- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-2280-383/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00917-2008-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- M. Z.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. Z. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 19 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. Z. lygtinį paleidimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Z., nuteistas 2010-04-07 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d. – 180 str. 2 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., galutine bausme – 7 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2011-04-01, bausmės pabaiga – 2018-07-16.
Žemesnės instancijos teismas
2015-10-19 Komisijos priimtu nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam M. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. ir per likusios neatliktos bausmės dalį siūlyti teismui nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-11-27 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi M. Z. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-27 nutartį ir priimti naują nutartį patvirtinti komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, jog skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti argumentai, kurių pagrindu teismas atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. Z. lygtinį paleidimą, nėra įrodyti. Teismas rėmėsi tik savo nuomone ir nevertino komisijos nutarime išdėstytų įrodymų. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog komisija yra sudaryta iš kvalifikuotų darbuotojų, turinčių didelę darbo patirtį, kurie dirba su nuteistaisiais, bendrauja su jais, vertina jų asmenybes. Nuteistojo teigimu teismas neadekvačiai vertino komisijos dabą bei neįvertino tos aplinkybės, jog jam yra suteikta teisė vykti be sargybos bei gyventi ir dirbti už pataisos įstaigos ribų. Tai įrodo, kad nuteistasis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Taip pat teismas nevertino, kad M. Z. bausmės atlikimo metu buvo skatintas šešis kartus, atlikęs faktiškai 2/3 bausmės. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamą riziką yra žema, nuo 49 balų sumažėjo iki 34, o tai rodo, kad nuteistasis yra pasitaisęs ir nebenusikals. Nuteisto teigimu nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis už kurią nuteistasis atlieka bausmę, atspindi jo praeities klaidas, o ne jo elgesį pataisos namuose dėl kurio nuteistasis dažniausiai ir įgauna prasmę ir teisę būti paleistas lygtiniai iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai kaip motyvą nepaleisti nuteistojo iš pataisos įstaigos, įvardijo nepadengtą civilinį ieškinį. M. Z. pažymi, jog civilinio ieškinio sumokėti iš karto negali, kadangi nėra galimybių tai padaryti atliekant bausmę pataisos namuose. Nuteistojo įsitikinimu būdamas laisvėje jis turėtų didesnę galimybę padengti civilinį ieškinį, kadangi dirbtų ir gautų atlyginimą. Nuteistojo nuomone lygtinis paleidimas yra vienintelis galimas įrodymas, kad jis yra pasitaisęs, ateityje nebenusikals ir gyvens visavertį gyvenimą bei sumokės civilinį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Z. skundas atmetamas.
2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą M. Z. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. Z. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Komisijos numatytas priemones, jo darbinė motyvacija teigiama, bausmės atlikimo metu pataisos namuose buvo įdarbintas, dalyvavo visose privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose, bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatytas elgesio taisykles pažeidė tris kartus, baustas administracine tvarka nebuvo, skatintas 6 kartus, nuo 2014-09-16 jam yra suteikta teisė vykti be sargybos, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba darbininku, palaiko ryšius su artimaisiais.
Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo M. Z. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šiuo atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad M. Z. pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina jo mąstymas ir elgesys, neišmokėtas civilinis ieškinys (teismo nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteistas 15552,72 eurų civilinis ieškinys). Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesistengė atlyginti priteisto civilinio ieškinio ir šiuo metu yra atlyginęs tik nedidelę jo dalį t.y. 297,41 eurą. Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui įtakos taip pat turi labai sunkaus nusikaltimo padarymas. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, smurtinio, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (atimta žmogaus gyvybė) nusikaltimo padarymą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina tai, kad Bausmių vykdymo kodekso normos ir Baudžiamojo kodekso normos yra vieninga teisės normų sistema, todėl taikymas Bausmių vykdymo kodekso normų negali prieštarauti Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normoms.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju M. Z. mąstymo ir nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Darytina išvada, jog nuteistasis M. Z. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Tai, kad nuteistasis M. Z. vykdo socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo sunkumas, nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantys veiksniai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra. Konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-27 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. Z. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.