Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro bei nukentėjusiosios A. P. apeliacinius skundus dėl 2007 m. vasario 14 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo B. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 145 str. 2 d. ir nubaustas:

- pagal BK 284 str. 1d. – areštu 90 parų;

- pagal BK 145 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams.

Pagal BK 63 str. 1, 2, 5 d. subendrinus šias bausmes jas apimant, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Pagal BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiajai A. P. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiajai A. P. iš B. J. priteisti 600 Lt už advokato pagalbą.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

B. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 22 d. apie 20.30 val., viešoje vietoje – Biržų rajone (duomenys neskelbtini) kaime, A. P. individualios įmonės parduotuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje įžūliais ir vandališkais veiksmais, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. peiliu perrėždamas A. P. krūtinę ir durdamas jai į kairį žastą, suduodamas ne mažiau kaip tris kartus kumščiu jai į žastus ir krūtinę bei tampydamas A. P. už plaukų, padarydamas jai paviršutines krūtinės ląstos ir kairio žasto žaizdas, poodines kraujosruvas žastuose, nežymiai sutrikdė jos sveikatą; peiliu perrėždamas A. L. veidą ir įpjaudamas kairės rankos bevardį pirštą, taip padarydamas nukentėjusiajam paviršutinę dešinio skruosto žaizdą – nubrozdinimą bei paviršutinę pjautinę kairio bevardžio piršto delninio paviršiaus žaizdą, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą; peiliu durdamas į A. P. individualios įmonės nuomojamą AB „Kalnapilio – Tauro grupė“ šaldytuvo vitriną išdaužė šaldytuvo vitrinos 472 Lt vertės stiklą bei spirdamas ir apversdamas padėklą su gaiviaisiais gėrimais, sugadino 17 vienetų limonado „Frisco“ butelių 37,40 Lt bendros vertės, 15 butelių mineralinio vandens „Rinkuškiai“ bendros 22,50 Lt vertės, 3 butelius „Bajorų“ giros bendros 6,30 Lt vertės, 10 butelių mineralinio vandens „Vytautas“, „Birutė“ bendros 18 Lt vertės, trenkdamas kumščiu sulaužė kasos aparato stiklinį gaubtą 250 Lt vertės, išbarstė 167 pakelius kramtomosios gumos „Orbit“ 217,10 Lt bendros vertės ir juos sugadino, spirdamas sugadino 200 Lt vertės vitriną, sulaužė 30 Lt vertės prekystalio dureles – viso padarydamas A. P. individualiai įmonei 1253,30 Lt turtinę žalą; necenzūriniais žodžiais išplūdo A. P., ją terorizavo grasindamas susprogdinti jos įmonės parduotuvę ir grasino nužudyti A. P., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė ir BPK 44 str. 10 d., kur numatyta teisė nukentėjusiajam (šiuo atveju A. P.) gauti dėl nusikalstamų veikų padarytos žalos atlyginimą. Prokuroras mano, kad tai susiję su nepakankama asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu, ir turi būti pripažinta BPK 328 str. 4 d. pažeidimu, sukliudžiusiu teismui priimti teisingą sprendimą dėl civilinio ieškinio. Iš esmės neišnagrinėjęs ir neišsprendęs žalos atlyginimo klausimo apylinkės teismas pažeidė ir BPK 1 str., reikalaujantį ginti žmogaus teises bei laisves, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Taip pat apelianto nuomone teismas pažeidė BPK 115 str. 2 d., kuri numato, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka tik išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos informacijos. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino, kad A. P. individualiai įmonei nusikaltimu buvo padaryta 1253,30 Lt turtinė žala. Kitus dokumentus dėl civilinio ieškinio A. P. pateikė teismui kartu su ieškiniu. Todėl nukentėjusiosios A. P. ieškinį teismas turėjo nagrinėti kartu su baudžiamąja byla, kaip tai numato BPK 109 str.

BPK 115 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka tik išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Mano, kad šiuo atveju apylinkės teismas nepagrįstai neišsprendė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje.

Teismo posėdyje prokurorė bei nukentėjusiosios atstovė prašo apeliacinius skundus patenkinti. Nuteistojo gynėja prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Klausimai apie civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje yra reglamentuoti BPK X skyriuje. Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 110 str. 1 d. nurodoma, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal BPK 112 str. 1 d. civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. BPK 113 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas (BPK) nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 str. reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimo klausimus. Tai iš esmės kertinės baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, kuriomis teismas turėtų vadovautis priimdamas sprendimą dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio. Šioje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas neteisingai išsprendė nukentėjusiosios A. P. pareikšto civilinio ieškinio klausimą, todėl skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

Byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji A. P. turi savo vardu registruotą individualią įmonę (164 b.l.) ir yra šios įmonės savininkė. Įmonei priklauso Biržų rajone (duomenys neskelbtini) kaime esanti parduotuvė, kurioje B. J. ir padarė veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Iš nuosprendžio motyvų galima suprasti, jog pirmos instancijos teismas sprendimą pripažinti nukentėjusiajai A. P. teisę į jos pareikšto civilinio ieškinio atlyginimą civilinio proceso tvarka priėmė dėl to, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys dėl A. P. individualiai įmonei padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Tačiau, toks pirmos instancijos teismo sprendimas šiuo atveju negali būti laikomas teisingu. Abu apeliantai skunduose teisingai nurodo, kad pagal BPK 115 str. 2 d. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą galima tik išimtinais atvejais, kuomet negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos. Šioje gi baudžiamojoje byloje teismui pateiktas nukentėjusiosios A. P. civilinis ieškinys (160-161 b.l.) yra išsamus, jame nurodyta turtinė žala tiek jai pačiai, tiek jos individualiai įmonei, žala kiekvienai jų apskaičiuota tiksliai, žalos atlyginimo dydžiai patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios pateiktomis pažymomis bei jos pačios parodymais. Atkreiptinas dėmesys ir kad pats nuteistasis pilnai pripažino jo padarytą turtinę žalą, o jos dalį – 400 Lt, atlygino.

Kita vertus, byloje nustatyta, jog įvykio metu nuteistasis sugadino parduotuvės inventorių ir įvairių joje buvusių prekių už 1253,30 Lt. Nukentėjusioji A. P. nurodė patyrusi 339,08 Lt turtinę žalą, kurią sudaro vaistų įsigijimo bei jos kelionių išlaidos. Akivaizdu, kad byloje šiuo atveju susikerta dveji interesai: nukentėjusiosios A. P. kaip fizinio asmens, tiesiogiai nukentėjusio nuo nuteistojo neteisėtų veiksmų, ir jos kaip individualios įmonės savininkės bei pačios individualios įmonės interesai. Apylinkės teismo nuomone tokiu atveju turėtų būti reiškiami du savarankiški civiliniai ieškiniai: vienas – paties nukentėjusiojo, antrasis – jo vardu registruotos individualios įmonės interesais. Šio klausimo sprendimo baudžiamojo proceso kodekse nėra, todėl pagal BPK 113 str. 2 d., tam, kad jį teisingai išspręsti, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis bei individualių įmonių steigimo ir veiklos principus reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymu. CK 2.33 str. 1 d. nurodoma, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme. Pagal 2003-11-06 Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 str. 1 d. individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. CK 2.50 str. 4 d. nurodoma, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto (pačios įmonės turto), už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (pats įmonės savininkas). Taigi, individualios įmonės savininko kaip juridinio asmens dalyvio bei pačios individualios įmonės kaip juridinio asmens civilinė atsakomybė yra betarpiškai ir itin glaudžiai susijusios. Bet tai nereiškia, kad toks pats betarpiškas yra ir jų tarpusavio santykis vertinant jį nuosavybės teisės prasme. O būtent, pagal Įstatymo 8 str. 2 d. individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Pagal Įstatymo 8 str. 4 d. individualios įmonės turtas yra laikomas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe, jeigu patys sutuoktiniai nesusitaria kitaip. O tai reiškia, kad šiuo klausimu nesant atskiro susitarimo tarp sutuoktinių, individualios įmonės turtas yra laikomas bendra jų nuosavybe nepriklausomai nuo to, kad pačios įmonės savininku pagal Įstatymą gali būti tik vienas iš sutuoktinių. Be to, pagal Įstatymo 8 str. 3 d., perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Pinigų įnešimo ir pinigų paėmimo dokumentai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka. Ši Įstatymo nuostata patvirtina, kad individualios įmonės savininkas pačios įmonės turtu gali disponuoti ne laisvai, o tik griežtai laikydamasis teisės aktuose reglamentuotos tokio turto apskaitos reikalavimų. Iš viso to seka, kad individualios įmonės bei tokios įmonės savininko turtas negali būti tapatinamas, ir žalos tokiam turtui atlyginimas turi būti priteisiamas atskirai įmonei ir atskirai pačiam įmonės savininkui. Šis skirtumas būtų aiškesnis, jeigu, pavyzdžiui, įvykio metu A. P. parduotuvėje būtų dirbęs samdomas darbuotojas, kuriam būtų buvusi padaryta turtinė žala. Tuomet, tiek pats darbuotojas, tiek įmonė turėtų teisę reikšti savarankiškus ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P., kuri prašo priteisti turtinę žalą ir jos įmonei, ir jai pačiai bei jai padarytą neturtinę žalą. Baudžiamojo proceso įstatymo taikymo prasme kyla klausimas, ar tokiu atveju, kuomet vienu metu padaroma žala individualios įmonės ir tokios įmonės savininko turtui ar pačiam savininkui, turėtų būti reiškiami du savarankiški civiliniai ieškiniai, ar pakanka viename ieškinyje nurodyti atskiras padarytos žalos dalis ir formuluoti atskirus reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Kolegijos nuomone, tokiu atveju pilnai pakanka tai padaryti viename civiliniame ieškinyje, nes tokiu atveju nebūtų pažeidžiamos nei nukentėjusiojo kaip fizinio asmens, nei jo, kaip juridinio asmens atstovo, teisės. Be to, toks klausimo sprendimas būtų labiau priimtinas ir baudžiamojo proceso ekonomiškumo principo prasme. O priimdamas sprendimą dėl civilinio ieškinio, teismas nuosprendžiu turėtų priteisti turtinę žalą atskirai individualiai įmonei ir atskirai jos savininkui kaip fiziniam asmeniui, jeigu jam tokia žala buvo padaryta.

Nagrinėjamoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje nėra savarankiško reikalavimo priteisti atskirai turtinę žalą A. P. individualiai įmonei. Tačiau ieškinyje šios dalys yra aiškiai atskirtos, žalos dydis tiek įmonei, tiek ir pačiai nukentėjusiajai yra pilnai įrodytas šioje nutartyje jau minėtais įrodymais, dėl to iš esmės neprieštaravo ir pats nuteistasis. B. J. atlygino nukentėjusiajai 400 Lt, kas pilnai padengia A. P. prašomą atlyginti jai pačiai padarytą 339,08 Lt turtinę žalą, bei iš dalies padengia jos individualios įmonės patirtą turtinę žalą. Įvertinus AB „Lietuvos draudimas“ atlygintą 112,92 Lt sumą, įmonei liko neatlyginta 1079, 46 Lt turtinės žalos, kuri priteisiama iš nuteistojo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

A. P. prašė priteisti jai 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas šiuo klausimu iš viso nieko nepasisakė, jokių motyvų dėl nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio nenurodė, taip jos ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo iš viso neišspręsdamas.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal Lietuvos BPK 115 str. 1 d., priimant apkaltinamąjį nuosprendį, sprendimą dėl civilinio ieškinio teismas priima remdamasis įrodymais dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Tai reiškia, kad ir neturtinės žalos pagrįstumas bei dydis turi įrodinėjamas baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis priemonėmis.

Įvertinus faktines bylos aplinkybes nekyla abejonių, kad įvykio metu nukentėjusioji A. P. patyrė ne tik fizinį skausmą dėl jai padaryto sužalojimo, tačiau ir dvasinį sukrėtimą ir išgąstį, galėjo patirti psichologinę traumą, kurią turėjo gydytis vaistais. Visa tai yra betarpiškai siejama su neteisėtais tyčiniais nuteistojo veiksmais prieš ją – taigi, nukentėjusioji neabejotinai turi teisę reikalauti atlyginti jai padarytą neturtinę žalą. Nustatydama šios žalos dydį kolegija atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją ir jos įmonės turtą tęsėsi ilgesnį laiką, prieš ją buvo naudojamas peilis. Tačiau, nukentėjusiajai buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris jos fizinei sveikatai sunkesnių padarinių nesukėlė. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad sunkesni liekamieji reiškiniai po įvykio atsirado ir jos psichinei sveikatai. Be to, nuteistasis niekur nedirba, jam reikia atlyginti turtinę žalą nukentėjusiosios individualiai įmonei, todėl, kolegijos nuomone, sąžininga, teisinga ir protinga suma jai neturtinei žalai atlyginti būtų 6000 Lt.

Dėl proceso išlaidų

A. P. už advokatės pagalbą apeliacinės instancijos teisme, t.y. už procesinių dokumentų surašymą bei atstovavimą, sumokėjo 520 Lt. Pagal BPK 104 str. 2 d. tai proceso išlaidos, jos realios, patvirtintos byloje esančiu kvitu, todėl jos išieškomos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p. teismas

NUTARĖ:

2007 m. vasario 14 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti :

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. P. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir priteisti iš B. J.:

1) A. P. individualiai įmonei – 1079, 46 (vieną tūkstantį septyniasdešimt devynis, 46) Lt turtinei žalai atlyginti;

2) A. P. – 6000 (šešis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš B. J. A. P. 520 (penkis šimtus dvidešimt) Lt proceso išlaidų.