė nuo 13 m pailgėjo iki 16,5 m, t. y. jos sklypo riba buvo perkelta 3 metrais į ieškovės sklypo pusę, tokiu būdu panaikinant nustatytą 3 metrų atstumą nuo pastatų iki E. F. M. sklypo ribos. Ieškovės veiksmai neturėjo įtakos trečiojo asmens teisių pažeidimo atsiradimui, todėl tiek statiniai, tiek tvora buvo pastatyti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ginčo aktą pripažinus negaliojančiu, neteks galios ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120116-0001.
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė taikyti sutrumpintą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.), o tuo atveju, jei teismas laikytų, kad įstatymo nustatytas ieškinio padavimo terminas nėra praleistas ir/ar tokį terminą atnaujintų, prašė N. P. ieškinį atmesti bei pareiškė priešieškinį, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-31 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.75-1334; panaikinti sodo namo (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje „A.“, žemės sklype (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; įpareigoti N. P. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti sodo namą iš trijų dalių: pirmos dalies išorės matmenys – 8,35 m x 5,56 m., aukštis 2,50 m, antros dalies išorės matmenys – 9,61 m x 6,53 m, aukštis 3,61 m, trečios dalies išorės matmenys – 3,96 m x 2,98 m, aukštis 2,40 m ir sutvarkyti statybvietę; nurodyti, kad N. P. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, inspekcija turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš N. P. Paaiškino, jog 1994-04-25 Vilniaus rajono architekto suderintame projekte ginčo sodo namelio plotas yra nurodytas 46,43 kv. m., bendrai suteikta teisė statyti 4 savarankiškus statinius, kurie būtų priskirtini nesudėtingų statinių kategorijai. Tačiau ieškovė projekte nurodytus savarankiškus statinius sujungė į vieną, praplėtė ir padidino užstatymo plotą, taip sukurdama naują statinį, kurio bendras plotas yra 196,36 kv. m., neturėdama tam statybos projekto bei statybos leidimo. Ieškovė praleido ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą individualiam administraciniam aktui ginčyti, kadangi kreipėsi į teismą 2012-08-30, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų po ginčijamo akto surašymo. Trečiojo asmens ieškinio reikalavimą dėl tvoros nugriovimo prašė spręsti teismo nuožiūra, nustatant, ar ji buvo pastatyta turint gretimų žemės sklypų savininkų leidimus.
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašė reikalavimą dėl sodo namelio teisinės registracijos panaikinimo Nekilnojamojo turto registre spręsti kaip išvestinio pobūdžio reikalavimą, kadangi panaikinus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-31 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.75-1334, šio dokumento pagrindu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke įrašyti duomenys taip pat bus panaikinti; kitus priešieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad sodo namas ir ūkio pastatas registre įregistruotas 2010-04-06 pagal N. P. 2010-04-01 prašymą, su kuriuo buvo pateikta 2007-09-11 kadastrinių matavimų byla ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-31 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11.75-1334.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, E. F. M. ieškiniu prašė įpareigoti N. P. ir R. P. pašalinti jos, kaip sklypo (duomenys neskelbtini), savininko pažeidimus, nugriaunant savavališkai pastatytą statinį ((duomenys neskelbtini) bei savavališkai pastatytą tvorą. Paaiškino, jog jai priklausantis sklypas Nr. 30, esantis SB „A.“, ribojasi su N. P. sklypu. N. P. bei R. P. prieš kelerius metus savavališkai pastatė kelių dalių gyvenamąjį namą, kuris dalinai stovi jos žemės sklype, užimant apie 70 cm, bei metalinio tinklo tvorą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo pagal priešieškinį bei atsakovas pagal trečiojo asmens ieškinį R. P. prašė priešieškinį bei trečiojo asmens E. F. M. ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ginčo pastatą kartu su N. P. statė 1994-04-25 Vilniaus rajono architekto suderinto projekto pagrindu, o statinys atitiko nesudėtingų statinių reikalavimus, kadangi jis visas buvo statomas dalimis, o ne kaip vienas vientisas objektas. Visi nesudėtingi statiniai buvo suprojektuoti juos sublokuojant prie jau esančio sodo namelio, kurio plotas tebuvo 46 kv. m., todėl tai nėra nauja statyba. UAB „Vilniaus matininkas“ plane ir prie plano esančiuose dokumentuose jokių trečiojo asmens nurodomų savininko teisių pažeidimo aplinkybių nekonstatuota, be to, 2007-03-02 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pati E. F. M. jokių pastabų dėl jos teisių pažeidimo nenurodė, taip pripažindama, kad jokių kitiems savininkams priklausančių pastatų jos sklype nėra.
Atsakovas SB „A.“ prašė priešieškinį ir trečiojo asmens ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad bendrijos pirmininkės parašas 2009-12-31 pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (100)-11.75-1334 yra negaliojantis, kadangi A. M., kaip bendrijos pirmininkės, įgaliojimai pasibaigė dar 2008 metais. N. P. ne tik pastatė statinius savavališkai, bet ir šia savo statyba pažeidė kitos bendrijos narės E. F. M., teises, nes savavališkai pastatyti statiniai dalinai atsidūrė jai priklausančiame sklype, nors E. F. M. statyboms sutikimo nebuvo davusi.
Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro kompetencija apsiriboja tik statinio atitikties patikrinimu visuomenės sveikatos apsaugos srityje, todėl centras nėra tinkamas atsakovas.
Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad byloje nėra ginčijama energetikos įrenginių atitiktis projekto sprendiniams, o teisės aktai nenumato VEI pareigos vertinti, ar statinys atitinka specialiojo plano sprendinius.
Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašė pripažinti netinkamu atsakovu, o ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad jos kompetencija yra patikrinti statinio atitikimą projektui gaisrinės saugos atžvilgiu, o statybos legalumo, tinkamumo ar netinkamumo užstatymo kaimyninių sklypų atžvilgiu nekontroliuoja.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad neturi duomenų apie tai, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai būtų užėmę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2007-12-27, bei nustatyta, jog sklypas ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), o riba sutampa su tvora ir statiniais. E. F. M. su tokia riba sutiko pasirašydama 2007-12-27 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akte, o N. P. sutiko su bendra riba pasirašydama 2007-03-02 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akte. 2009 m. buvo patikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, tačiau bendra riba tarp nurodytų besiribojančių žemės sklypų išliko ta pati.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-08 sprendimu: atmetė ieškovės N. P. ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011-12-15 savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-111215-00241 pripažinimo negaliojančiu atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; iš dalies tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, atstovaujamos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, priešieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo atsakovams N. P., Sodų bendrijai „A.“, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui bei Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonė Registrų centras, R. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos; tenkino trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, E. F. M. ieškinį dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo atsakovams N. P., R. P., atmetant reikalavimus Sodų bendrijai „A.“, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui bei Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; pripažino N. P. ir R. P. pastato – sodo namelio, kurio (duomenys neskelbtini), ir tvoros, pažymėtos UAB „Kagema“ parengtame žemės sklypo Nr. 29 plane taškuose 1-4 ribose su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), neteisėta; panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-31 išduotą pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.75-1334 ir pastato-sodo namelio, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją viešame registre; įpareigojo atsakovus N. P. ir R. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), UAB „Kagema“ parengtame žemės sklypo Nr. 29 plane, pažymėtą taškuose 1-4 besiribojančią su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir su žemės sklypo (duomenys neskelbtini); įpareigojo N. P. ir R. P. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti savavališkai pertvarkytas statinio dalis – sodo namelio, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), iki 1989 m. projektinių sprendimų, kurių pagrindų buvo išduotas leidimas Nr. 27/84, bei sutvarkyti statybvietę; atsakovams N. P. ir R. P. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti sodo namelio, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytas dalis, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų.
Padarė išvadą, jog sodo namas (duomenys neskelbtini) pastatytas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento. Ieškovė pagal 1989-01-16 išduotą leidimą Nr. 27/84 buvo įgijusi teisę statyti 25 kv. m. sodo namelį, tačiau 2007 m. buvo sukurtas 196,36 kv. m. bendro ploto ginčo pastatas. Tai, kad buvo parengtas projektas, kuriame nurodyta, kad sodo namelio plotas padidėjo iki 46,43 kv. m., nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė turėjo galiojanti leidimą 136,18 kv. m. pagrindinio ploto namo statybai. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nėra nuginčyti. Statinys įregistruotas kaip vienas turto objektas, todėl ieškovės nurodomos aplinkybės, kad trys pagal 1994 m. suderintą projektą pastatyti statiniai nėra sodo namelis, neturi teisinio pagrindimo. Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys įrodo, kad statinys yra vientisas, pastatytas ant betoninių pamatų, todėl ieškovės argumentas, jog trims statiniams yra suteiktas vienas unikalus (duomenys neskelbtini) neatitinka nei faktinės situacijos, nei gali būti teisiškai pagrįstas. Statybos pabaigoje (2007 m.) galiojęs Statybos įstatymas numatė, jog nesudėtingas statinys yra statinys iki 80 kv. m. Ieškovės sodo namelis jo statybos pabaigoje viršijo leistiną statyti be statybą leidžiančio dokumento statinio plotą, todėl leidimas statiniui buvo reikalingas. 1986-01-16 išduotas leidimas Nr. 27/84 galiojo iki 1991-01-16, todėl tuo metu, kai buvo suderinti 1989 m. projekto pakeitimai (1994-04-25) leidimas jau nebegaliojo. Neįrodyta, kad suderintiems projektiniams pakeitimams buvo išduotas leidimas arba jie atlikti pagal kitą statybą leidžiantį dokumentą, nors toks leidimas buvo reikalingas (VSRK ir Lietuvos Valstybinio agropramoninio komiteto 1987-12-31 įsakymas Nr. 247/632 dėl kolektyvinių sodų projektavimo ir statybos juose instrukcijos patvirtinimo). Bet kuriuo atveju 2007 m. galiojusio Statybos įstatymo 23 str. 18 d. numatė, kad statybos leidimas netenka galios, jei statinys nebuvo pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų. Statinys tinkamu naudoti buvo pripažintas 2009-12-31, todėl leidimas, jeigu toks ir buvo išduotas, kaip įrodinėja savo paaiškinimais ieškovė, be į bylą pateikto leidimo Nr. 27/84, kuris buvo pasibaigęs 1999-01-16, negaliojo. Sukurtam statiniui, toks koks jis yra užfiksuotas Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 41/51855, ieškovė nepateikė statinio projekto. Todėl ginčo akte yra pagrįstai nurodyta, jog tai naujo statinio statyba, nes tokio statinio, koks nurodytas 1989 m. projekte ar 1994-04-25 projekte, nėra.
N. P. praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 1 d., ABTĮ 33 str. 1 d.) dėl subjektyvių priežasčių, t. y. dėl nežinojimo, jog ginčo akto pagrindu bus surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Įgyvendindamas viešosios teisės aktų reikalavimus asmuo turi būti ypatingai rūpestingas ir apdairus, o jų neišmanydamas – pasikonsultuoti su teisininkais, todėl terminas akto apskundimui neatnaujintas bei ieškinys atmestas ir šiuo pagrindu.
Ginčo pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-31 išduotu aktu Nr. (100)-11.75-1334, kuris surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų (Statybos įstatymo 24 str. 1, 4 d., red. galiojusi nuo 2009-09-01 iki 2010-01-01, Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 9.6, 15, 16 p.). Šiame akte nėra užfiksuoti duomenys nei apie projektą parengusią įmonę, nei projekto vadovą ar projekto parengimo metus. Komisijai nebuvo pateiktas nei statybą leidžiantis dokumentas, nei pastato projektas, kadangi ieškovė jų neturėjo. Todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-31 išduotas aktas Nr. (100)-11.75-1334 panaikintas, atitinkamai panaikinant ginčo pastato teisinę registraciją viešame registre.
Sodo namas yra pastatytas nesilaikant imperatyvaus pobūdžio minimalus teisės aktuose numatyto atstumo iki E. F. M. sklypo ribos – kai kur namo siena sutampa ar apima gretimo sklypo ribą. N. P. ir R. P. argumentas, kad dėl nepagrįstai pakeistos sklypo ribos atsirado minimalaus teisės aktuose numatyto atstumo pažeidimas, nėra teisiškai reikšmingas, nes Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. numatyta sankcija (leisti parengti dokumentaciją) taikoma tik tuo atveju, jei pagal neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu galiojančius teisės aktus tokia statyba galėtų būti įteisinta. 2009 m. patikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys neturėjo įtakos riboms, kurios pažymėtos pagal koordinates, esančias patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008-11-20 įsakymu, nes sklypo Nr. 29 plotas išliko nepakitęs. Tai, jog atstumas neišlaikytas, patvirtina antstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo medžiaga, UAB „Kagema“ ir UAB „Baltijos matavimų organizacija“ atlikti kadastriniai matavimai.
Prie Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu N. P. buvo parduotas sklypas Nr. 29, buvo pridėtas SB „A.“ parengtas žemės sklypo planas ir jame buvo pažymėta laužtinė sklypo linija, todėl jos nebuvimas pradiniame SB „A.“ ir kitų sodų masyvo išplanavimo schemoje, nėra teisiškai reikšmingas. Ieškovei iš nuosavybės įsigijimo dokumentų buvo žinoma, kad sklypo ribos nustatytos preliminariai, savavališkos statybos buvo vykdomos jau žinant apie žemės sklypo laužtinę ribą, toliau palei ją pristatant statinius, todėl vidutiniškai protingas asmuo pasidomėtų, ar yra išlaikomi atstumai. Atsakingas asmuo, prieš vykdydamas statybas, pasirūpintų tikslių matavimų atlikimu, kad nepažeistų kitų asmenų interesų ir teisės aktų reikalavimų. Todėl statytoja nebuvo sąžininga.
Ginčo sodo namą sudaro trys statiniai, atskirti kapitalinėmis sienomis t. y. pastatas gali būti pertvarkytas. 1994-04-25 kai buvo suderinti 1989 m. projekto pakeitimai, leidimas Nr. 27/84 negaliojo. Todėl ieškovei nepateikus statybą leidžiančio dokumento, galinčio patvirtinti aplinkybę, kad 1994 m. atlikti pertvarkymai buvo leistini, statinys gali būti perstatytas taip kaip nurodyta 1989 m. plane S-2h-85-2. Minimalaus atstumo iki gretimo sklypo ribos nesilaikymas tiesiogiai pažeidžia E. F. M. interesus, nes atsakovams priklausantis namas yra jos sklypo pietinėje pusėje. Trečiajam asmeniui priklausantis sklypas yra nedidelis, todėl jos, kaip savininkės teisių įgyvendinimas tampa labai ribotas, nuo namo bėgančios lauko nuotekos užtvindo sklypą. Toks pablogėjimas negali būti pripažintas neesminiu. Tačiau neteisėtai pastatytų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Kadangi statinys yra sujungtas iš dalių ir galimas šių dalių pertvarkymas, N. P. ir R. P. įpareigoti per 6 mėn. išardyti savavališkai pertvarkytas statinio dalis iki 1989 m. projektinių sprendimų, kurių pagrindų buvo išduotas leidimas Nr. 27/84, bei sutvarkyti statybvietę. N. P. ir R. P. pastatyta tvora, taškuose 1-4 besiribojanti su žemės sklypo Nr. 30 ir su žemės sklypo Nr. 29, taip pat yra pastatyta neteisėtai, nes E. F. M. tvoros statybai ant sklypų ribos sutikimo nebuvo davusi. Todėl N. P. ir R. P. įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tvorą nugriauti. Kadangi pastatas ir tvora pastatyti nesąžiningai, todėl N. P. ir R. P. per nustatytą terminą nepašalinus savavališkos statybos padarinių, pastatą ir tvorą leista išardyti N. P. ir R. P. lėšomis.
E. F. M. ieškinio reikalavimai pareikšti tik N. P. ir R. P., nors atsakovais nurodyti ir SB „A.“, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras bei Valstybinė energetikos inspekcija. Todėl E. F. M. nesuformulavus šiems atsakovams reikalavimo ir nenurodžius faktinių aplinkybių dėl savininko teisių pažeidimo, reikalavimas šiems atsakovams atmestas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė N. P. ir trečiasis asmuo R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-08 sprendimą dalyje dėl 1) Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-31 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)-11.75-1334 ir sodo namo unikalus (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos viešame registre panaikinimo, 2) ieškovės N. P. ir trečiojo asmens R. P. įpareigojimo savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, esančią (duomenys neskelbtini) 29 skl., UAB „Kagema“ parengtame žemės sklypo Nr. 29 plane, pažymėtą taškuose 1-4 besiribojančią su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), 3) ieškovės N. P. ir trečiojo asmens R. P. įpareigojimo per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti savavališkai pertvarkytas statinio dalis-sodo namelio, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), skl. Nr. 29 iki 1989 m. projektinių sprendimų, kurių pagrindu buvo išduotas statybos leidimas Nr. 27/89 ir sutvarkyti statybvietę, 4) neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą terminą inspekcijai leidus pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriaunant neteisėtai pastatytas sodo namelio dalis, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovų; priimti naują sprendimą – pripažinti 2011-12-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos savavališkos statybos aktą neteisėtu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priešieškinį ir trečiojo asmens E. F. M. ieškinį atmesti. Paaiškino, kad nepagrįstai nebuvo tenkinti prašymai apklausti Vilniaus rajono architektą dėl sodo projekto tikslinimo ir suderinimo aplinkybių bei 2009-12-31 pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašiusius pareigūnus. Statybų teisėtumą patvirtina 1989-01-16 Vilniaus m. Lenino r. LDT VK leidimas statyti sodo namą ūkinį pastatą ir šiltnamį Nr. 27/89, 1994-04-25 Vilniaus rajono vyr. architekto sutikimas rekonstruoti sodo namą pristatant priestatus prie ginčo namo pagal pridedamą planą, SB „A.“ sodininkų sklypų planai, 2009-12-31 ginčo statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11.75-1334. Šie įrodymai nenuginčyti, todėl visi išvedžiojimai apie tariamą savavališką statybą neturint leidimo ir trečiojo asmens F. E. M. sutikimo yra nepagrįsti. Pirmoji ir antroji sodo namelio dalis pastatyta dar iki 1994 metų, o visi statybos darbai baigti 2007 m. 1994-04-25 patikslinus sklypo pastatų išplanavimo projektą, prie jau pastatyto statinio leista pristatyti du statinius juos priblokuojant, o ne statant atskirai. 1996 metais buvo pakeista riba tarp SB „A.“ sklypų Nr. 29 ir Nr. 30, perkeliant sklypų ribą 3 metrais į apeliantų pusę (faktiškai iki statinių sienos). E. F. M. sklypą Nr. 30 įsigijo tik 1999 metais (5 metai po 1994-04-25 sodo projekto patikslinimų), todėl jos leidimas ir negalėjo būti gautas. Net ir statant pastatus pagal tuo metu buvusį sklypų išplanavimą per 3 metrus nuo sklypo Nr. 30 ribos, buvo gautas tuometinio sklypo valdytojo S. K. rašytinis sutikimas. 1994-04-25 sodo projekto pakeitimų nepaneigia Vilniaus rajono savivaldybės 2011-01-18 raštas Nr. A33-380-(4.9) (jog nuo 2002 metų N. P. pagal archyve esančius duomenis joks leidimas dėl statybos darbų vykdymo nebuvo išduotas), kadangi rašte nurodoma, jog ankstesni duomenys apie leidimų išdavimą neišliko, pasibaigus jų saugojimo terminui. Dėl statybos sodo sklype teisėtumo jokių pretenzijų nebuvo nei 1989-01-16 išduodant leidimą statyti Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Lenino rajono vykdomajame komitete, nei 1994-04-25 suderinus atitinkamą projektą dėl sodo namo perstatymo Vilniaus rajono savivaldybės architektūros skyriuje, nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente pripažįstant pastatą tinkamu naudoti 2009-12-31. Visais atvejais leidimai ir suderinimai išduoti pagal įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus, tačiau ginčijamas teismo sprendimas priimtas jau vadovaujantis po 2009-12-31 priimtais statybos techniniais reglamentais ir Statybos įstatymo redakcija, kuri galiojo 2011-12-15 akto surašymo metu. Ginčijamas 2011-12-15 savavališkos statybos aktas yra neteisėtas, surašytas remiantis tik išorine pastato apžiūra ir ta aplinkybe, kad apeliantė nepateikė viso namo projekto, kaip naujo statinio statybai. 1994-04-25 projekto pakeitimų momentu 46,43 kv. m. sodo namas jau buvo pastatytas teisėtai, todėl prie esamo pastato 11,80 kv. m. ploto veranda ir 62,75 kv. m. pagalbinis ūkio pastatas pristatyti pagrįstai. Tuo tarpu sprendimu įpareigojama nugriauti pristatytas dalis iki 1989-01-16 projektinių sprendimų. Terminas 2011-12-15 savavališkos statybos akto apskundimui praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi 2009-12-31 pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra nenuginčytas, o į teismą kreiptasi 2012-02-14, gavus atsakovo 2012-01-16 reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Taip pat neaišku, kodėl terminas ieškovei apskųsti 2011-12-15 aktą yra praleistas, o atsakovui terminas apskųsti 2009-12-31 pripažinimo pastatą tinkamu naudoti aktą nėra praleistas. Ginti trečiojo asmens E. F. M., kaip gretimo sklypo savininkės, teisių nebuvo pagrindo, kadangi nei 1989-01-16, nei 1994-04-25, nei 1996 metais privatizuojant sklypus ji nebuvo sklypo Nr. 30 savininkė, o 1999 metais perkant sklypą, apeliantų pastato buvimas ant sklypų ribos buvo akivaizdus. Pripažinus, kad 1989-01-16 leidimo Nr.27/84 pagrindu pastatytas statinys negriautinas ir stovėjo iki E. F. M. įsigyjant sklypą Nr. 30, turėjo būti pripažinta, kad pastatas stovėjo 3 metrai nuo kitiems asmenims tuo metu priklausiusio sklypo Nr. 30. Nepaneigus 1994-04-25 leidimo suderinimo legalumo ir nenustačius, kad apeliantai keitė statinio padėtį sklype jį perkeldami arčiau sklypo Nr. 30, negavus ankstesnių savininkų pareiškimų dėl jų savininkų teisių pažeidimo, ir turint duomenis apie ginčo sklypų tarpusavio ribos pasikeitimą dėl ne nuo apeliantų priklausiusių aplinkybių (tiek sklypas Nr. 29, tiek sklypas Nr. 30 1992 metais padidinti padalinus sklypą Nr. 28), nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti apeliantų veiksmų nesąžiningumo. Apeliantai žinojo apie sklypo ribos perkėlimą prie pastatų sienų 1996 metais, tačiau tuo metu leidimas perstatyti sodo pastatą jau buvo gautas (1994-04-25), priestatų statybos darbai pradėti, o ankstesnis sklypo Nr. 30 savininkas V. B. (dar ankstesnis savininkas S. K. leidimą buvo davęs) jokių pretenzijų dėl tokio jo ir sklypų padidinimo ir mūsų statybos neturėjo. Sprendimu pripažinta, kad sklypų laužtinė riba atitinka 1996-05-14 V. B. valdyto sklypo išdėstymą, todėl pripažintina ir tai, kad ne apeliantai perkėlė savo pastatą arčiau sklypo Nr. 30. Taip pat statybos vientisumas konstatuotas tik kadastrinių matavimų plano duomenimis, tačiau jokia pastato statybinė ekspertizė nebuvo atliekama. Kadangi sprendimu nepagrįstai konstatuotas savavališkos statybos faktas, todėl turėjo būti parinktas kitas savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas.
Atsiliepimas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu prašo N. P. ir R. P. apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad ieškovė buvo įgijusi teisę statyti 25 kv. m. sodo namelį, tačiau 2007 m. buvo sukurtas naujas pastatas – 196,36 kv. m. bendro ploto namas, kuriam leidimo neturėjo. Tai, jog buvo parengtas projektas, kuriame nurodyta, kad sodo namelio plotas padidėjo iki 46,43 kv. m., nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantė turėjo galiojantį leidimą 136,18 kv. m. pagrindinio ploto namo statybai. 1994-04-25 Vilniaus rajono architekto suderintas projektas suteikia teisę statyti tris savarankiškus statinius, kurie būtų priskirtini nesudėtingų statinių kategorijai. Tačiau N. P. statinius sujungė į vieną, praplėtė ir padidino užstatymo plotą ir tokiu būdu sukūrė naują statinį, kuris yra vientisas, pastatytas ant betoninių pamatų. Leidimas sodo namelio statybai Nr. 27/84 galiojo iki 1991-01-16, todėl 1994-04-25, t. y. tuo metu, kai buvo suderinti 1989 m. projekto pakeitimai, leidimas jau negaliojo. Apeliantė neįrodė, jog projektiniams pakeitimams buvo išduotas leidimas arba jie atlikti pagal kitą statybą leidžiantį dokumentą, nors toks leidimas buvo reikalingas. Savavališkos statybos egzistavimo faktą patvirtino ir pati apeliantė, teikdama naujai rengiamus statinio projektinius pasiūlymus. Apeliantės skundui privalo būti taikomas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas, tuo tarpu apeliantės minimas terminas per kurį inspekcija turi kreiptis į teismą priskirtinas procedūriniams terminams ir yra tik rekomendacinio pobūdžio. 2009-12-31 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)-11.75-1334 surašymo metu apeliantė neturėjo nei statybą leidžiančio dokumento, nei projekto pastatui, todėl aktas surašytas nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų.
Šalies argumentai
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-08 sprendimą dalyje, kuria N. P. ir R. P. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti sodo namelio (duomenys neskelbtini) neteisėtai pastatytas dalis, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš N. P. ir R. P. Paaiškino, kad sprendimu statytoja įpareigota atlikti statinio rekonstravimo darbus, t. y. perstatyti pastatą į padėtį, užfiksuotą 1989-01-16 leidime Nr. 27/84. Tačiau statytojai per nustatytą terminą šių veiksmų neatlikus, inspekcija neprašė leisti atlikti statinio rekonstravimo darbus, kokius teismas inspekcijai suteikė teisę atlikti. Šiuos darbus gali atlikti tik pati statytoja, nes tai susiję su atliktinų statybos darbų vieta ir pobūdžiu – nebūtų pažeistos statytojos teisėtos nuosavybės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisės. Inspekcija tik prašė nurodyti, kad N. P. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, inspekcija turi teisę pašalinti savavališkos statybos pats, t. y. nugriauti sodo namą iš trijų dalių ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės. Todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyta inspekcijos teisė statytojai neįvykdžius sprendimo – nugriauti sodo namelio neteisėtai pastatytas dalis, yra nepagrįsta.
Trečiasis asmuo E. F. M. prašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra, o N. P. ir R. P. apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad apeliantų nurodomas 1994-04-25 Vilniaus rajono vyr. architekto sutikimas rekonstruoti sodo namą pristatant priestatus prie ginčo namo pagal pridedamą planą neturi įrodomosios galios ir gali būti laikomas nebent pasiūlymu pakeisti esamą projektą. Nors apeliantai šį dokumentą vadina leidimu, tačiau šis dokumentas visiškai neatitinka statybą leidžiančiam dokumentui keliamų reikalavimų. Todėl visiškai logiškas, teisingas ir pagrįstas teismo įpareigojimas apeliantams išardyti savavališkai pertvarkytas statinio dalis iki 1989 metų projektinių sprendimų, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas Nr. 27/89 bei sutvarkyti statybvietę. Apeliantai nepagrįstai daug dėmesio skiria sklypų ribų laužtai linijai ir jos atsiradimo istorijai, nors jokio ginčo dėl šių ribų tarp nėra. Teiginiai, kad statybos prasidėjo iki 1994 metų yra netiesa, nes jos prasidėjo po 1999 metų. Neteisėta statyba pažeidžia jos kaip gretimo sklypo savininkės teises, nes jei žinotų, jog statiniai pastatyti ant sklypų ribos, tokio sklypo nebūtų pirkusi.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo pagal priešieškinį bei atsakovas pagal trečiojo asmens ieškinį R. P. atsiliepimu prašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad inspekcija klaidingai interpretuoja bylos aplinkybes dėl N. P. naujai rengiamo ginčo statinio projektinio pasiūlymo. Projektinis pasiūlymas atsirado ne dėl to, jog ieškovė pripažino savavališkos statybos faktą, bet dėl bylos eigoje pradėtų derybų siekiant sudaryti su apeliantų taikos sutartį. Derybos dėl taikos sutarties sudarymo nepavyko dėl trečiojo asmens E. F. M. nepagrįstų reikalavimų, dėl kurių ieškovė prašė leisti pateikti priešieškinį, nes pagal bylos duomenis ginčo kilimo priežastimi buvo nuo šalių nepriklausantis sklypo ribų pasikeitimas, po kurio ginčo namas atsidūrė ant trečiojo asmens sklypo ribos. Tačiau teismas šį prašymą atmetė, nors sklypų ribų pasikeitimo faktas paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, kai E. F. M. pateikė teismui sodininkų bendrijos generalinius planus.
Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje, todėl nėra tinkamas atsakovas.
Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad energetikos inspekcijai nėra priskirta vertinti, ar statinys atitinka specialiojo plano sprendinius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. ir 3 dalyse nenustatyta. Tačiau pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Pagal Statybos įstatymo 28 str. 8 d. teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio įstatymo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldėsaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Šio įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. statybą leidžiančiu dokumentu įvardija gretimų žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimus, kai tokius sutikimus privaloma gauti pagal teisės aktų nuostatas. Ginčas yra kilęs dėl pastatytų pastatų nugriovimo, kurie yra pastatyti žemės sklype, kuris yra sodininkų bendrijos žemės sklypų teritorijoje. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2004-01-07, 6 str. 4 d. 1 p. sodo sklype statiniai statomi laikantis ne mažesnio kaip 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Taigi teisės normomis nustatyta, kad teismas savavališką statybą gali leisti įteisinti tik tais atvejais, kai statinys pagal teisės aktus gali būti statomas, jis pastatytas laikantis statybai keliamų reikalavimų ir pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio žemės sklypo ribos arba kaimyninio žemės sklypo savininkas ar valdytojas tokiai statybai davė savo sutikimą.
Vilniaus apskrities Viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-31 pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (100)11.75-1334 tvirtina, kad iš esmės statiniai žemės sklype Nr. 29 sodų bendrijoje „A.“ yra tinkami naudojimui, statinio būklė fiksuota atliktais kadastriniais matavimais 2007-09-11 (t. II, b. l. 28). Taigi laikytina, kad 2007-09-11 statiniai jau buvo pastatyti. Savavališkos statybos aktas surašytas 2011-12-15, jame nurodyta, kad statinys pastatytas be leidimo tęsti sustabdytą statybą ir neturint gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo. Kadangi statinį pripažįstant tinkamu naudotis bei surašant savavališkos statybos aktą nenustatyta aplinkybių, dėl kurių tokio statinio statyba neįmanoma ir statytojui negali būti suteikta galimybė paruošti projektą bei gauti leidimą įteisinti pastatą, svarstytina, ar surašant savavališkos statybos aktą pagrįstai prieita išvados, kad statytojas neturėjo statybą leidžiančio dokumento – gretimo žemės sklypo savininkės E. F. M. sutikimo ir ar tokį sutikimą statytoja privalėjo gauti. Ieškovė ir statinių savininkė N. P. paaiškino, kad statiniai žemės sklype stovi seniai, jų statyba buvo pradėta 1992 m., derinant 1996 m. naują Sodų bendrijos „A.“ generalinį planą 1996 metais, statinių pagrindinės konstrukcijos, stogas ir langai jau buvo sumontuoti, riba tarp sklypų Nr. 29 ir Nr. 30 buvo suformuota pagal esamo statinio ribą. Į bylą pateiktas leidimas Nr. 27/89 tvirtina, kad ieškovei 1989-01-16 buvo išduotas leidimas sodo sklype statyti 25 m² sodo namelį (t. II, b. l. 14-15), sodo sklypo išplanavimo projektas tvirtina, kad sodo namelis su prieangiu nuo gretimo sodo sklypo ribos buvo atitrauktas 3 metrus, projektas suderintas su sodų bendrijos pirmininku (t. I, b. l. 24-26). 1994-04-25 Vilniaus rajono architektas pritarė sklypo užstatymo išplėtimui, pagal kurį sodo sklypo statinys – sodo namelis atitrauktas nuo kaimyninio sklypo per tris metrus, ūkio pastatas, priblokuotas prie sodo namelio – per 6,07 metrus nuo kaimyninio sodo sklypo (t. II, b. l.16-17). Prie projektų pridėtos situacijos schemos tvirtina, kad išduodant statybai leidimą sodo sklypas Nr. 29 buvo taisyklingas stačiakampis, sklypus Nr. 29 ir Nr. 30 skyrė tiesi linija. Pastatų išdėstymas ir pastatų linijos prie kaimyninio sodo sklypo Nr. 30 atitinka nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje 2007-09-11 užfiksuotai (t. II, b. l. 18-26). 2006-02-10 ištrauka iš kadastrinio žemėlapio tvirtina, kad sodo sklypų linijos nuo 1989 metais buvusiųjų pasikeitė: sklypus skiria laužtinė linija, kuri atitinka ieškovės statinio išorinę liniją į kaimyninio sklypo Nr. 30 pusę (t. II, b. l. 27). Sodo sklypo Nr. 29 privatizavimui skirti brėžiniai rodo, kad sodo sklypas privatizavimui nustatytas 8,22 arų dydžio. Iki privatizavimo jis susidėjo iš dviejų sklypų – sklypo Nr. 29 4,66 arų dydžio ir Nr. 28 4,32 arų dydžio, taigi iki privatizavimo ieškovės turėtų sklypų dydis buvo 8,98 aro. Tuo tarpu sklypo Nr. 30 plotas iki privatizavimo buvo 3,37 aro, privatizavimui sklypo plotas padidintas iki 5,72 aro (t. III, b. l. 5-7). Šie brėžiniai patvirtina, kad 1996 metais riba tarp sklypų Nr. 29 ir Nr. 30 buvo keičiama, kadangi sklypo Nr. 30 plotas buvo didinamas net 2,05 aro, ir tikėtina, kad sklypo riba buvo keliama į sklypo Nr. 29 pusę, priartėjo prie statinių bei pakeitė tiesią liniją į laužtinę pagal statinių ribą. Priešingų įrodymų byloje nėra. Taigi tuo atveju, jei statiniai buvo pastatyti, nors ir neįregistruoti nekilnojamojo turto registre iki sklypų privatizavimo ir ribų tarp sklypų nustatymo ties pastato sklype Nr. 29 išorine siena į sklypo Nr. 30 pusę, ši aplinkybė tvirtintų, kad naujo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas dėl pastato statybos neišlaikius 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos neturi būti reikalaujamas. Žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktai (t. III, b. l. 197, 203-204) tvirtina, kad 2007-03-02 E. F. M. atliko sodo sklypo Nr. 30 kadastrinius matavimus, o ieškovė N. P. 2007-12-12 atliko sodo sklypo Nr. 29 kadastrinius matavimus, kuriuose fiksuota, kad ieškovės statiniai ribojasi su sklypo Nr. 30 riba. Abiejų sklypų savininkės suderino savo parašais tokius sklypų planus ir pretenzijų dėl statinių išdėstymo neturėjo. Šiuose kadastriniuose planuose fiksuoti ne tik sklypo Nr. 29 statiniai, tačiau ir esantys statiniai sklype Nr. 30. Todėl pagal 1989 metų leidimą ir 1994 metų korekciją neįteisinus pastatytų pastatų įstatymo nustatyta tvarka, jei nėra tam įstatymo nustatytų kliūčių, toks įteisinimas galimas pagal šiuo metu galiojančią tvarką.
Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad ieškovės statinių įteisinimas negalimas, nes E. F. M. atsisakė išduoti sutikimą pastatų statybai (įteisinimui), kurie pastatyti ant sklypų ribos. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir netyrė aplinkybės, ar iki įsigyjant E. F. M. sodo sklypą Nr. 30 1999 metais, ginčo pastatas jau buvo pastatytas ir ar iš tiesų jis iki 2007 metų buvo tik apšildytas. Taigi netyrė aplinkybės, ar 1996 metais keičiant sklypų Nr. 29 ir Nr. 30 ribas pastatai pagal anksčiau išduotus leidimus jau buvo pastatyti ir kada, ar buvęs savininkas iki 1999 m. (jei pastatai stovėjo ant sklypų ribos) ginčijo ar sutiko su tokia pastatų dislokacija. Nuo šios aplinkybės iš esmės priklauso, ar pastato įteisinimui reikalingas kaimyninio sklypo sutikimas, taigi ir ta aplinkybė, ar pastatas gali būti įteisintas. Kadangi byloje esančių įrodymų nepakanka išvadai, kada buvo realiai pastatytas pastatas padaryti, teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio tenkinimo naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų ieškovės pareikalauti pateikti įrodymų dėl pastato pastatymo datos, pareikalauti buvusių sklypo Nr. 30 savininkų sutikimus dėl statybos (jei tokie buvo duoti), reikalui esant apklausti buvusius savininkus dėl žemės sklypo ribų 1996 metais nustatymo aplinkybių, atsižvelgiant į pastatų sklypuose išdėstymą bei spręsti klausimą, jei būtų įrodyta, kad pastatai buvo pastatyti iki 1996 m., dėl senaties termino taikymo sprendžiant ginčą pagal E. F. M. reikalavimą dėl pažeistų teisių gynimo.
Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-1215 Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-111215-00241 negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė tuo pagrindu, kad ieškovė praleido 1 mėnesio terminą ieškiniui pareikšti dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau yra išaiškinta, kad savavališkos statybos aktas yra dokumentas, kuris fiksuoja savavališkos statybos faktą, tačiau jame nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų statytojo interesus ar teises (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-25 nutartį byloje Nr. A-502-2335/12). Todėl tokie ginčai administraciniame teisme nenagrinėjami. Kadangi ginčas nėra administracinio teisinio pobūdžio, jam negali būti taikomi Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyti terminai. Todėl ieškovės ieškinys dėl senaties termino praleidimo ieškiniui paduoti, atmestas nepagrįstai. Tačiau byloje buvo nustatyta, kad 2007 metais, kuomet buvo atliekami pastato kadastriniai matavimai, ieškovė galiojančio statybos leidimo jau nebeturėjo. Todėl formaliai statybą užbaigė savavališkai. Tam, kad ji būtų įteisinta, jai reikalinga gauti leidimą įstatymo nustatyta tvarka. Todėl šis faktinės padėties fiksavimas iš esmės atitinka faktą (atmetus, kad ginčas dėl gretimo sklypo savininko sutikimo reikalingumo ar nereikalingumo nėra baigtas spręsti) ir ieškovės ieškinys atmestinas kitu pagrindu – neįrodžius, kad aktas pažeidė jos teises. Todėl sprendimo rezoliucinė dalis dėl ieškinio atmetimo paliekama galioti.
Kadangi sprendimas iš dalies naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo, teismo išlaidų klausimas paliekamas išspręsti bylą baigus nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-08 sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, atstovaujamos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, priešieškinys dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo atsakovams N. P., Sodų bendrijai „A.“, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui bei Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonė Registrų centras, R. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos; tenkintas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, E. F. M. ieškinys dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo atsakovams N. P., R. P., atmetant reikalavimus Sodų bendrijai „A.“, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui bei Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; pripažinta N. P. ir R. P. pastato – sodo namelio, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 29, ir tvoros, pažymėtos UAB „Kagema“ parengtame žemės sklypo Nr. 29 plane taškuose 1-4 ribose su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), neteisėta; panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-31 išduotą pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.75-1334 ir pastato-sodo namelio, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją viešame registre; įpareigoti atsakovai N. P. ir R. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti tvorą, esančią (duomenys neskelbtini) 29 skl., UAB „Kagema“ parengtame žemės sklypo Nr. 29 plane, pažymėtą taškuose 1-4 besiribojančią su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir su žemės sklypo (duomenys neskelbtini); įpareigota N. P. ir R. P. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti savavališkai pertvarkytas statinio dalis – sodo namelio, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 29, iki 1989 m. projektinių sprendimų, kurių pagrindų buvo išduotas leidimas Nr. 27/84, bei sutvarkyti statybvietę; atsakovams N. P. ir R. P. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti sodo namelio, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytas dalis, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų; priteista solidariai iš atsakovų N. P. ir R. P. 1644 Lt bylinėjimosi išlaidų trečio asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, E. F. M. naudai; priteista solidariai iš atsakovų N. P. ir R. P. 198,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokamos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos) valstybės naudai, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės N. P. ieškinys dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011-12-15 savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-111215-00241 pripažinimo negaliojančiu atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, palikti nepakeistą.