Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,

kolegijos posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovui dėl tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įpareigoti atsakovą A. K. raštu ieškovui ir Šiaulių susivienijimui „Sodai“ paneigti apie ieškovą S. A. K. paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. kad :

2) „...S. K. atostogauja ne pirmą kartą – tą jis pirmą kartą padarė tuoj po to, kai su juo 2003 m. kovo 3 d. buvo sudaryta darbo sutartis, t.y. nespėjęs apšilti kojų.“ ...S. K. išmokėta ....solidi 725 litų atostoginių suma...“, „...dėl šios aferos net šuo nesulojo...“ „ ..neteisėtai pasisavinta 900 litų (kartu su pasisavintais dviejų procentų pinigėliais ) suma...“;

Įpareigoti atsakovą A. K. raštu ieškovui ir Lietuvos sodininkų draugijai bei Šiaulių susivienijimui „Sodai“ paneigti apie ieškovą S. A. K. paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. kad:

3) „..susivienijimas...nepraėjus nei metams, pastarajam išmokėjo...725 Lt atostoginių...“, „...tuo būdu, mūsų sodui buvo padaryta kartu su mokesčiais apie 1700 Lt žala...“.

Su atsakovo A. K. priešieškinio reikalavimais ieškovas S.A. K. nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad 2008-04-26 d. visuotiniame sodininkų bendrijos “Rėkyva” susirinkime skaitytame pranešime ieškovas pasisakė apie ūkinius klausimus, nurodė, kad atsakovas neišvalė drenažo, nenukirto eglių, nebaigė vandentiekio registracijos, nesurinko papildomų pinigų kelių remontui, nors privalėjo tai padaryti. Dėl paliktų 5314,60 Lt apyvartinių lėšų, ieškovas paaiškino, kad pranešime tik konstatavo faktą, tačiau nenurodė, kad tai yra per didelė ar per maža suma. Ieškovas pripažino pranešime nurodęs, kad atsakovas pradėjo šmeižto kompaniją ir patyčias iš p. S. K. pastangų taupyti bendrijos lėšas; kad atsakovas žinojo apie ieškovo vedamą “juodąją” buhalteriją”; kad atsakovas S. K. reketavo, šmeižė bei šantažavo. Šie teiginiai, ieškovo teigimu, atitinka tikrovę. Teiginio, jog „atsakovas kaltas dėl neišmokėtų pinigų“ ieškovas, jo teigimu, nesakė. Ieškovas atsakovo priešieškinį dėl tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo, neturtinės žalos priteisimo prašo atmesti, nes ieškovas išsakė tik savo nuomonę, atsakovo neįžeidė.

kad S. K. neteisėtai pasisavino piniginę kompensaciją už du metus nepanaudotų atostogų ir taip padarė sodininkų bendrijai „Rėkyva“ žalą, kurią turi atlyginti;

kad S. K. reikalauja išmokėti nepanaudotų atostogų kompensaciją už visus penkerius jo pirmininkavimo metus, maždaug 1500 Lt;

Priteisė iš atsakovo A. K. ieškovui S. A. K. vieną tūkstantį šešis šimtus litų neturtinei žalai atlyginti ir keturiasdešimt vieną litą, 19 centų turtinei žalai atlyginti Priteisė iš atsakovo A. K. ieškovui A. S. K. 585,60 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus, 60 centų) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Atsakovo priešieškinį atmetė.

Byloje esantis rašytinis įrodymas, šalių paaiškinimų metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas 2008-05-07 Šiaulių susivienijimo “Sodai” pirmininkui E. S. parašė laišką (tomas I, b.l. 12), kuriame nurodė, kad “S. K. atostogauja ne pirmą kartą,- tą jis pirmą kartą padarė tuoj po to, kai su juo 2003-03-03 d. buvo sudaryta darbo sutartis, t.y. net nespėjęs apšilti kojų”, be to, kad “S. K. išmokėta...solidi 725 Lt atostoginių suma“. Laiške taip pat minima, kad “dėl šios aferos net šuo nesulojo” bei kad “neteisėtai pasisavinta 900 Lt (kartu su pasisavintais dviejų procentų pinigėliais) suma”. Be to, atsakovas Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkui V. B. ir Šiaulių susivienijimo “Sodai” pirmininkui E. S. parašė skundą (t. 1, b.l. 94), kuriame nurodė, kad “...susivienijimas...nepraėjus nei metams, pastarajam išmokėjo...725 Lt atostoginių...tuo būdu, mūsų sodui buvo padaryta kartu su mokesčiais apie 1700 Lt žala...“. Atsakovas patvirtino, kad minimi laiškai atsakovo buvo išsiųsti nurodytiems adresatams, todėl teismas tokius atsakovo veiksmus laikė informacijos apie ieškovą paskleidimu, nes ši informacija tapo žinoma tretiesiems asmenims (laiško ir skundo adresatams). Paskleistą informaciją apie tai, kad „ieškovas atostogauja ne pirmą kartą ir jam išmokėta solidi 725 Lt suma“, teismas laikė žiniomis, nes ji yra apie faktus ir duomenis, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymų priemonėmis. Šios žinios yra paskleistos apie ieškovą, tačiau pasisakymas laiškuose, jog „dėl šios aferos nė šuo nesulojo“, „buvo pasisavinti 900 Lt,“ „sodui padaryta 1500 Lt žala“ su ieškovo asmeniu nesiejo, nes tokio teksto laiškuose nebuvo, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė, kad šie duomenys yra ne apie ieškovą. Nors duomenų, „jog ieškovas atostogauja ne pirmą kartą, ir kad jam išmokėta solidi 725 Lt atostoginių suma“, tikrumo atsakovas neįrodė, tačiau teismas laikė, kad šie duomenys nežeidžia ieškovo asmens garbės ir orumo, nes iš laiškų turinio nėra aišku, kad atostogos jam buvo suteiktos ir kompensacija už nepanaudotas atostogas jam buvo išmokėta neteisėtai, jog ieškovas šią komensaciją pasisavino, be to, 2008-05-12 skunde atsakovas pasisakė apie neskaidrią susivienijimo “Sodai” veiklą, todėl negali būti laikomi neigiamų duomenų apie ieškovą paskleidimu. Nesant įrodyto nors vieno fakto iš faktų, reikalingų ginant garbę ir orumą, visumos, apylinkės teismas kitų faktų neanalizavo.

Apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, kurią prašė priteisti ieškovas, atsižvelgė į tai, kad byloje šalys yra fiziniai asmenys, todėl priteistina suma turi atitikti protingumo pricipą bei šalių turtinę padėtį (LR CK 1.5 str. 4 d., 6.250 str.). Teismas laikė įrodyta ieškovo nurodytą aplinkybę, jog dėl atsakovo paskleistų apie ieškovą tikrovės neatitinkančių, ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų, atsakovas patyrė ir tebepatiria dvasinius išgyvenimus, neigiamą kitų sodininkų požiūrį į jį, dėl to dar labiau išgyvena, vengia bendrauti su kitais sodininkų bendrijos “Rėkyva” nariais. Tai patvirtino ir liudytojomis apklaustos J. T. ir R. R.. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, formuojamą teismų praktiką sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą tokio pobūdžio bylose, sprendė, jog ieškovo prašoma priteisti 1600 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ieškovo patirtiems išgyvenimams. Įrodymų, patvirtinančių sunkią atsakovo turtinę padėtį, atsakovas į bylą nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 1600 Lt neturtinei žalai atlyginti buvo patenkintas. Be to, ieškovas prašė pagal pridėtus rašytinius įrodymus priteisti jam iš atsakovo 70,32 Lt turtinę žalą, kurią sudarė 6,90 Lt pašto išlaidos, 22,23 Lt kopijavimo išlaidos ir 41,19 Lt teisinės literatūros įsigijimo išlaidos. Šie ieškovo reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintini iš dalies, iš atsakovo ieškovui buvo priteista 41,19 Lt teisinės literatūros įsigijimo išlaidos, patvirtintos rašytiniais įrodymais (tomas II, b.l. 64 – LR CK 2.24 str. 1 d.), nes, kaip nurodė ieškovas, teisinę literatūrą jis įsigijo tam, kad susipažinęs su teisės aktais, galėtų apginti savo pažeistą garbę ir orumą. Ieškovo pateikti kvitai, patvirtintys pašto ir kopijavimo išlaidas, neįrodo, jog šias išlaidas ieškovas patyrė dėl garbės ir orumo žeminimo, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo vyko asmeninis surašinėjimas, bet ne garbės ir orumo žeminimo klausimais, be to, šių kvitų datos yra ankstesnės, nei 2008-04-26 įvykusio visuotinio sodininkų bendrijos “Rėkyva” susirinkimo, kuomet ir buvo paskleistos apie ieškovą tikrovės neatitinkančios, jo garbę ir orumą žeminančios, žinios.

Apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovo A. K. priešieškinį bei patikslintą priešieškinį atmetė ir teismo sprendimo motyvuose nurodė, kad išanalizavus ar buvo ar ne atsakovo nurodytos informacijos paskleidimo faktas. Atsakovo teigimu, visa atsakovo prašoma paneigti informacija buvo paskleista ieškovo S. K. pasisakymo sodų bendrijos „Rėkyva“ 2008 04 26 vsiuotiniame bendrijos narių susirinkime. Iš byloje esančio minėtame susirinkime ieškovo S.A. K. pasisakymo, teismas nustatė, kad šiame pasisakyme nėra informacijos, jog atsakovas privalėjo vykdyti atitinkamas priemones, bet jų nevykdė. Ieškovo nuomone, kuri užfiksuota šio pasisakymo rašytiniame variante, atsakovas mažai skyrė dėmesio susirinkimo nutarimo vykdymui. Tačiau toks pasisakymas nelaikomas duomenų paskleidimu, o tik ieškovo išsakyta nuomone, tai yra subjektyvus sodų bendrijos „Rėkyva“ valdybos pirmininko veiklos vertinimas. Be to, pats atsakovas pripažino, jog šių ieškovo nurodytų priemonių jis nevykdė, nes ir neprivalėjo vykdyti.

Teiginys, jog atsakovui buvo palikta 5314,40 Lt bendrijos apyvartinių lėšų, yra užfikuotas ieškovo pasisakyme (tomas I, b.l. 111), visuotiniame sodų bendrijos „Rėkyva“ 2008 04 26 susirinkime. Teismo nuomone, kad dėl šios informacijos paskleidimo būtų pasikeitusi viešoji nuomonė apie atsakovą, jo, kaip asmens, visuomenės įvertinimas, neįrodyta. Jokių duomenų apie atsakovo nederamą elgesį, nesąžiningą veiklą ieškovas savo konstatavimu, jog paliko atsakovui, kaip bendrijos pirmininkui, 5314,40 Lt apyvartinių lėšų, nepaskleidė. Neįrodžius, jog šiuo duomenų paskleidimu buvo įžeista atsakovo garbė ir orumas, teismas kitų garbės ir orumo gynimui reikalingų faktų neanalizavo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pasisakymo metu ieškovas nevertino, pernelyg didelė, ar ne bendrijos pirmininkui palikta apyvartinių lėšų suma.

Dėl likusių atsakovo priešieškinyje nurodytų teiginių – jog atsakovas pradėjo šmeižto kompaniją ir patyčias iš S. K. pastangų taupyti bendrijos lėšas, jog atsakovas S. K. reketavo, šmeižė bei šantažavo. Teismo nuomone, šių duomenų išsakymas susirinkime nelaikytinas duomenų apie atsakovą paskleidimu, nes ieškovas išsakė savo nuomonę dėl vykstančio susirašinėjimo su atsakovu, pagarsino kai kurias šio susirašinėjimo citatas, ko pasekoje, neturėdamas teisinio išsilavinimo, netinkamai kvalifikavo ir įvertino atsakovo veiksmus, todėl, esant tokiai situacijai, teismas laikė, jog kiekvienas iš dalyvavusių susirinkime ir girdėjusių ištraukas iš tarp šalių vykstančio susirašinėjimo, galėjo susidaryti savo nuomonę ir įvertinti pagarsintus susirašinėjimo duomenis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad prieš perskaitant S.A. K. pranešimą, kuriame užfiksuota atsakovo nurodyta informacija, atsakovas A. K. paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, todėl ieškovas, įvertindamas atsakovo veiksmus: atsakovo ir ieškovo prieš tai vykusį susirašinėjimą, atsakovo kalbą susirinkime, išsakė nuomonę, kad prieš ieškovą pradėta šmeižto kompanija. Ieškovo pasisakyme nėra tiesiogiai nurodyta, jog atsakovas jį reketavo, šmeižė bei šantažavo, todėl įvertinant tai, jog ieškovas, perskaitęs 2008-03-28 A. K. rašyto laiško citatą bei įvertindamas atsakovo laiške nurodytus teiginius, dėl jų išdėstė savo nuomonę.

Teiginys, jog atsakovas žinojo apie vedamą „juodąją“ buhalteriją, buvo ieškovo paskleistas 2008-04-26 visuotinio susirinkimo metu, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Ir nors ieškovas šio teiginio teisingumo neįrodė, teismo nuomone, atsakovo garbės ir orumo šie duomenys nežeidžia, nes žinojimo faktas negali būti laikomas neigiamų duomenų apie atsakovo asmenį paskleidimu, nes nekalbama apie kokią tai atsakovo vykdytą neteisėtą veiklą.

Atsakovas neįrodė, jog ieškovas paskleidė duomenis apie tai, kad atsakovas kaltas dėl to, jog ieškovui nebuvo išmokėta likusi komensacijos dalis, nes ieškovo pasisakyme, pateiktame teismui, tokių duomenų užfiksuota nėra.

Nesant bent vieno garbės ir orumo gynimui reikalingo fakto, kitų faktų visumos apylinkės teismas neanalizavo.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė kai kuriuos procesinius teisės normų reikalavimus. Ieškovas tikslindamas ieškinį , pakeitė ir ieškinio pagrindą iš BPK 154 str. į CK 2.24 str. ir ieškinio dalykus iš reikalavimo atlyginti neturtinę žalą į reikalavimą paneigti neva tikrovės neatitinkančius duomenis, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ir pan. Iš esmės tai naujas ieškinys, kuris turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Ši aplinkybė labai užvilkino teismo procesą ir apsunkino atsakovo teises į gynybą;

Nagrinėjant bylą, teismas neatsižvelgė į CPK 229 str. reikalavimus ir vietoje leidžiamo vieno parengiamojo posėdžio, organizavo jų net 7 ar 8, ir tai, kad baigta nagrinėti byla vėl buvo atnaujinta, todėl užvilkino teismo procesą, ir šios aplinkybės neigiamai atsiliepė atsakovo, visišką negalią, turinčio asmens sveikatai ir savijautai. Atsakovas visą bylinėjimosi laikotarpį jautė didelį dvasinį diskomfortą;

Teismas priteisė apmokėti ieškovo pateiktą suklastotą pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 478502 už teisines paslaugas, kuris išrašytas dvejiems patarnavimams, vienas 400 litų, kitas – 600 litų sumoms, kvitai rašyti skirtingomis datomis, skirtingiems asmenims. Buhalteriniu požiūriu toks dokumentas yra negaliojantis;

Teismas nekreipė dėmesio į atsakovo argumentus, neteisingai suprato ir aiškino duomenų paskleidimo faktą, vietą ir laiką ir teismo reikalavimas atsakovui pačiam įrodinėti ir paneigti neva tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai „kad S. K. neteisėtai pasisavino piniginę kompensaciją už du metus nepanaudotų atostogų ir taip padarė sodininkų bendrijai „Rėkyva“ žalą, kurią turi atlyginti“ bendrijos narių susirinkime yra neteisėtas ir atmestinas. Teismas neteisingai įvertino, kad atsakovas, o ne ieškovas turi įrodinėti kur ir kada duomenys buvo skelbiami. Ieškovas šios itin svarbios bylai aplinkybės neįrodė;

Ieškovas nepateikė duomenų ir įrodymų, kad jam buvo sutrikdyta sveikata, kad kreipėsi į medikus ar vartojo antidepresantus;

Teismas atsakovo patikslinto priešieškinio iš esmės nenagrinėjo ir priešieškinį atmetė nepagrįstai. Nurodo, kad ieškovui rašyti raštai buvo konfidencialūs, persiųsti ieškovui registruotu laišku ir atsakovas niekur ir niekam jų nepaskleidė. Tai padarė pats ieškovas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į labai jau abejotiną atsakovo kaltę, turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą, pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atsakovo A. K. apeliacinio skundo motyvai, jog teismas nepagrįstai patenkino ieškinį, o atsakovo priešieškinį atmetė ir įpareigojo atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančius bei ieškovą žeminančius duomenis bei priteisė neturtinę ir turtinę žalą, laikytini nepagrįstais. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas vertindamas, ar paskleista informacija yra duomenys ar nuomonė, vadovavosi duomenų ir nuomonės atskyrimo kriterijais, nustatytais Visuomenės informavimo įstatyme. Šiame įstatyme vartojami apibrėžimai, pagal kuriuos žinia – tai faktai ir duomenys (VIĮ 2 str. 69 d.), o nuomonė – tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ar duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais (VIĮ 2 str. 33 d.). Atsakovo apie ieškovą paskleisti teiginiai yra duomenys (žinios), o ne nuomonė.

Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu, pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą visuomeninę veiklą. Liudytoja J. T. parodė, kad A. K. visuotinio susirinkimo metu pasakė, kad S. A. K. bendrijos narius apvogė, kad jis yra nesąžiningas, aferistas, nes pasisavino bendrijos pinigus. Liudytoja R. R. patvirtino, kad po A. K. pasisakymo visuotiniame susirinkime sodininkams susidarė nuomonė, kad S.A. K. yra vagis. Kolegijos nuomone, protingam, moraliam žmogui tokie atsakovo paskleisti duomenys sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį, šiuo atveju – apie ieškovą, todėl kolegija laiko įrodyta, kad šie paskleisti duomenys, apie tai, kad ieškovas neteisėtai pasisavimo piniginę kompensaciją už du metus nepanaudotų atostogų bei jog reikalauja išmokėti nepanaudotų atostogų kompensaciją už visus penkerius jo pirmininkavimo metus, maždaug 1500 Lt, žemina ieškovo garbę ir orumą. Bet koks neteisėtas svetimo turto pasisavinimas visuomenėje vertinamas neigiamai, o teisine prasme laikomas neteisėtu. Kolegija konstatuoja, kad atsakovas pasisakydamas viešai susirinkime, paskleidė apie ieškovą melagingus duomenis, neva jis pasisavino kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir dar reikalauja 1500 Lt kompensacijos už penkerius metus. Šie atsakovo pasisakymai pažemino ieškovo garbę ir orumą.

Įstatymas numato, kad teiginių teisingumą įrodinėja atsakovas. Byloje esanti darbo sutartis (tomas I, b.l. 96) patvirtina, kad ieškovas S. K. nuo 2003-03-03 . iki 2007-05-09, kuomet buvo atleistas jo paties prašymu, dirbo sodininkų bendrijos s/b “Rėkyva” pirmininko pareigose, jam buvo mokamas 155 Lt atlyginimas, o nuo 2006-06-01 buvo mokamas 180 Lt atlyginimas. Atsakovo A. K. teiginį, jog darbo sodininkų bendrijoje “Rėkyva” metu ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos, paneigia ieškovo pateikta į bylą Šiaulių susivienijimo “Sodai” pažyma (tomas I, b.l. 14), kurioje nurodoma, kad per visą darbo sutarties laikotarpį S. K. atostogų neturėjo, nebuvo mokėtos pašalpos, premijos, atlyginimų priedai ir pan., be to, nutraukus su S. K. darbo sutartį, S. K. buvo išmokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas dviejų metų atostogas – 467,72 Lt ir 144,90 Lt Sodrai. Atsakovas nurodė bei pateikė į bylą pažymas (tomas I, b.l. 166 ir tomas II, b.l. 12), jog ieškovui buvo paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas už dviejų metų laikotarpį, tačiau Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (2006-11-21 redakcija) 177 straipsnis numatė, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. To paties kodekso 141 str. 1 d. numato, kad darbdavys su atleidžiamu iš darbo darbuotoju privalo atsiskaityti jo atleidimo dieną. Todėl akivaizdu, jog atleidžiant iš darbo sodininkų bendrijoje “Rėkyva” S.A. K., jo darbdavys – sodininkų bendrija privalėjo su ieškovu atsiskaityti pilnai. Raštiško S.A. K. atsisakymo nuo likusios kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalies į bylą pateikta nebuvo. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad kompensacijos už nepanaudotas atostogas už visą ieškovo darbo sodininkų bendrijoje „Rėkyva“ laikotarpį buvo išmokėta daugiau, nei priklausė išmokėti pagal galiojusius teisės aktus. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas papildomai reikalavo išmokėti jam apie 1500 Lt kompensacijos už visus penkerius jo pirmininkavimo metus. Į bylą pateiktas 2008-03-25 S.A. K. prašymas sodininkų bendrijos „Rėkyva“ valdybos pirmininkui A. K. patvirtina, jog S.A. K. prašė išmokėti jam likusią kompensacijos dalį už nepanaudotas atostogas, nenurodydamas nei penkerių metų laikotarpio, nei 1500 Lt sumos (tomas I, b.l. 110). Atsakovo nurodytas Susivienijimo “Sodai” buhalterinių operacijų registravimo žurnalo išrašas (tomas I, b.l. 77) bei sodininkų bendrijos „Rėkyva” finansinės veiklos patikrinimo aktas (tomas II, b.l. 1) atsakovo paskleisto teiginio, jog ieškovas pasiėmė be sodininkų sutikimo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tai yra ją pasisavino, teisingumo neįrodo, nes iš šių dokumentų turinio nėra aišku, kam atostoginiai buvo išmokėti. Todėl teismas laiko, kad atsakovas šių paskleistų duomenų tikrumo neįrodė. Ieškovo ieškinys šioje dalyje buvo įrodytas.

Teismo nuomone, ieškovo nurodyta aplinkybė, jog tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ieškovas pasisavino kompensaciją už nepanaudotas atostogas, buvo paskleisti 2008-01-12 sodininkų bendrijos “Rėkyva” valdybos posėdyje, įrodyta nebuvo, nes iš šio posėdžio protokolo išrašo (tomas I, b.l. 74) matyti, kad buvo svarstytas buvusio pirmininko S. A. K. atostogų komensacijos apmokėjimo klausimas, tačiau, išsiskyrus nuomonėms, nutarimas nepriimtas, ką patvirtino paaiškinimo metu ir atsakovas, nurodęs, jog tik paprašė paaiškinti ieškovo apie jam išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau pats atsakovas neigė minimame valdybos posėdyje paskleidęs apie ieškovą ieškovo nurodytus duomenis. Ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog šiame posėdyje atsakovo buvo paskleisti duomenys apie ieškovo kompensacijos pasisavinimą, todėl teismas laiko tokių duomenų paskleidimo faktą neįrodytu. Neįrodžius ieškovui duomenų paskleidimo fakto, kitų garbės ir orumo žeminimo faktų visumos teismas neanalizuoja.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kiti apeliacinio skundo argumentai - dėl ieškovo patikslinto ieškinio, dėl bylos vilkinimo, dėl suklastotų pinigų priėmimo kvitų - kolegija pasisako, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl kvitų suklastojimo ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl bylos vilkinimo - kad nors CPK 229 straipsnyje ir yra numatyta, kad teismas visus pasirengimo teisminiam nagrinėjimui keliamus uždavinius turėtų įgyvendinti jau pirmame teismo posėdyje, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad užsitęsęs bylos nagrinėjimas teisme, didžiąja dalimi buvo sąlygojamas ne tiek teismo, kiek pačių dalyvaujančių bylos šalių veiksmais – 2008 12 12 – į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko atsakovas (tomas I, b.l. 86), 2009 01 07 – buvo atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir skirti kitą parengiamąjį teismo posėdį (tomas I, b.l. 90), 2009 01 27 - parengiamąjame teismo posėdyje atsakovas prašė atidėti posėdį, nes nori patikslinti priešieškinį (tomas I, b.l. 127), 2009 02 10 – posėdis atidėtas bylos dalyvių prašymu (tomas I, b.l. 140), 2009 03 03 - atsakovo prašymas atidėti teismo posėdį, nes nori pasisamdyti advokatą (tomas I, b.l. 153), 2009 03 30 – bylos nagrinėjimas atidėtas dėl šalių prašymo ir 2009 04 29 pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės (tomas I, b.l. 26). Visa tai patvirtina, kad ne teismas vilkino bylos nagrinėjimą, o iš dalies ir atsakovas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl bylos vilkinimo yra nepagrįsti. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Kolegija, patikrinusi apskųstą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 dienos sprendimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti pagrindo nėra.

Atmetant apeliacinį skundą, iš atsakovo A. K. valstybei priteistinos penkių litų06 centų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Liettuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. penkis litus 6 centus išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.