Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-06 · Administracinė byla Nr. A-556-1080-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-06
Bylos Nr.
A-556-1080-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00565-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
T. T. H., T.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Margarita Šakalytė
Kategorijos
  • 3.3Teismo sprendimas
  • 3.4Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr. A556 - 1080/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00565-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3; 3.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Margaritai Šakalytei,atsakovo atstovui Rasetai Medutienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. T. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. T. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja T. T. H. (toliau - ir pareiškėja) su skundu (b. 1. 1) ir patikslintu skundu (b. 1. 6) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) 2010 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (15/6-7) 15PR-34 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei H. T. T. ir jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėja paaiškino, kad Migracijos departamento pareigūnai neišklausė jos pasakojimo, dėl kokios priežasties ji negali išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), ir padarė klaidingą išvadą jos atžvilgiu, kad jos apklausoje nedalyvavo advokatas arba jai nebuvo tinkamai pranešta, jog gali pasinaudoti advokato paslaugomis, be to, nebuvo kvalifikuoto vertėjo, dėl to nebuvo atliktas pilnavertis jos kalbos bei jai užduodamų klausimų vertimas. Pareiškėja prašė neišsiųsti jos atgal į (duomenys neskelbtini), kadangi ten jos laukia vergija ar netgi mirtis. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), pilietybės ir paso neturi.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 15) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas) 16 punktą valstybės tarnautojas, gavęs prieglobsčio prašymą ir kitus su juo susijusius dokumentus, išnagrinėjęs ir įvertinęs gautus įrodymus bei prireikus atlikęs papildomą prieglobsčio prašytojo apklausą nustato ir atlieka tyrimą nurodytą 16 punkte, kurio pagrindu, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) 76 ir 77 straipsnius surašo motyvuotą išvadą, kurios pagrindu Migracijos departamentas, vadovaudamasis nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis, priima vieną iš Aprašo 17 punkte numatytų sprendimų. Pirminės apklausos protokole yra nurodyta pareiga kartu su prieglobsčio prašymu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių; prieš pildant prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolą T. T. H. pasirašė, kad buvo supažindinta su prieglobsčio prašytojo teisėmis ir pareigomis. Pareiškėjos apklausoje dalyvavo vertėjas ir apklausa buvo atlikta jos gimtąja kalba, taigi nesuprantama, kodėl pareiškėja mano, jog ji galėjo pateikti neišsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu (b. l. 59-64) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjos skundas dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/6-7) 15PR-34 grindžiamas tuo, kad, esą, Migracijos departamento pareigūnai neišklausė jos pasakojimo, dėl kokios priežasties ji negali išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), ir padarė klaidingą išvadą jos atžvilgiu, kad jos apklausoje nedalyvavo advokatas arba jai nebuvo tinkamai pranešta, jog gali pasinaudoti advokato paslaugomis, be to, nebuvo kvalifikuoto vertėjo, dėl to nebuvo atliktas pilnavertis jos kalbos bei jai užduodamų klausimų vertimas. Vertindamas šiuos pareiškėjos argumentus, teismas pabrėžė, kad pareiškėjos argumentai dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/6-7) 15PR-34 teisėtumo yra sietini iš esmės su Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, t. y. pareiškėjos manymu, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą - t. y. prieglobsčio suteikimo procese ji negalėjo pasinaudoti teisine pagalba bei tinkamu vertėjavimu. Teismas pažymėjo, kad pildant 2010 m. vasario 19 d. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolą (prijungta Asmens byla, b. 1. 21-25), jis buvo perskaitytas pareiškėjai suprantama (duomenys neskelbtini) kalba, kad dalyvavo vertėjas. Pareiškėjos ir jos atstovės advokatės M. Šakalytės teiginiai, esą, ta vertėja yra nekompetentinga, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Dar daugiau, teismas įvertinęs visą bylos medžiagą (ypač 2010 m. sausio 17 d. užsieniečių apklausos lapą (prijungta Asmens byla, b. 1. 8) bei 2010 m. vasario 19 d. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolą (prijungta Asmens byla, b. 1. 21-25)), taip pat teismo posėdyje pareiškėjos pasisakymus, kuriuos išvertė vertėjai Violeta Marčiulionienė bei L. K. N., padarė išvadą, kad visi vertėjai iš esmės išvertė tą patį, t. y. kad jos sunkumai (duomenys neskelbtini) kilo dėl tų pačių aplinkybių, t. y. kad jos tėvai yra mirę ir kad ji (duomenys neskelbtini) gyveno skurdžiai. Todėl teigti, kad prieglobsčio suteikimo procese nedalyvavo kompetentingas vertėjas, nėra galimybių. 2010 m. vasario 19 d. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole (prijungta Asmens byla, b. 1. 20) T. T. H. pasirašytinai buvo informuota, kad ji turi, be kita ko, teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba. Pagal Aprašo 9.5 punktą įgaliotas atstovas į apklausą kviečiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja, o nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausoje įgaliotas atstovas privalo dalyvauti. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja nėra nepilnametė (2010 m. sausio 18 d. specialisto išvada Nr. G228/10(01) (prijungta Asmens byla, b. 1. 14-15)), todėl atstovas jai nepageidaujant nebuvo suteiktas. Teismas pažymėjo ir tai, kad teismo posėdyje dalyvavo advokatė, kad pirmosios instancijos teismas užtikrino teisinę pagalbą pareiškėjai, todėl vien šiuo pagrindu, jog teisinė pagalba nebuvo suteikta pildant 2010 m. vasario 19 d. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolą (prijungta Asmens byla, b. 1. 20), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. (15/6-7) 15PR-34 panaikinti nėra nei prielaidų, nei sąlygų. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos skundas dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/6-7) 15PR-34 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas ex officio pabrėžia ir tai, kad pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 1 dalį akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį - toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pagal šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalį Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėja pateikė akivaizdžiai apgaulingus duomenis, jog yra nepilnametė (2010 m. sausio 18 d. specialisto išvada Nr. G228/10(01), taip pat nevykdė jai skirtos pareigos pateikti duomenis, pagrindžiančius jos persekiojimą jos kilmės šalyje. Jau vien tuo pagrindu, kad prašymas suteikti prieglobstį yra pagrįstas apgaule, pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 68-69) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos prieglobsčio prašymas būtų tinkamai išspręstas; užtikrinti (duomenys neskelbtini) kalbos vertimą teismo posėdžio metu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atliekant apklausą, dalyvavo nekompetentingas vertėjas. Pareiškėjai nebuvo išaiškinta galimybė apklausos metu naudotis teisine pagalba, nors ja naudotis pageidautų. Teismas nepagrįstai, nesiremdamas jokiais įrodymais, padarė išvadą, kad ja naudotis nepageidavo, o apklausos metu advokato dalyvavimas privalomas tik apklausiant nepilnamečius. Aprašo 9.5 punkto antra pastraipa nustato, kad įgaliotas atstovas į apklausą kviečiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja. Taigi šiuo atveju advokato dalyvavimas tampa privalomas net apklausiant pilnametį.

2. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą sprendimą nenagrinėdamas pareiškėjos nurodytų aplinkybių iš esmės, neatlikęs Aprašo 16 punkte detalizuoto tyrimo. Migracijos departamento skundžiamame sprendime nėra pagrindimo, kad (duomenys neskelbtini) yra jai saugi valstybė grįžti, ir apskritai apie padėtį (duomenys neskelbtini) šiame sprendime nėra nei žodžio. Tuo tarpu Migracijos departamento surinktose pažymose apie (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad žmogaus teisių padėtis (duomenys neskelbtini) iki šiol vertinama nepatenkinamai.

3. Teisės aktuose apgaulė prieglobsčio suteikimo procedūroje siejama su faktinėmis prieglobsčio suteikimo aplinkybėmis, o ne su tapatybės nurodymu. Be to, Įstatymo 77 straipsnio 2 dalis taikytina atvejams, kai prieglobsčio prašymas nagrinėjamas iš esmės, ko jos atveju nebuvo padaryta.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 81-82) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja iš esmės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikia naujus prieglobsčio motyvus, jog (duomenys neskelbtini) ji buvo išnaudojama vieno turtingo pono. Pareiškėjos pateikta informacija yra melaginga ir klaidinanti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (15/6-7) 15PR-34, kuriuo (duomenys neskelbtini) Socialistinės Respublikos pilietei T. T. H. buvo nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje ir nuspręsta ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos reikalavimas dėl 2010 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (15/6-7) 15PR-34 panaikinimo galėtų būti patenkintas tuo atveju, jei būti nustatyta, kad atsakovas pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.) arba nustačius kitus skundžiamų aktų panaikinimo pagrindus, numatytus ABTĮ 89 straipsnyje: aktas neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas (ABTĮ 89 str.1 d. 2 p.).

Pareiškėja ginčijamo sprendimo neteisėtumą iš esmės sieja su procedūrinių reikalavimų nesilaikymu prieglobsčio suteikimo procese, t. y. negalėjimu pasinaudoti teisine pagalba bei netinkamu vertėjavimu.

Pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai pasisakyta dėl šių pareiškėjos argumentų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti tuo, kad atliekant pirminę prieglobsčio prašytojos apklausą buvo užtikrintas kompetentingo vertėjo dalyvavimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, dalyvaujant vertėjams, pareiškėja nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių. Taip pat iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai tinkamai išaiškinta jos teisė naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, o įgalioto atstovo dalyvavimas pareiškėjai nepageidaujant nebuvo suteiktas (Aprašo 9.5 p.). Be to, advokatė teisme teikė pareiškėjai teisinę pagalbą reikalingą šioje administracinėje byloje.

Taigi pareiškėja turėjo galimybę tinkamai pasinaudoti teisėmis ir tinkamai vykdyti savo pareigas prieglobsčio suteikimo procese. Atsakovas Migracijos departamentas nepadarė procedūrinių pažeidimų.

Taip pat nenustatyta ir kitų ABTĮ 89 straipsnyje numatytų akto negaliojimo pagrindų.

Atsakovas Migracijos departamentas, atlikęs Aprašo 16 punkte nurodytą tyrimą, motyvuotos išvados pagrindu, vadovaudamasis nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis, priėmė pagrįstą sprendimą.

Įvertinus pareiškėjos nurodytas priežastis ir kitą bylos medžiagą, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį vertintinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 1 d.) ir nusprendė nesuteikti jai laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 77 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad prieglobsčio prašytojos nurodytos negalimumo gyventi kilmės šalyje priežastys yra ekonominio pobūdžio ir dėl to neatitinka priežasčių, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio ir 87 straipsnio nuostatose, tai yra šių teisės normų taikymo prasme šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės bylai nėra reikšmingos. Pareiškėjos apeliaciniame skunde teismui nurodytos aplinkybės dėl bendro nesaugumo jos kilmės šalyje negali būti pripažintos pakankamu pagrindu tenkinti pareiškėjos prašymą, nes šios aplinkybės neatskleidžia asmeninės grėsmės pareiškėjai, t. y. ji nenurodė individualiai vertintinų aplinkybių, dėl kurių buvimo pareiškėjai kilmės šalyje grėstų realus pavojus patirti jos kaip žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus. Įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė informacijos, kuri teismui leistų spręsti apie tai, jog pareiškėja negali grįžti į kilmės valstybę dėl baimės, susijusios su grėsme, kad jos kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos. Tai, kad, pasak pareiškėjos, žmogaus teisių padėtis (duomenys neskelbtini) iki šiol vertinama nepatenkinamai, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojos baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu argumentu, kad pareiškėja iš esmės teismui pateikia naujus prieglobsčio motyvus, kurie negali būti vertinami prieglobsčio prašytojos naudai ir laikytini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę. Teismo pranešimas apie pareiškėjos apeliacinio skundo nagrinėjimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo siųstas pareiškėjai nurodytu jos adresu – (duomenys neskelbtini), iš kurio pareiškėja išvyko. Pareiškėja informacijos apie kitą gyvenamosios vietos adresą teismui nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėja dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose buvo atstovaujama advokatės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka pareiškėjai nedalyvaujant šiame teismo posėdyje procesinių nuostatų nepažeidžia.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos T. T. H. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas SutkevičiusVirginija Volskienė