- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-241-107-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-32-1-00418-2008-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Savinijus Katauskas, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- R. G., ir A
- Advokatai
- Danguolė Žilinskienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteistas penkerių (5) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-06-11 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta septynerių (7) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
R. G. pagal BK 300 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. G., tačiau nuosprendis dėl jo neskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. G., turėdamas tikslą apgaule įsigyti didelės vertės svetimą turtą, 2008-05-12 internetu kreipėsi į automobilių nuoma užsiimančią UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir prašė septynioms paroms išnuomoti automobilį. Po to, žinodamas, kad A. G. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas eina fiktyviai, 2008-05-14, apie 17 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), A. G. davė UAB (duomenys neskelbtini) registravimo pažymėjimą, vienintelio akcininko sprendimą dėl A. G. skyrimo bendrovės direktoriumi, suklastotą vairuotojo pažymėjimą ir šių dokumentų kopijas. Tuos dokumentus A. G. perdavė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. M.. Taip A. M. suklaidinus ir įgijus jo pasitikėjimą, A. M. sutikus automobilį išnuomoti, A. M. su A. G. pasirašė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 0004/08, į kurią buvo įtraukti elektroniniu paštu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. M. atsiųsti UAB (duomenys neskelbtini) duomenys, PVM sąskaita faktūra AUT Nr. 000012 bei automobilio priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį A. M. A. G. perdavė išnuomotą automobilį „Renault Trafic“ bei jo dokumentus. Taip apgaule įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 2008 metų gamybos 80000 litų vertės automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. tvirtina, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, jį priėmęs teismas buvo šališkas, todėl naikintinas. Apelianto įsitikinimu, nagrinėdamas bylą, teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, jų motyvuotai nepagrindė. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios baudžiamasis įstatymas apeliantui buvo pritaikytas netinkamai, buvo padaryti šiurkštūs Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, tai lėmė tai, jog buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų buvo suvaržytos jo įstatymu garantuotos teisės. Apelianto tvirtinimu, jis inkriminuotos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., nepadarė, visi neaiškumai turėjo būti vertinami kaltininko naudai. Nuteistojo R. G. įsitikinimu, teismo argumentas, jog teisiamojo posėdžio metu duoti kaltinamųjų parodymai vertinami kaip pasirinktas gynybos būdas ir bandymas sušvelninti atsakomybę, parodo, kad teismas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, darė privilegijas kaltintojui, o įstatymo garantuotas nuteistojo teises ir teisėtus interesus suvaržė. Nuteistasis nurodo, kad BPK 6 str., 7 str., 44 str. 5 d., 58 str. 1 d. 3 p. nuostatos, baudžiamajame procese įtvirtinti šalių lygybės principai jam garantuoja teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, tačiau teismas buvo šališkas, pažeidė jo konstitucinę teisę į objektyvų ir išsamų bylos ištyrimą.
Apelianto nuomone, liudytojo A. M. parodymai aiškiai patvirtina, kad jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., požymių nėra. Nuteistasis R. G. nurodo, kad liudytojas A. M. 2008-05-12 iš UAB (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje gavo žinutę, jog 2008-05-14 septynioms paroms bus reikalingas automobilis „Renault Trafic“. A. M. pasitikrino internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), ar tokia įmonė egzistuoja. A. M., įsitikinęs, jog tokia įmonė egzistuoja, šios įmonės direktorius yra A. G., dėl prašyto automobilio nuomos priėmė tinkamą sprendimą. A. M. patvirtino, jog susitarimas vyko su A. G.. A. M. iš A. G. paėmė jo asmens dokumentus, kuriuos patikrino, pasidarė jų kopijas. A. G. taip pat jam pateikė UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimo ir registravimo pažymėjimo patvirtintas kopijas. A. M. parodė, kad dokumentuose buvo A. G. nuotraukos. A. M. dokumentų originalų nematė. Nuteistojo R. G. įsitikinimu, pasekmės, kurios įvardijamos nusikalstama veika, atsirado dėl to, jog A. M. dėl aplaidumo nematė dokumentų originalų, tačiau jis (R. G.) šiame susitarime su A. M. nedalyvavo, jokių tiesioginių įsipareigojimų nevykdė, todėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., nepadarė.
Nuteistojo R. G. teigimu, teismas turėjo vertinti visą susiklosčiusią situaciją ir tai, jog jo tiesioginio dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, nėra, o prielaidą, kad jis nusikalstamos veikos padaryme veikė kartu, teismas turėjo vertinti gana kritiškai. Nuteistojo nuomone, teismas, vadovaudamasis nuteistojo A. G., liudytojų R. R., A. Š. ir V. Ž. prieštaringais parodymais priimti apkaltinamąjį nuosprendį negalėjo. Apeliantas tvirtina, kad A. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog jis R. G. apkalbėjo, nes policijos pareigūnai jam darė spaudimą, akistatos metu jis parodymus pakeitė, kaip viską organizavusį asmenį nurodė M. S.. Apeliantas nurodo, kad A. G. negrasino. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė. Nuteistojo R. G. nuomone, A. G. akistatos metu parodymus davė savo noru, parodė realias aplinkybes, kurios, norint greičiau užbaigti bylos tyrimą, ištirtos nebuvo, o teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos. Apelianto tvirtinimu, tuo, kad apkaltinamajame nuosprendyje buvo pažymėta, jog jis ir A. G. yra nuteisti pagal tokią pat sukčiavimo schemą 2009-08-21, 2010-06-11 1–ojo ir 2–ojo Vilniaus miesto apylinkės teismų nuosprendžiais, kad yra neišnagrinėtų bylų kituose miestuose, teismas parodė savo šališkumą ir suinteresuotumą.
Nuteistasis R. G. tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jo skundą, privalo pripažinti, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas, priimtas šališko teismo, nesilaikant BPK 6 str., 7 str., 44 str. 5 d. numatytų reikalavimų, neatsižvelgus į tai, jog visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Apelianto įsitikinimu, jis įrodė, jog jam įstatyme garantuojamos teisės buvo suvaržytos. Jeigu teismas būtų laikęsis teisingumo, lygybės principo, nekaltumo prezumpcijos taisyklių, turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nusikaltimo nepadarė. Nuteistasis R. G. prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat patikrinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos D. V. darbinę veiklą pagal teismų (teisėjų) administracinės veiklos priežiūros tvarką.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo R. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais.
Neigdamas savo kaltę, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. G. parodė, kad jis A. G. į UAB (duomenys neskelbtini) neįdarbino, kad dirbo R. R. vairuotoju, o kai turėdavo laiko, R. R. nurodymu, paveždavo ir A. G.. 2008 metų pavasarį A. G. paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini), pasakė, kad reikės parvairuoti automobilį į (duomenys neskelbtini), už tai pažadėjo sumokėti 100 litų. Į (duomenys neskelbtini) važiavo jis (R. G.), jo draugas A. Š. ir A. G.. A. Š. juos atvežė į (duomenys neskelbtini) savo automobiliu „Volkswagen Golf“. Atsilyginti A. Š. už atvežimą į (duomenys neskelbtini) pažadėjo R. G.. Kokiu tikslu ir kur turėjo važiuoti, A. Š. nežinojo. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), jų jau laukė žmogus, kuris sėdėjo automobilyje „Renault Trafic“. A. G. nuėjo į minėtą automobilį, o jis su A. Š. pasiliko A. Š. automobilyje. A. G. su tuo žmogumi bendravo apie 5–10 minučių, o šiam iš automobilio „Renault Trafic“ išlipus, į minėtą automobilį įsėdo R. G.. R. G. matė tik automobilio dokumentus, kurie buvo kažkokiame dėkle. Automobilį parvairavo į (duomenys neskelbtini) ir paliko A. G. namo kieme. A. Š. savo automobiliu važiavo iš paskos. R. G. už šią paslaugą gavo 100 ar 150 litų, dalį tų pinigų R. G. atidavė A. Š. (t. 2, b. l. 5–6).
Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis R. G. tvirtino, jog nežino, kodėl A. G. jį apkalbėjo, gal dėl to, jog jis buvo teistas. Jis tik parvarė automobilį ir daugiau nieko nežino (t. 2, b. l. 147).
2009-01-08 A. G. apklaustas kaip įtariamasis ir 2009-03-04 apklaustas papildomai patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi jį įdarbino R. G.. R. G. surado automobilį, jį kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorių paėmė kartu važiuojant sudaryti automobilio nuomos sutartį. R. G. jam padavė iš anksto paruoštus dokumentus bei 700 litų automobilio nuomai. Išnuomotą automobilį vairavo R. G., o A. G. sėdėjo šalia (t. 1, 115–117, 118–121).
2009-06-19 akistatos su R. G. metu nuteistasis A. G. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pakeitė, parodė, jog į UAB (duomenys neskelbtini) jį įdarbino M. S., davė jam užduotį išnuomoti automobilį, įdavė dokumentus, kuriuos jis pateikė išnuomodamas automobilį. R. G. išnuomotą automobilį parvairavo į (duomenys neskelbtini) ir ten tą patį vakarą jį perdavė M. S. (t. 1, b. l. 100–101).
2009-06-22, apklaustas papildomai, A. G. savo parodymų pakeitimo priežastis paaiškino tuo, kad R. G. bijojo, nes R. G. turi įtakingų draugų, todėl akistatos su R. G. metu tvirtino, kad viską suorganizavo M. S.. A. G. patvirtino savo parodymus, kuriuos davė 2009-03-27, kai buvo apklaustas kaip įtariamasis. Dėl to, kad A. G. R. G. bijojo, dalyvauti dar vienoje akistatoje su R. G. jis atsisakė. A. G. parodė, kad M. S. matė teismo posėdyje Vilniuje. Šio posėdžio metu R. G. ir paprašė A. G., kad jis visą kaltę verstų M. S. (t. 1, b. l. 102).
2009-03-27, apklaustas kaip įtariamasis, A. G. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi jį įdarbino R. G., kopijai padaryti iš jo paėmė asmens tapatybės kortelę, jokio atlyginimo kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius negavo. 2008 m. gegužės mėnesio pradžioje R. G. jam paskambino ir pasakė, kad reikia su juo važiuoti į Klaipėdą išsinuomoti mikroautobusą. R. G. pasakė, kad, nuomodamas automobilį, A. G. pasakytų, jog atvyksta klientai iš Ispanijos. Į susitikimą su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. M. dėl automobilio nuomos važiavo A. G., R. G. ir vairuotojas, kurio A. G. nepažinojo. Susitikęs su A. M., A. G. jam pateikė R. G. iš anksto paruoštą segtuvą su dokumentais, o A. M. pateikus automobilio nuomos sutartį su priedais, A. G. juos pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, dokumentus patvirtino R. G. duotu antspaudu. R. G. automobilio nuomai buvo davęs ir pinigų, tačiau jų nereikėjo, nes A. M. išrašė sąskaitą sumokėti pervedimu. Kai A. M. iš išnuomoto automobilio išlipo, už automobilio vairo atsisėdo R. G.. Jis parvežė A. G. į Šiaulius, ir jie išsiskyrė. A. G. automobilyje paliko iš R. G. gautą segtuvą su dokumentais, pinigus bei antspaudą. Kad R. G. automobilio negrąžino, A. G. nežinojo (t. 1, b. l. 91–92).
A. G. savo parodymus, duotus 2009-01-08, 2009-03-04, 2009-03-27, dar kartą patvirtino 2009-06-29 (t. 1, b. l. 105–106).
Teisiamajame posėdyje A. G. savo parodymus pakeitė vėl, parodė, kad R. G. pasirinko atsitiktinai ir jį apkaltino be kaltės, nes jautė spaudimą iš policijos. A. G. parodė, kad į UAB (duomenys neskelbtini) jį įdarbino ir visus nurodymus davė M. S., M. S. nurodymu jis išnuomojo automobilį „Renault Trafic“, kurį jam ir perdavė, M. S. jam davė visus reikalingus automobilio išnuomojimui įmonės dokumentus, o R. G. dirbo vairuotoju (t. 2, b. l. 146–147).
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis A. G. parodė, kad jį įdarbino R. R., kurio paprašė M. S.. M. S. su A. G. dėl jo įdarbinimo nekalbėjo, tik paskui buvo atvykęs į Šiaulius, siūlė užmokestį. A. G. tvirtino, jog R. R. prašomas kaltę vertė R. G.. A. G. nuomone, viską organizavo R. R. ir M. S., nes jie su juo bendravo (t. 3, b. l. 174–175).
A. G. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, prieštarauja jo paties parodymams, duotiems apeliaciniame teismo posėdyje. A. G. teisiamajame posėdyje teigė, jog jį įdarbino M. S., jis R. G. apkalbėjo, nes jautė spaudimą iš policijos. A. G. nė vienos apklausos metu apie tai, kad jį įdarbino R. R., neparodė. Apeliaciniame teismo posėdyje A. G. tvirtino, jog jį įdarbino R. R., su M. S. dėl įdarbinimo nekalbėjo, bet M. S. esą buvo atvykęs pas jį į Šiaulius dėl užmokesčio, o R. G. apkalbėjo R. R. prašymu, viską, jo nuomone, organizavo R. R. ir M. S.. Toks nuteistojo A. G. parodymų keitimas teisiamajame bei apeliaciniame teismo posėdžiuose vertinamas tik kaip noras padėti R. G. iš baimės jam. Iš akistatos protokolo turinio matyti, kad A. G. keitė parodymus R. G. naudai ir akistatos su R. G. metu, tačiau, 2009-06-22 apklaustas papildomai, aiškiai parodė, kad jo parodymų pakeitimui įtaką darė R. G.. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, A. G. parodymus keitė tuo metu, kai teko tiesiogiai kontaktuoti su R. G., duodamas A. G. naudingus parodymus, pats sau prieštaraudavo. Tai, kad A. G. atsisakė pakartotinės akistatos su R. G., verčia tikėti, kad A. G. R. G. vengia ir prisibijo. Nuoseklūs A. G. parodymai, duoti 2009-01-08, 2009-03-27, 2009-06-29, atitiko visas nustatytas įvykio aplinkybes, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Iš A. G. parodymų matyti, kad jį su R. G. supažindino R. R., o vėliau automobilio nuomą suorganizavo ir visus nurodymus davė R. G.. Tokie nuteistojo A. G. parodymai neprieštarauja ir liudytojo R. R. parodymams.
Liudytojas R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. G. jam pasiūlė būti UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. A. G. pažinojo kaip buvusį bendradarbį. R. G. norėjo įkurti dar vieną įmonę, todėl jam reikėjo žmogaus. Jis pasiūlė A. G. būti įmonės vadovu ir supažindino su R. G.. A. G. tapo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. A. G. R. R. užsiminė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu yra paimti automobiliai, abu suprato, jog R. G. juos apgavo. Teisiamojo posėdžio metu R. R., atsakydamas į nuteistojo R. G. užduotą klausimą, užtikrino, jog jo savo vairuotoju neįdarbino (t. 2, b. l. 173–174).
Liudytoją A. M., išnaudojus visas galimybes (t. 4, b. l. 24, 25), į teisiamąjį ar apeliacinį teismo posėdžius pristatyti ir apklausti nepavyko (jis paieškomas, t. 4, b. l. 25), todėl teisiamajame posėdyje jo parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka. Iš teisiamajame posėdyje ištirtų liudytojo A. M. parodymų turinio (t. 1, b. l. 19–20) matyti, kad jis internetiniame puslapyje gavo žinutę iš UAB (duomenys neskelbtini), jog reikalingas automobilis. Į susitikimą dėl automobilio „Renault Trafic“ nuomos atvyko trys vyriškiai. Jis bendravo su A. G., kuris pateikė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, pasirašė ant automobilio nuomos dokumentų, o du vyriškiai pasiliko sėdėti automobilyje, jų veidų nematė. Kai už automobilio nuomą A. M. pinigai pervesti nebuvo, jis patikrino A. G. pateiktus jam dokumentus ir pamatė, kad A. G. parašai vairuotojo pažymėjime ir tapatybės kortelėje skyrėsi, tuomet kreipėsi į policiją.
Iš liudytojo A. M. parodymų matyti, kad į susitikimo vietą buvo atvykę trys vyriškiai, sutartį dėl automobilio nuomos pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G.. Šie parodymai patvirtina liudytojo R. R. parodymus, jog R. G. reikėjo žmogaus, kuris atstovautų naujai įkurtai įmonei. R. G., R. R. pasiūlius, savo tikslo įgyvendinimui pasirinko A. G., kuris ir buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Iš A. G. parodymų matyti, kad dėl automobilio nuomos R. G. iš anksto jau viską buvo suderinęs, tam tikslui iš anksto paruošė dokumentus, o A. G. pasiėmė kartu kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorių tik baigiamajai sumanyto nusikaltimo stadijai įgyvendinti. Tam R. G. pats organizavo ir transportą nuvykimui į Klaipėdą.
Liudytojas A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad su R. G. yra pažįstami, nes abu kartu atlikinėjo bausmę. Liudytojas patvirtino, kad R. G. paprašė nuvežti jį į Klaipėdą. Kartu važiavo ir A. G.. A. Š. žinojo, kad automobilis „Renault Trafic“ buvo išnuomotas (t. 2, b. l. 148). Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad jis už nuvežimą į Klaipėdą jokio užmokesčio negavo, nes R. G. yra geras jo draugas (t. 1, b. l. 67).
Akivaizdu, kad R. G. parodymai, jog A. G. davė pinigų jam, o jis atsiskaitė su A. Š., yra melagingi, jais norima teismą įtikinti, kad pats buvo priklausomas nuo A. G.. Iš liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad jis R. G. laiko draugu, todėl apkalbėti R. G. jis neturėjo ir neturi jokio pagrindo. A. Š. parodymai patvirtina, kad ir A. G. R. G. už nieką nemokėjo, o grąžino jam tik tuos pinigus, kuriuos šis buvo įdavęs perduoti A. M. už automobilio nuomą.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad apkalbėti R. G. A. G. neturi jokio pagrindo. Iš Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2010-06-11 nuosprendžio (t. 3, b. l. 65–69, 70–75), Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009-08-21 nuosprendžio, kuriais A. G. bei R. G. nuteisti už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, matyti, kad R. G. visada veikė tuo pačiu metodu – prisidengdavo kitais asmenimis, fiktyviais vadovais, realios ūkinės veiklos nevykdančia UAB (duomenys neskelbtini) ir apgaule išsinuomodavo bei pasisavindavo automobilius.
Liudytoja V. Š. apeliaciniame teismo posėdyje parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo dokumentuose buvo įrašyta M. S. pavardė. Ji jo paso nežiūrėjo, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta laisva forma, todėl iš esmės ant šios sutarties galėjo pasirašyti bet kas (t. 4, b. l. 37–38).
Liudytojo M. S. surasti ir iškviesti į apeliacinį teismo posėdį galimybių nebuvo, jo surasti ir jo buvimo vietos nustatyti nepavyko ir nagrinėjant analogišką baudžiamąją bylą Vilniaus miesto 2–ajame apylinkės teisme (t. 3, b. l. 68, t. 4, b. l. 9, 11), tačiau iš teismo posėdyje ištirtų jo parodymų turinio (t. 3, b. l. 40–41) matyti, kad M. S. neneigė, jog, būdamas priklausomas nuo alkoholio, pasirašė kažkokius dokumentus, bet jokio A. G. jis nepažinojo.
Liudytoją R. R., nuteistojo R. G. prašymu, buvo bandoma pristatyti į apeliacinį teismo posėdį (t. 3, b. l. 177–178), tačiau surasti nepavyko (t. 4, b. l. 34). Tačiau iš Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo, kur taip pat buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl A. G. ir R. G. padaryto panašaus nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad 2010-05-21 teisiamajame posėdyje R. R. parodė, kad tiek jam, tiek A. G. vadovavo ir nurodymus davė R. G. (t. 4, b. l. 9–10).
Nuteistasis R. G. į apeliacinį teismo posėdį prašė iškviesti liudytojus R. V., A. B. (t. 3, b. l. 176), tačiau jokių duomenų apie šių asmenų buvimo vietą nenurodė, teismui jų gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko.
Apeliaciniame teismo posėdyje buvo perskaityti R. V. parodymai, duoti Vilniaus miesto 2–ajame apylinkės teisme (t. 4, b. l. 37). Iš R. V. 2010-05-21 teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jam M. S., A. G. ir R. G. pavardės yra girdėtos, tačiau jis su jais nebendravo, M. S. buvo matęs. Visus dokumentus dėl UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo tvarkė jo žmona N. Š. (t. 4, b. l. 5).
Liudytojos N. Š. pristatyti į apeliacinį teismo posėdį nepavyko, ji išvyko į Didžiąją Britaniją (t. 4, b. l. 30, 35), tačiau iš liudytojos N. Š. parodymų, duotų Vilniaus miesto 2–ajame apylinkės teisme 2010-05-21 baudžiamojoje byloje, kurioje A. G. ir R. G. taip pat kaltinami nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymu, matyti, kad N. Š. visų pirma susipažino su R. G., nes jis pirko įmonę. Liudytoja parodė, kad ji, buvusiam vyrui R. V. paprašius, R. R. padėjo sutvarkyti įmonės perregistravimo dokumentus. Į Registrų centrą, kitas įstaigas eidavo ji ir R. R.. Liudytoja parodė, kad A. G. apie įmonės dokumentus nieko nesuprato, apie viską klausinėdavo R. G., kuris duodavo nurodymus, pats R. G. domėdavosi ir dokumentų paruošimu. A. G. dažnai liudytojai sakydavo, kad tai R. G. jam liepė padaryti vieną ar kitą darbą. Liudytoja, atsakydama į R. G. klausimą, parodė, kad dėl R. R. įmonės dokumentų tvarkymo ji tarėsi ir su R. G.. Apie tai, kad įmone domėjosi M. S., liudytoja net neužsiminė (t. 4, b. l. 5–6).
Nuteistojo A. G. 2009-01-08, 2009-03-27 bei 2009-06-29 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie neprieštarauja liudytojo R. R. parodymams, patvirtina ir liudytojos N. Š. parodymai. N. Š. apkalbėti R. G. neturėjo jokio pagrindo. Liudytojos N. Š. parodymai dar kartą patvirtina, jog tai, kad M. S. pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo dokumentus, nėra pagrindas manyti, jog M. S. vadovavo ir nusikalstamos veikos, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas R. G., padarymui. Abejoti tuo, kad A. G. realiai vadovavo R. G., kad jis ir buvo tas asmuo, kuris, veikdamas grupe su nuteistuoju A. G., apgaule įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės – 80000 litų – vertės turtą – automobilį „Renault Trafic“, nėra pagrindo.
Nuteistojo R. G. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai, jis nuteistas pagrįstai.
Skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nuteistojo R. G. skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.