Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis O. P. apklausų ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nuoširdžiai gailisi, parodė, kad 2014 m. pabaigoje, galėjo būti lapkričio mėn. jam paskambino M. Ž. ir pasakė, kad atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) ir nori su jo pasikalbėti. M. Ž. jis pažįsta nes kartu atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose. Susitikus su M. Ž. (duomenys neskelbtini) jis pasakė, kad jam reikalingas direktorius, pasakė, kad jis pats negali būti kelių bendrovių direktoriumi, todėl pasiūlė juo būti jam. Sakė, kad mokės nemažą atlyginimą, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Tuomet paklausė ar jis negali surasti asmens galinčio būti bendrovės direktoriumi. Sakė, kad jokio kriminalo nebus. Jis jam atsakė, kad gali paklausti, nes pažinojo R. J., kuris buvo bedarbis, gyveno asocialų gyvenimą. Pasikalbėjo su R. J. ir jis sutiko tapti direktoriumi. Apie tai pranešė M. Ž.. M. Ž. atvykus į (duomenys neskelbtini) perdavė R. J. asmens duomenis. Kam jų reikėjo jis nežino. M. Ž. pasakė, kad reikia R. J. vardu perrašyti vieną bendrovę, kaip vėliau sužinojo UAB „N.“. 2014 m. gruodžio mėn. jam paskambino M. Ž. ir pasakė kokią valandą atvykti į (duomenys neskelbtini) pas notarą dėl akcijų perrašymo R. J. vardu. Sutartą dieną jis atvažiavo nurodytu adresu, kur taip pat atvažiavo, kaip dabar žino, buvęs UAB „N.“ direktorius vardu P., pavardės nepamena ir jis kartu su R. J. nuėjo pas notarą. Po to R. J. vežė kur pasakė P., tai į Registrų centrą, banką. Jis kartu neidavo, R. J. visur lydėjo P.. Kitą dieną M. Ž. paskambinęs jam pasakė atvežti R. į buhalteriją dėl įdarbinimo, pasakė adresą. Nuvežus R. nurodytu adresu juos pasitiko P. ir nusivedė į buhalteriją. Pas buhalterę jis R. nėra lydėjęs. Kai reikėdavo atvežti R. į (duomenys neskelbtini) pasirašyti dokumentų jam paskambindavo M. Ž. ir pasakydavo kokią dieną turi jį atvežti. M. Ž. nurodymu R. yra vežęs gal 3-4 kartus į sandėlius už (duomenys neskelbtini), kur R. turėjo pasirašyti kažkokius dokumentus. Kai jį reikėdavo vežti į (duomenys neskelbtini), jam M. Ž. atveždavo UAB „N.“ antspaudą, kurį jis duodavo R., kad šis pasirašęs dokumentus sandėliuose uždėtų antspaudą. Pirmą kartą R. jis palydėjo į sandėliuose esantį kažkokį kabinetą. Kaip suprato, viskas jau buvo suderinta iš anksto, nes R. iš karto padavė pasirašyti dokumentus. Kokie tai buvo dokumentai, jis nematė. Pasirašius, parveždavo R. į namus. M. Ž. nurodytu arba SMS žinute atsiųstu adresu yra vežęs ir į (duomenys neskelbtini). Važiavo į SIA „G.“, kur R. J. kartu su M. Ž. nuėjo pasirašyti kažkokios sutarties. R. į (duomenys neskelbtini) yra vežęs dar vieną kartą, bet kur nepamena. M. Ž. prašymu R. J. vežiojo nuo 2012 m. gruodžio iki sausio pabaigos, ir keletą kartų kovo mėn. Vieną kartą R. J. nuvežė į pašto skyrių atsiimti atsiųstų laiškų. Viename iš laiškų buvo raštas iš VMI, kad UAB „N.“ yra skolinga apie 160 000 EUR PVM. Jis sužinojęs apie tokį įsiskolinimą, paskambino M. Ž. ir paklausė kas bus toliau. Jis pasakė, kad per porą savaičių įsiskolinimą uždengs, tačiau vėliau jam į E.mail. (duomenys neskelbtini) atsiuntė raštą VMI, kad įsiskolinimas būtų išdėstytas per laikotarpį. Jis raštą atspausdino, davė pasirašyti R. J. ir jis raštą nunešė į VMI. Po kelių mėnesių jam paskambino M. Ž. ir pasakė, kad atvežtų R. į (duomenys neskelbtini) pasiimti UAB „N.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. R. važiuoti atsisakė, sakydamas, kad jam nemoka pinigų. Kadangi R. važiuoti atsisakė, jam paskambino M. Ž. ir pasakė atvažiuoti vienam. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie buhalterijos. Jį pasitiko P. ir padavė jam UAB „N.“ apskaitos dokumentus. P. pasakė, kad reikia susirasti buhalterę ir bendrovę perregistruoti (duomenys neskelbtini). Jis parsivežė dokumentus į (duomenys neskelbtini). Maždaug po savaitės jam paskambino M. Ž. ir pasakė, kad UAB „N.“ nori pirkti (duomenys neskelbtini) pilietis ir, kad jis užsakytų laiką pas notarą sutarties pasirašymui. Dar į rusų kalbą išvertė reikiamus dokumentus, rezervavo laiką pas notarą sutarties sudarymui, tačiau Latvijos pilietis sutartu laiku neatvažiavo. Praėjus maždaug 4 mėn. laiko jam paskambino M. Ž. ir jie susitiko degalinėje prie (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu jam M. Ž. pasakė, kad UAB „N.“ dokumentus reikia sudeginti, kad jų niekas nerastų. Tačiau jis dokumentų nesudegino, o padėjo (duomenys neskelbtini). Vietą parodys ir dokumentus atiduos pats. Už tai, kad M. Ž., o kartais ir P. nurodymu, nurodytais adresais vežė R. J. pasirašinėti dokumentus, jam M. Ž. duodavo pinigų kurui. Papildomos apklausos metu įtariamasis O. P. parodė, kad šiuo metu tiksliai nebeprisimena kada, gali būti apie 2011-2012 metus, jam teko atlikti laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, kur jis ir susipažino su M. Ž.. Visi žinojo, kad jis atlieka bausmę už PVM grobstymą. Iš šios laisvės atėmimo įstaigos išėjo anksčiau, o Ž. išėjo apytikriai po pusės metų. Grįžęs namo, M. Ž. jam apie tai pranešė. Po to su juo retkarčiais susiskambindavo, susitikdavo kai M. Ž., važiuodamas į Vilnių ar iš jo užsukdavo į (duomenys neskelbtini) ir išgerdavo kavos. 2014 m. pabaigoje, galėjo būti lapkričio mėn. jam paskambino M. Ž. ir pasakė, kad atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) ir nori pasikalbėti. Susitikus su M. Ž. (duomenys neskelbtini), jis pasakė, kad turi įmonę, kurią reikalinga perrašyti kitam asmeniui. Todėl jam reikalingas direktorius. Ž. pasakė, kad jis pats negali būti kelių bendrovių direktoriumi, todėl pasiūlė juo būti įtariamajam. Sakė, kad įmonė kažkuo prekiaus, o jam tik reikia užtikrinti, kad naująjį direktorių privežtų pasirašyti dokumentus visada, kai Ž. pasakys. Žadėjo mokėti apie 3000-5000 Eur atlyginimą kas mėnesį, sakė, kad įmonė veiks metus laiko. Jis atsisakė, nes suprato, kad tokie pinigai negali būti mokami šiaip sau ir nenorėjo nemalonumų, nes neseniai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Jam atsisakius būti direktoriumi, M. Ž. paprašė, surasti kokį asmenį, sutinkantį būti bendrovės direktoriumi. Paklausinėjo kelių pažįstamų, kol prisiminė R. J. ir jam paskambino. Pažinojau R. J., kuris buvo bedarbis, gyveno asocialų gyvenimą. Pasikalbėjo su R. J. ir jis sutiko tapti direktoriumi. Apie tai telefonu pranešė M. Ž., o po to M. Ž. perdavė R. J. asmens duomenis. Po to, 2014 m. gruodžio mėnesį, dienų tiksliai nebeprisimena, bet tai gali būti tos dienos, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą, M. Ž. jam paskambino ir pasakė kokią valandą atvykti į (duomenys neskelbtini) pas notarą dėl akcijų perrašymo R. J. vardu. Sutartą dieną jis atvažiavo nurodytu adresu, kur taip pat atvažiavo, kaip dabar žino, buvęs UAB „N.“ direktorius vardu P., pavardės nepamena ir jis kartu su R. J. nuėjo pas notarą. Po to R. J. vežiodavo ten, kur pasakė P., tai į Registrų centrą, banką. Kartu neidavo, R. J. visur lydėjo P.. Kitą dieną M. Ž. paskambinęs jam pasakė atvežti R. į buhalteriją dėl įdarbinimo. Pasakė adresą (duomenys neskelbtini) mieste. Šio adresu nebeprisimena. Nuvežus R. nurodytu adresu juos pasitiko P. ir nusivedė į buhalteriją. Pas buhalterę jis R. nelydėjo. Toliau viskas vyko taip, kaip yra nurodyta įteiktame pranešime apie įtarimą, tai yra kai reikėdavo atvežti R. į (duomenys neskelbtini) pasirašyti dokumentų, jam paskambindavo M. Ž. ir pasakydavo kokią dieną turi jį atvežti. M. Ž. nurodymu R. yra vežęs gal 3-4 kartus į sandėlius už Kauno, kur R. turėjo pasirašyti kažkokius dokumentus. Kai jį reikėdavo vežti į Kauną, jam M. Ž. atveždavo UAB „N.“ antspaudą, kurį jis duodavo R., kad šis pasirašęs dokumentus sandėliuose uždėtų antspaudą. Pirmą kartą R. palydėjo į sandėliuose esantį kažkokį kabinetą. Kaip suprato viskas jau buvo suderinta iš anksto, nes R. iš karto padavė pasirašyti dokumentus. Kokie tai buvo dokumentai, nematė. Pasirašius parveždavo R. į namus. M. Ž. nurodytu arba SMS žinute atsiųstu adresu yra vežęs ir į (duomenys neskelbtini). Važiavo SIA „G.“, kur R. J. kartu su M. Ž. nuėjo pasirašyti kažkokios sutarties. R. į (duomenys neskelbtini) yra vežęs dar vieną kartą, bet kur nepamena. M. Ž. prašymu R. J. vežiojo nuo 2012 m. gruodžio iki sausio pabaigos, ir keletą kartų kovo mėn. Vieną kartą R. J. nuvežė į pašto skyrių atsiimti atsiųstų laiškų. Viename iš laiškų buvo raštas iš VMI, kad UAB „N.“ yra skolinga mokesčių inspekcijai didelę sumą PVM. Šios sumos dydžio nebeprisimena. Sužinojęs apie tokį įsiskolinimą paskambino M. Ž. ir paklausė kas bus toliau. Jei gerai prisimena, tada jis pasakė, kad per porą savaičių įsiskolinimą uždengs. Kuo viskas baigėsi toliau nebeprisimena, tačiau po kelių mėnesių jam paskambino M. Ž. ir pasakė, kad atvežtų R. į (duomenys neskelbtini) pasiimti UAB „N.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. R. važiuoti atsisakė, sakydamas, kad jam nemoka pinigų. Kadangi R. važiuoti atsisakė, jam paskambino M. Ž. ir pasakė atvažiuoti vienam. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie buhalterijos. Jį pasitiko P. ir padavė UAB „N.“ apskaitos dokumentus. P. pasakė, kad reikia susirasti buhalterę ir bendrovę perregistruoti (duomenys neskelbtini). Jis parsivežė dokumentus į (duomenys neskelbtini). Maždaug po savaitės paskambino M. Ž. ir pasakė, kad UAB „N.“ nori pirkti Latvijos pilietis ir, kad jis užsakytų laiką pas notarą sutarties pasirašymui. Dar į rusų kalbą išvertė reikiamus dokumentus, rezervavo laiką pas notarą sutarties sudarymui, tačiau Latvijos pilietis sutartu laiku neatvažiavo. Praėjus maždaug 4 mėn. laiko jam paskambino M. Ž. ir susitiko degalinėje prie (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu M. Ž. pasakė, kad UAB „N.“ dokumentus reikia sudeginti, kad jų niekas nerastų. Vėliau, telefonu M. Ž. pasakė, kad dokumentus sunaikino, tačiau dokumentų nesudegino, nes suprato, kad jie M. Ž. galėjo būti panaudoti kažkokiems negeriems dalykams, gali būti tame pačiame PVM grobstyme. Todėl dokumentus išsaugojo ir juos savanoriškai pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams po pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Už tai, kad M. Ž. nurodymu, nurodytais adresais vežė R. J. pasirašinėti dokumentus, M. Ž. duodavo pinigų kurui. Gal kažkiek pinigų yra gavęs ir R. J., bet to nebeprisimena. Mano, kad jei su R. J. būtų normaliai atsiskaityta, jis būtų ir toliau pasirašinėjęs dokumentus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai galisi. Jis tada žinojo ir suprato, kad UAB „N.“ vardu veikė M. Ž., o aš, vežiodamas R. J. ten, kur M. Ž. nurodydavo, tokiu būdu padėjo pastarajam apgaulingai tvarkyti apskaitą. Prašo rasti galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirti minimalią baudą, jos mokėjimą išdėstant 6 mėnesių laikotarpiui, kadangi šiuo metu dirba atsitiktinius darbus žemės ūkyje, gauna mažai pajamų (2 t., b. l. 21-22, 33-35).

Be O. P. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kurie išvardinami sekančiai.

2016 m. gegužės 19 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamuoju kitoje byloje apklaustas M. Ž. parodė, kad sutinka duoti parodymus prieš sūnų M. Ž. ir parodė, kad išsamius parodymus davė 2016 balandžio 7 dieną. Įtarimai pareikšti 2016 m. kovo 8 diena, visas veikas pripažino iš dalies. Neprisipažįsta, kad vykdė sukčiavimą įsteigiant UAB „M. S“, UAB „P. v.“, UAB „ D.“, UAB “S.“, UAB „A.“ UAB „B.“, UAB „P.“. Neturi tiesioginių ryšių su šiomis įmonėmis. Dalyvaujant šioms bendrovėms jokie realūs prekių pirkimo ar pardavimo sandoriai tarp šių bendrovių ir UAB „G.“, UAB „N.“, UAB „R.“ nei Lietuvoje nei užsienyje nevyko. Dirbdamas pagal individualios veiklos pažymėjimą konsultavo UAB „G.“, kuri užsiiminėjo degalų prekyba. 2014 metų pabaigoje pažįstamas latvis A. pasiūlė mechanizmą, kurio dėka galima susimažinti PVM mokestį - sutiko su tuo. Yra teistas už ekonominius nusikaltimus. Mechanizmo principą žino, todėl pats organizuoti jo nenorėjo, o A. teigimu jis efektyvus, patikimas, todėl sutiko. UAB „G.“ ir kitas įmones UAB „N.“ ir UAB „R.“ - prijungė prie pasiūlytos veiklos. A. biurai yra (duomenys neskelbtini), jis turėjo galimybę pateikti prekes tam tikrų blankų pagalba į kitas šalis. UAB „P. v.“, UAB „D.“, UAB „S.“, UAB „A.“, UAB „B.“, UAB „P.“ - neįsteigė šitų bendrovių, jomis pasinaudoti pasiūlė A. Jas jis galėjo įsteigti su kokio nors lietuvio pagalba. Jis pasiūlė parduoti prekes iš minėtų fiktyvių įmonių UAB „G.“, o ši bendrovė prekes parduos Lenkijos Respublikai. A. organizavo prekių išvežimą, jis turėjo savo transportą, organizavo bankinį pinigų judėjimą už prekes šito mechanizmo dalyje. Mechanizmo tikslas - susimažinti PVM. Iš kur ateidavo prekės, nežinoma, tai organizavo A.. Įtariamajam buvo reikalingi tik prekių judėjimo dokumentai, o kokios tai buvo prekes, kokios transporto priemonės - viską organizavo A. ir jo bendrai. Visi pinigai judėjo pavedimais - grynų pinigų nebuvo. UAB „G.“, UAB „R.“ ir UAB „N.“ naudojosi fiktyviais dokumentais. Parduodamos prekės - gintaras, buitinės priemonės, naftos produktų nebuvo. Jos ateidavo per visas tris bendroves. Prekė turėdavo būti brangi ir neužimtų daug vietos. Prekių niekada nematė, mano jų nebuvo, sandoriai buvo imituojami. Pinigai judėjo per „A“ banką, kuris pasirodo neturi licencijos, nors turėdavo prisijungimus prie banko ir matydavo pinigų judėjimą. Su A. susipažino 2014 metų vasarą. UAB „N.“ įsteigė pats, norėdamas nuimti nuo UAB „G.“ prekybą naftos produktais. Visa veikla UAB „N.“ vyko legaliai, oficialiai. A. pagalba UAB „N.“ PVM buvo sumažintas tik vieną mėnesį. Sukurtas vieno verslo PVM padėdavo išvengti, sumažinti kito verslo PVM. Pinigai, kuriais sumažintas PVM UAB „G.“ liko įmonėje, buvo naudojami darbo vietoms kurti, transportui, kitus išgrynindavo A., už ką gaudavo atitinkamą atlygį. Piniginiai srautai tarp minimų bendrovių judėdavo tam, kad sudaryti vykdytos veiklos regimybę bei į A. kontroliuojamų bendrovių sąskaitas pervesti PVM ir taip sudaryti sąlygas A. gauti naudos tiesiogiai išgryninat pinigus arba paliekant juos jo kontroliuojamų bendrovių sąskaitose. Tuo pačiu ir įtariamasis iš A. gaudavo jo išgrynintų pinigų, dalį palikdamas jam kaip atlygį. UAB „G.“ vadovavo sūnus M. Ž., jis didžiausias akcininkas. Jis rūpinosi transportu. Ž. K. rūpinosi degalų prekyba. Įtariamasis pateikdavo dokumentus, kurie buvo fiktyvus. Ar kiti asmenys suprato apie vykdoma mechanizmą - nežino, nes su jais apie tai nebuvo kalbama. Pateikdavo fiktyvius sandorius. Sūnus ir Ž. K. sutiko, nes matė, kad projektas neša pelną. Tačiau jie nežinojo, kad šitas sandoris fiktyvus. Ž. K. buvo atsakingas tik už prekybą naftos produktais. Jais nebuvo manipuliuojama. Visi trys šiuo metu yra įtariamieji. Sūnus ir Ž. K. pardavimų procesus matydavo pagal dokumentus, ir žinodavo kas ir kur važiuoja, nes buvo realūs degalų pirkėjai.. Dėl sąskaitų reikalingumo pirkimui pardavimui jiems buvo paaiškinta, kad užsienyje yra sąskaitos, kur vaikšto didelės pinigų sumos, jas būtina apmokėti. Mechanizmas nebuvo sukurtas tam, kad sukurti naudą tik sau, o tam kad padėti UAB „G.“ įmonei. Už įgytus pinigus fiktyvių sandorių dėka įmonė naudojo pinigus savo tikslams. Dėl UAB „A.“. Su UAB „A.“ atstovais supažindino (duomenys neskelbtini), Rygoje gyvenantis A.. Kas iš Lietuvos atstovavo šiai bendrovei nepažįsta. Iš pradžių keletą kartų UAB „G.“ pirko naftos produktus iš UAB „A.“, tačiau dėl nepatogumų, vėliau nusprendė, kad reikia vykdyti prekybą per UAB „A.“ savarankiškai. Po nesumokėto akcizo incidento nutraukė ryšius su UAB „A.“. Jie parduodavo savo klientams, o įtariamasis - UAB „M.“, UAB „N.“. Turėjo atskiras sąskaitas ir bankus, per kurias mokėjo jų klientams. UAB „A.“ - iš jų gaudavo geras nuolaidas. UAB „A.“ turėjo mokėti valstybei mokesčius, o ar jie tai darė, nežinojo. Už visus sandorius buvo atsakingas jų direktorius. Įtariamieji kaip „A.“ atstovai Lietuvoje pardavinėjo degalus realiems subjektams. Nesigilino į jų buhalteriją ir mokamus mokesčius. Ryšiai su UAB „N.“ vyko nuo 2014 m. pabaigos, 2015, 2016 metų pradžios. UAB „A.“ atsirado 2015 rugsėjo - rugpjūčio mėn. iki spalio mėnesio. Prie bankinių sąskaitų prieiti galėjo Ž. K. ir jo padėjėja G., sūnus prie degalų sandorių nesikišo. Į prokurorės klausimą: UAB „G.“ - prekiaujant naftos produktais, vykdo švarią veiklą, PVM nebuvo grobstomas. Fiktyvūs sandoriai buvo atliekami su A. pasiūlytomis įmonėmis. Dalis pinigų buvo skiriama įtariamajam asmeniškai - tai pinigai kurių nereikėdavo UAB „G.“, kurių nereikėdavo transportui ir pan., ta dalis buvo pervedama A., tam tikras procentas kurio nežino, o įtariamajam atitekdavo mažesnė dalis. Pinigus gaudavo tik iš A.. Jei reikėdavo pinigų iš UAB „G.“, viskas eidavo per legalias sąskaitas, užsipildant orderius. Naftos produktai fiktyviuose sandėriuose nedalyvavo. Piliečio A. nepažįsta. Su UAB „A.“ atstovais supažindino A. - juos matė vieną kartą, aptarė prekybą, jų kontaktus perdavė Ž. K.. Ž. K. užsakinėdavo degalus (duomenys neskelbtini), akcizo sandėlyje, dokumentus siųsdavo UAB „A.“ atstovas, o toliau veikia UAB „G.“. Tai buvo nepatogu, todėl nusprendė tiesiogiai pardavinėti naftos produktus. Ž. K. nebuvo įdarbintas įmonėje - galėjo sudaryti verslo veiklos, bet nesudarė, tai darbuotojų aplaidumas, kad nepasirašyta darbo sutartis. Atsiskaitymai tarp UAB „G.“ ir UAB „A.“ vyko tik per elektroninę bankininkystę. UAB „R.“ įsteigta įtariamojo iniciatyva, nes nėjo sklandžiai dirbti su UAB „A.“. G. Š. buvo paprašytas tapti direktoriumi, bet jis delegavo kitą nepažįstamą asmenį, vykdoma veikla - degalų prekyba. Vyko viskas iš UAB „G.“ ofiso, ją reguliavo Ž. K.. Degalai buvo perkami (duomenys neskelbtini). Tada važiuoja į (duomenys neskelbtini), o paskui pas pirkėją. Degalinės neperka iš tiesioginių sandėlių, nes tarpininkai gauna mažesnę, geresnę kainą. P. K. įsteigė UAB „N.“. Jis surado juridinę kontorą (duomenys neskelbtini), kuri įsteigė UAB „R.“, o paskui perdavė G. Š.. G. Š. surado asmenį iš (duomenys neskelbtini), kuris buvo įdarbintas kaip direktorius, jis tvarkydavo visus dokumentus. Ž. K. buvo naftos produktų realizuotojas, nesteigė įmonių. Įtariamasis duodavo nurodymus kas yra pirkėjas, pardavėjas, kur yra sandėliai, jis žinojo bendrą tvarką. Per UAB „R.“ vyko reali prekyba. Kavos tabletės - jų pagalba buvo sumažintas UAB “R.“ PVM mokestis. Taip pat UAB „R.“ vardu 2015 metų gruodžio mėnesį buvo įformintos ūkinės operacijos, kurios faktiškai neįvyko. Tai yra kavos tablečių pirkimas iš UAB „A.“ ir UAB „D.“ ir pardavimas Lenkijos įmonei. Idėja forminti tariamai įvykusius prekybos kava sandorius kilo įtariamajam pasidomėjus kokius kiekius kavos išgeria gyventojai. Tai, kad vykdo prekybos kava sandorius, patvirtino ir A., apie kurį jau yra minėjęs. Po to pašnekesio A. pagamino ir įtariamajam perdavė PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo UAB „R.“ vardu įformintas kavos pirkimas iš UAB „A.“ ir UAB „D.“. Po to, įtariamojo paprašyta jo pažįstama V. L., kuri nežinojo apie tai, kuo įtariamasis užsiima iš tikrųjų ir kartais padėdavo kompiuterio pagalba paruošdama dokumentų ruošinius, pagal įtariamojo atsiųstą pavyzdį pagamino CMR-us ir INVOICE dėl kavos išvežimo į Lenkiją, bendrovei E. T. M. Sp.z.o.o., atstovaujamai M. R.. Taip pat ji, nieko nežinodama pagamino pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB „R.“ ir E. T. M. Sp.z.o.o. A. visada duodavo vienodus šablonus, o tai krisdavo į akis. A. pateikdavo savo paruoštus šablonus, kurie buvo originalesni ir tikroviškesni. M. R. - partneris (duomenys neskelbtini), jis įtariamajam buvo skolingas, todėl dalį fiktyvių sandėrių paėmė ant savo įmonės, už ką nurašė jo skolas įtariamajam. Partneris lenkas žinojo, kad sandoriai fiktyvūs. Produktai: kava ir gintaras. Taip pat UAB „R.“ vardu buvo įformintas 2 automobilių pirkimas – „Mercedes Benz ML350“ ir „Audi Q5“ pirkimas-pardavimas. 2014 metų automobilį „Mercedes Benz ML350“ surado pagal skelbimą ir UAB „R.“ vardu nupirko iš (duomenys neskelbtini) gyvenančio pardavėjo už 35000,-Eur sumą. Pinigus sumokėjo grynais automobilio pardavėjui. Pagal išrašytus dokumentus, šio automobilio pardavėjas yra kažkokia Klaipėdos m. registruota įmonė, kurios pavadinimo neprisimena. Jų pageidavimu, dokumentuose automobilio pardavimo kaina buvo įrašyta apie 2000,-Eur, tikslios sumos neprisimena. Po to V. L. įtariamojo prašymu, pagal jo padiktuotus duomenis surašė komercinį pasiūlymą UAB „G.“ vardu ir ši bendrovė pagal išrašytus dokumentus nupirko automobilį už sumą, kurios nebeprisimena. Po to išsigando, kad gali būti areštuotas UAB „G.“ turtas, tame tarpe ir automobilis, ir dokumentais įformino šio automobilio pardavimą Latvijos Respublikoje registruotai bendrovei SIA „M. C.“, kurios savininkas yra. Po to buvo dokumentais įformintas šio automobilio pardavimas Lenkijos Respublikos įmonei, kurios pavadinimo nebeprisimena, o iš šios Lenkiškos bendrovės tą automobilį pagal dokumentus įsigijo įtariamojo sugyventinė D. P.. Faktiškai šis automobilis nuo pat jo įsigijimo dienos buvo įtariamojo, o paskutiniu metu - D. P. žinioje. Pinigai už šį automobilį buvo mokami tik vienu atveju, t. y. kai įtariamasis už jį sumokėjo pardavėjui 35000 Eur sumą. Automobilį „Audi Q5“ pagal surašytus dokumentus nusipirko UAB “R.“ už 7000 Eur sumą. Šią pinigų sumą asmeniškai sumokėjo pardavėjui - įmonei, kurios pavadinimo nebeprisimena. Kokia suma buvo nurodyta pirkimo-pardavimo dokumentuose nebeprisimena. Po to dokumentais buvo įformintas šio automobilio iš UAB „R.“ pardavimas UAB „G.“ už 25000 Eur sumą, po ko buvo surašyti šio automobilio pardavimo dokumentai (duomenys neskelbtini) bendrovei, atrodo tai pačiai, kurios vardu buvo surašyti ir automobilio „Mercedes Benz ML350“ pardavimo dokumentai, o po to dokumentais buvo įformintas šio automobilio pardavimas iš Lenkiškos bendrovės Lietuvoje gyvenančiam fiziniam asmeniui, kurio nepažįsta. Tas asmuo už automobilį atsiskaitė tiesiogiai su įtariamuoju, sumokėdamas apie 10000 Eur. Tikslios sumos neprisimena. Faktiškai šis nupirktas automobilis iš įtariamojo tiesiogiai pateko fiziniam asmeniui ir už jį tas asmuo sumokėjo įtariamajam. Fizinio asmens, kuris pirko Q5 automobilį, negali įvardinti. Sugyventinė, kuri pirko automobilį, pasirašė ant dokumentų pati. Su automobiliu iš Lietuvos nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) surašė pardavimo-pirkimo sutartį, o A. po kelių dienų atvežė automobilį įtariamajam. (Duomenys neskelbtini) jis nebuvo registruotas. 2016 metų sausio mėnesį G. Š. pradėjo daryti spaudimą ir reikalauti pinigų, sakydamas, kad UAB „R.“ direktorių kviečiasi VMI, kad jis susirado advokatą. Tada pasiūlė G. Š. arba perleisti tą bendrovę įtariamajam, o pastarasis būtų ją kažkam pardavęs, arba paimti iš įtariamojo 10000 Eur ir pačiam išspręsti klausimą su šia bendrove jo surastu metodu. Tada G. Š. užsiprašė 16500 Eur sumos žadėdamas, kad su šia bendrove susitvarkys. Neprisimena kurią dieną, 2016 metų sausio mėnesį į UAB „G.“ buveinę atvažiavo vienas G. Š., kuriam Martynas perdavė 16500,-Eur sumą. Gavus pinigus situacija nepasikeitė ir G. Š. su UAB „R.“ direktoriumi M. F. pradėjo reikšti pretenzijas UAB „G.“ dėl šios bendrovės skolos UAB „R.“, kuri siekė 277000,-Eur. Jie reikalavo, kad UAB „G.“ šią skolą sumokėtų. Tada įtariamasis, žinodamas, kad UAB „R.“ yra skolinga A. kontroliuojamoms bendrovėms UAB „A.“ ir UAB „D.“ 2173367,14 Eur, norėdamas, kad M. F. atsisakytų pretenzijų į UAB „G.“ pinigus, susisiekė su A. ir paklausė, ar jis galėtų inicijuoti šios skolos išieškojimą iš UAB „R.“. A. pažadėjo tai padaryti, tačiau taip nieko ir nepadarė. V. L. - dėl blankų. Jai apie sandorius nieko neaiškino, apie fiktyvius sandorius ji nežinojo. Ž. K. dirbo su sąskaitomis. Jo padejėja G., ji dirba UAB „G.“ oficialiai. UAB „R.“ direktorius - jį surado G. Š.. UAB „N.“ direktorių surado O. P., nes jis pats nesutiko. Su juo (O. P.) atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Jam pasiūlė būti direktoriumi, nes blogai gyveno, norėjo padėti. Jis atsivedė draugą. UAB „N.“ nebuvo fiktyviai veikianti įmonė, vieną mėnesį joje sukosi fiktyvūs sandoriai. UAB “R.“ vadovas - E. Š., jo nepažįsta ir nėra matęs. Nežinojo, kad UAB „R.“ keičiasi vadovai. G. Š. surado pagal skelbimą, kad ieško direktoriaus - 2013 metais. G. Š. nežinojo, kad UAB „R.“ bus fiktyvi įmonė. Sūnus dabar mokosi (duomenys neskelbtini), baigęs vidurinę mokyklą. Šiai dienai jis vadovauja įmonei. Jis nepastebėjo fiktyvių sandorių, nes visi ateinantys dokumentai yra patikrinti. Įmonės „G.“ ,“A.“ ir „R.“ prie banko sąskaitų prieigos neturėjau, tvarkė buhalteriai. Jų nepažįsta. UAB „M.“ - degalų pirkėjas, reali įmonė ir realūs sandoriai. „M. S“ - dukterinė M. įmonė. Šita įmonė neturi nieko bendro su fiktyviais sandoriais. J. T., D. G., I. Č., M. F., N. Š., R. Ž. nepažįsta. Su jais nėra turėjęs jokių reikalų. Už UAB „R.“ ir UAB „N.“ niekada nepasirašinėjo dokumentų. UAB „R.“ buvo įsigijusi 2 automobilius. E. Š. pasirašė ant pardavimo-pirkimo sutarties. Nebuvo tikslių pinigų iš A., kažkokio konkretaus procento. Visi pinigai liko UAB „G.“ - tai dabartinis jos turtas. Įtariamajam buvo skiriama tik maža dalis, kuri reikalinga asmeninėms reikmėms. Apie patį vykdomą mechanizmą žinojo tik įtariamasis. Direktoriams buvo nustatyta alga, kurią jie gaudavo. O mokėdavo per banką ir UAB „R.“ ir UAB „N.“. Papildomos įtariamojo apklausos metu parodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus ir juos papildo. Prieš sutikdamas tapti UAB „N.“ direktoriumi dirbdavo statybose dailide ir neturi patirties savarankiškame versle. Kaip jau yra minėjęs, tapti UAB „N.“ direktoriumi pasiūlė senas pažįstamas O. P., kuris 2014 m. gruodžio mėn. atvažiavo pas įtariamąjį į namus. Jis atvažiavo nuosavu automobiliu - pilkos spalvos visureigiu Toyota su mažu kėbulu. Tuo metu įtariamasis buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje, o P. pasiūlė užsidirbti. Jis pasakė, kad reikės trumpą laiką, apie tris mėnesius pabūti įmonės direktoriumi. P. sakė, kad bendrovė prekiaus benzinu, viskas vyks tvarkingai. Suprasdamas savo kaip direktoriaus atsakomybę, įtariamasis O. P. pasakė, kad nieko nesupranta apie tokius darbus, o P. sakė, kad viskas bus atspausdinta kompiuteriu, tik reikės pasirašyti, kad prekės gautos, arba kad leidžiama jas parduoti. P. sakė, kad visur jis nuveš su savo automobiliu. Sakė, kad jokio „kriminalo nebus“, čia viskas truks laikinai, kokius tris mėnesius, kol atsiras, ar iš kažkur sugrįš kitas direktorius. Kadangi reikėjo pinigų, sutiko su O. P. pasiūlymu. Kiek pamena kitą dieną po pokalbio, atvažiavo O. P. ir nuosavu automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur įtariamasis buvo įformintas UAB „N.“ direktoriumi. Apie tai jau yra davęs parodymus ir prašo jais vadovautis, nes toliau bijo suklysti, nurodydamas veiksmų eigą. Dėl UAB „N.“ vardu surašytų dokumentų pasirašymo aplinkybių parodo, kad paprastai į (duomenys neskelbtini) pasirašyti dokumentų O. P. nuveždavo vieną kartą per mėnesį. Veždavo su savo automobiliu Toyota. Pateiktus dokumentus pasirašydavo arba buhalterijos patalpose, kur buvo tvarkoma UAB „N.“ apskaita, arba tiesiog automobilyje. Pasirašymui dokumentus pateikdavo P., iš kurio nusipirko UAB „N.“. Jo pavardės nežino. Jis ateidavo į buhalteriją arba prie automobilio su dokumentų aplanku ir atrinkdavo dokumentus, kuriuos reikėdavo pasirašyti. Kartais O. P. dokumentus pasirašyti atveždavo tiesiog į namus. Šiuo metu nebegali atsiminti, kur ir kokius dokumentus pasirašė, kadangi pasirašydavo jų neskaitęs. UAB „N.“ antspaudą turėjo tik tada, kai nusipirko UAB „N.“. Po to jį atsiėmė P., iš kurio nusipirko bendrovę ir paduodavo įtariamajam tiesiogiai arba per O. P. tik tada, kai reikėdavo jį panaudoti kokioje sutartyje. Susipažinęs su pateiktais dokumentais, kuriuos galėjo pasirašyti nori pasakyti, kad dalis šių dokumentų yra pasirašyta ne įtariamojo. Patvirtina, kad pasirašė prekių pirkimo dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose iš UAB „P.“, dokumentuose, susijusiuose su įtariamojo įdarbinimu ir akcijų pirkimu, 2014 m. rugpjūčio 14 d. sutartyje tarp UAB „D.“, UAB „P.“ ir UAB „N.“, sutartyje su SIA „M. C.“, tačiau UAB „G.“ adresuoti prašymai dėl pinigų pervedimo yra pasirašyti ne įtariamojo, sutartis su J. M. pasirašyta ne įtariamojo, sutartis su UAB „B. O. C.“ pasirašyta ne įtariamojo. Aš manau, kad šie dokumentai galėjo būti kažkieno pasirašyti jau po to, kai įtariamasis, negavęs atlyginimo, atsisakė su O. P. važiuoti ir toliau pasirašinėti dokumentuose (1 t., b. l. 138-142, 150-153).

Liudytojas P. K. parodė, kad M. Ž. ir Ž. K. pažįsta, kadangi kartu mokėsi mokykloje, o M. Ž. ir Ž. K. pradėjus dirbti UAB „G.“, ateidavo į šią bendrovę ir norėjo įgyti įvairios praktikos jų versle, domėjosi, kaip jie dirba, kartais padėdavau atspausdinti ar kopijuoti dokumentus. Prisistumdavo kėdę prie Ž. K. stalo ir ten sėdėdavo bei žiūrėdavo, kaip jis dirba. Jokio atlyginimo negaudavo. Su M. Ž., kuris kartai atvažiuodavo į UAB „G.“ santykiai nebuvo kokie nors išskirtiniai. Pasisveikindavo, kartais pasikalbėdavo. 2014 metų pabaigoje M. Ž. kreipėsi į liudytoją su prašymu surasti kokią nors parduodamą uždarąją akcinę bendrovę ir ją įsigyti savo vardu arba įsteigti naują bendrovę bei jos vardu įsigyti licenciją didmeninei prekybai naftos produktais. Sakė, kad po to tą bendrovę turės perrašyti kitam asmeniui, kurį M. Ž. pasiūlys. Kam ši bendrovė jam reikalinga neišdrįso klausti, kadangi M. toks žmogus, kad nesinori jam prieštarauti ar uždavinėti bereikalingus klausimus. Be to jis pasakė, kad finansiškai nenuskriaus. Liudytojas šios bendrovės vardu neplanavo vykdyti jokios veiklos, o M. Ž. taip pat nesiūlė užsiimti kokia nors veikla ir taip užsidirbti. Tada liudytojas per įvairius viešus kanalus pradėjo (duomenys neskelbtini) ieškoti parduodamo UAB-o ir iš vienos buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės buhalterės, kurios vardas Z., o pavardės nežino sužinojo, kad ji turi UAB „N.“, kurią savininkas nori parduoti. Tada liudytojas oficialiai savo vardu įsigijo UAB „N.“ ir apie tai pranešė M. Ž.. Po kiek laiko liudytojas UAB „N.“ padėjo įsigyti licenciją didmeninei prekybai naftos produktais ir pasakė M. Ž., kad bendrovę dabar reikia perrašyti, nes liudytojas jokios veiklos vykdyti nesiruošia. Bendrovės antspaudą turėjo pas save, o prisijungimus prie banko sąskaitos turėjo liudytojas ir buhalterė, kuri jau prieš tai tvarkė šios bendrovės apskaitą. Po to M. pasakė, kad atvažiuos žmonės, kuriems turės bendrovę perrašyti. Šiuo metu neprisimena tiksliai kada, bet tai buvo 2014 metų pabaigoje, į (duomenys neskelbtini), prie buhalterės Z. kontoros, kažkokiu šviesios spalvos visureigiu atvažiavo trys vyriškiai. Automobilio vairuotojas pasakė, kad atvežė žmones, kurie bus naujieji UAB „N.“ savininkai. Po to nuėjo pas buhalterę, kur buvo surašyta akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis, o ją pasirašė. Gryni pinigai šiuo atveju mokami nebuvo. Už akcijų pardavimą jokių pinigų negavo. Naujieji akcininkai buvo vardu R. ir Ž. Jų pavardžių nežino. Jie akcijų pirko nevienodai, t. y. direktorius R. jų įsigijo daugiau, tačiau kiek – neprisimena. Šiuo metu neprisimena, kada ir kam atidavė bendrovės antspaudą. Naujieji bendrovės akcininkai pasirodė keistoki, kadangi jie nebuvo panašūs į verslininkus, o daugiau į nepasiturinčius gyventojus. Su jais tada nebendravo, nes tam nebuvo jokio reikalo. Po to juos buvo atvežę dar vieną ar kelis kartus, o liudytojas naujuosius akcininkus nuvedė į SEB banką, kur jų vardu buvo perrašytas prisijungimas prie banko sąskaitų, taip pat juos nulydėjo iki registrų centro, o gal ir dar kur nors, bet to jau nebeprisimena. Daugiau su šiais asmenimis jokių reikalų nebeturėjo. Už šį darbą M. Ž. sumokėjo arti 500,- litų, tikslios sumos neprisimena, bei padengė kitas su bendrovės registravimu, licencijos įsigijimu bei kitas patirtas išlaidas. Dar kartą patvirtina, kad UAB „N.“ įsigijo, o vėliau ją pardavė M. Ž. surastiems asmenims jo paties prašymu. Jokios veiklos vykdyti šios bendrovės vardu nesiruošė (1 t., b. l. 143-145).

Liudytoja Z. G. parodė, kad UAB „M. L.“ pagal sutartis teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. UAB „N.“ pati padėjo įkurti N. A.. Kada tai buvo nebeprisimena. Kadangi N. verslas nesisekė, apie 2014 metų pabaigą jis, liudytojai tarpininkaujant, pardavė šios bendrovės akcijas P. K.. Jei gerai prisimena, tai pats P. K. buvo į bendrovę užėjęs ir klausė, ar nežino kokios parduodamos bendrovės. Kadangi liudytoja žinojo, kad N. A. ruošiasi UAB „N.“ parduoti, tai ir pasiūlė P. K. ją pirkti. Tokia praktika nėra draudžiama ir kartais tarpininkauja parduodant bei perkant bendroves. P. K. nusipirkus UAB „N.“, dokumentai pasiliko pas liudytoją. Kiek prisimena, bendrovė faktinės veiklos nevykdė, nes P. K. neturėjo pradinio kapitalo. Po kažkurio tai laiko P. K. liudytojai atvedė du asmenis, kuriuos pristatė, kaip būsimąjį UAB „N.“ direktorių ir pavaduotoją. Direktoriaus vardas buvo R., pavardės neprisimena. Kito asmens nei vardo nei pavardės neprisimena. Abu pristatyti vadovai atrodė kaip asocialūs, pageriantys asmenys, todėl P. K. dar paklausė, ar tikrai bendrovė vykdys veiklą. P. K. patvirtino, kad jie rimtai vykdys veiklą, prekiaus naftos produktais. R. patvirtino, kad UAB „N.“ apskaitą ir toliau tvarkys liudytojos bendrovėje, po ko liudytoja sudarė su juo sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Sutartyje pasirašė liudytoja ir R. J.. Sutarė, kad atsižvelgiant į tai, kad bus vykdoma prekyba naftos produktais, už paslaugas bus mokama po 1000 Lt kas mėnesį . Naująjį direktorių ta kaina tenkino. Po to liudytoja dar kurį tai laiką aiškino R. J., kad dokumentai turi būti pateikiami vėliausiai iki kito mėnesio 15 dienos, o jis patvirtino, kad viską suprato. Neprisimena, ar akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta pas liudytoją, tačiau jai matant jokių pinigų niekas nemokėjo. Po to P. K. liudytojos paklausė, ar ji ir toliau galės daryti bankinius pavedimus, kaip tai darė iki šiol, o liudytoja sutiko. Po to, neprisimena ar tą pačią dieną, ar kito susitikimo metu, liudytoja su savo automobiliu, o naujieji vadovai su dideliu automobiliu (atrodo tamsios spalvos visureigiu, kurio markės nežino) nuvažiavo prie SEB banko (duomenys neskelbtini) mieste. Ten susitiko ir visiems nuėjus į banką, R. J. liudytojai suteikė prieigą prie UAB „N.“ elektroninės bankininkystės. Pačiam direktoriui bankas nesuteikė prisijungimo prie internetinės bankininkystės, kadangi matė, kad R. turi skolų antstoliams. Po to, liudytoja pradėjo tvarkyti UAB „N.“ apskaitą. Su šia bendrove buvo paskirta dirbti darbuotoja S., kurios pavardės neprisimena, jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau ji asmeniškai bendraudavo su asmenimis, kurie pristatydavo UAB „N.“ dokumentus. Tiksliai žino, kad bent vieną kartą abu direktoriai ir P. K. tikrai atvežė dokumentus S. Kada tai buvo tiksliai negali pasakyti, bet maždaug už mėnesio, nuo savininko pasikeitimo, tai yra apie 2014 metų gruodį ar 2015 metų sausio mėnesį. Gryni pinigai bendrovėje praktiškai necirkuliavo, viskas buvo vykdoma pavedimais per banką. Bankinius pavedimus atlikdavau tik liudytoja, prieš tai gavusi nurodymą elektroniniu paštu iš UAB „N.“ elektroninio pašto. Kiek suprato, buvo vykdoma prekyba naftos produktais, nors pasitaikė ir tokių PVM sąskaitų faktūrų, kad nei liudytoja, nei darbuotoja S. nesuprato, ką UAB „N.“ perka ar parduoda. Prisimena, kad pavedimus darydavau kažkokia tai Latvijos bendrovei, bet jos pavadinimo neprisimena. UAB „N.“ veiklą vykdė kelis mėnesius, kol jiems susidarė apie 500.000 Eur mokėtino PVM. Tada bendrovės sąskaitoje pinigų pradėjo nebeatsirasti, buvo išstatyti VMI ir SODR-os inkasiniai. Liudytoja kelis kartus bandė paskambinti R., tačiau jis neatsiliepė. Po to apie susidariusią situaciją papasakojo P. K., tikėdamasi, kad jis susitiks ką nors iš UAB „N.“ vadovų, tačiau niekas nesikeitė. Po to, kai pamatė, kad bendrovė veiklos nebevykdo, skolos didėja, pajamų nėra, P. K. pradėjo primygtinai prašyti, kad atsiimtų UAB „N.“ dokumentus. Šiuo metu nebeprisimena tiksliai kada, bet po ilgų prašymų, vieną dieną atvažiavo pats R. J. (atrodo, kad jis buvo su savo pavaduotoju) ir pasiėmė buhalterinės apskaitos dokumentus. Buvo surašytas dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, kurį R. J. pasirašė. Perdavus dokumentus, liudytojai dar kurį tai laiką buvo suteikta prieiga prie elektroninės bankininkystės, tačiau piniginių įplaukų sąskaitoje nebuvo (1 t., b. l. 147-149).