- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- AN2-155-300/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00734-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. P.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrius
- Kategorijos
- 1.3.5Būtinasis reikalingumas (ANK 16 str.)
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutarimu J. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir jam paskirta 300 (trijų šimtų) eurų bauda.
2. J. P. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 8 d., 21.20 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų K. M. ir A. R. nurodymo–reikalavimo eiti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo teiseną J. P. atžvilgiu nutraukti arba, nustačius, kad J. P. administracinį nusižengimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo teiseną J. P. atžvilgiu nutraukti. Taip pat nenustačius, kad J. P. veiką padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), perkvalifikuojant J. P. taikomą ANK 506 straipsnio 4¹ dalį į 506 straipsnio 4 dalį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti baudos.
3.1. Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai ir jų visuma, kuriuos tinkamai turėjo įvertinti apylinkės teismas, nepatvirtina, jog J. P. nevykdė policijos reikalavimų ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje.
3.2. Skunde nurodoma, kad pripažindamas jį kaltu pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus. Apylinkės teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P. parodė, kad jis įvykio metu buvo sumuštas, t. y. jam buvo (duomenys neskelbtini) ranka, suparalyžiuota koja. Per įvykį (duomenys neskelbtini) jis iš dalies (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai atėję prie J. P. jo paprašė eiti. Nurodė, kad jo (duomenys neskelbtini) kūno pusė po (duomenys neskelbtini) paralyžiuota. Jis (duomenys neskelbtini) nevaldo (duomenys neskelbtini) kūno pusės. Policijos pareigūnai vis tiek reikalavo J. P. eiti į tarnybinį automobilį. Po ilgesnių derybų policijos pareigūnai jį nuvežė iki tarnybinio automobilio su ratukais ir pareikalavo lipti iš lovos. J. P. norėjo lipti, tačiau pageidavo būti vežamas iki policijos komisariato gulimoje padėtyje. Policijos Pareigūnai jį bandė pakelti J. P. policijos pareigūnams pasakė neliesti jo skaudančios kairės kojos. Apelianto teigimu, šios aplinkybės paaiškina jo elgesį ligoninės priėmimo skyriuje, kai jis, negalėdamas eiti, prašė jį vežti į tarnybinį automobilį lovoje su ratukais. Liudytojais žemesnės instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai K. M. ir A. R. parodė, kad palydėjo du įtariamuosius į ligoninę. Vyrui atliko tyrimus, gydytojas išrašė pažymą, kad vyras paleidžiamas gydytis ambulatoriškai. Policijos pareigūnai klausė gydytojo, ar vyras gali būti pristatomas į areštinę, o gydytojas jiems pasakė, kad galima. Ligoninėje ne kartą išaiškino asmenims J. ir O. P., kad jie yra sulaikyti 48 valandoms dėl (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo eiti su jais iki tarnybinio automobilio. Vyras ir moteris kategoriškai atsisakė vykti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Vyrą (J. P.) iš medicinos įstaigos iki tarnybinio automobilio nuvežė su lova ir įkėlė. Įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) vyras vaikščiojo savomis kojomis. J. P. pareikalavus eiti į tarnybinį automobilį, vyras nesikėlė nuo lovos ir nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnai paėmė vyrą už rankų bei kojų ir įkėlė į tarnybinio automobilio saloną.
3.3. Apeliantas pažymi, kad jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą paneigia ir byloje esanti vaizdo ir garso įrašai, padaryti mobiliuoju vaizdo įrašymo įrenginiu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo ir garso įraše Nr. „(duomenys neskelbtini)“ daryto VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje užfiksuota, kad J. P. siūlo pareigūnams jį nuvežti su rateliais. Pareigūnas A. R. eina ieškoti ratelių. O. P. sako J. P.: „ne, nevažiuosim, tikrai nevažiuosim. Kaip šitokios būkles žmogų galima vežt?“ Kitame vaizdo ir garso įraše Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad pareigūnas A. R. pakviečia slaugytoją. Slaugytoja sako J. P., kad „(medikai) jį išleido (iš ligoninės), ragina sėstis“. J. P. sako, kad jam (duomenys neskelbtini). Slaugytoja ragina J. P. atsisėsti, pasėdėti, (duomenys neskelbtini), klausia, ar reikės naudoti jėgą. Vaizdo ir garso įraše Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad priėjęs prie J. P., policijos pareigūnas A. R. pasako: „na, einam lauk. Nejau reiks vest, kaip ją vedėm?“ J. P. laiko rankoje plastikinę stiklinę su vandeniu ir sako: „su ratukais vežkit“. Pareigūnas A. R. nuėjo prie neįgaliojo vežimėlio, sako J. P.: „sėsk va į ratukus, nustumsim“. J. P. sako, kad nesisės. Pareigūnas A. R. pakartoja prašymą sėstis į tą vežimėlį. Nesulaukęs teigiamo atsakymo, pareigūnas A. R. prieina prie J. P., paima jį už abiejų kojų ties batų paviršiumi ir bando iškelti jį iš lovos. Policijos pareigūnai išveža J. P. su lova iki tarnybinio automobilio. Privežus J. P. prie tarnybinio automobilio, pareigūnas A. R. ragina jį lipti iš lovos ir sėstis į tarnybinį automobilį. J. P. sako, kad nesės, kad jo (duomenys neskelbtini) pusė silpna. A. R. siūlo J. P. sėstis ant (duomenys neskelbtini) pusės. J. P. toliau guli lovoje. A. R. suima J. P. už pėdų, o J. P. šaukia, kad jam skauda (duomenys neskelbtini) koją. Pareigūnas A. R. atsargiai nuleidžia J. P. kojas ant žemės. Pareigūnė K. M. padeda kelti paėmusi J. P. už dešinės rankos, tačiau policijos pareiginiams nepavyksta pakelti J. P. kūno. Pareigūnė K. M. paima J. P. už kairės rankos virš alkūnės, pareigūnas A. R. – už dešinės rankos virš alkūnės, iškelia J. P. iš lovos ir sodina į tarnybinį automobilį. Vaizdo ir garso įraše Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad J. P. iš plastikinio puodelio geria vandenį, kaire ranka atsirėmęs į tarnybinio automobilio durų slenkstį. Tada policijos pareigūnai apsikeičia vietomis: pareigūnas A. R. suima J. P. už pažastų, o pareigūnė K. M. – už kojų ir abu kelia J. P. į tarnybinį automobilį. J. P. meta į pareigūnę K. M. plastikinę stiklinę su vandeniu, šaukia neliesti jo kojų, nes jo koja sutraukta. Pareigūnas A. R. pažymi, kad J. P. dabar rodo ne į tą koją, kad prieš tai sakė, jog skauda kitą koją. J. P. įkeliamas į tarnybinį automobilį ir paguldomas ant grindų, jo kojos kyšo lauke. Pareigūnas A. R. sako J. P. keltis, bando pakelti už dešinės rankos pažasties, tačiau J. P. sako, kad nesikels. Pareigūnas A. R. bando pasodinti J. P. ant tarnybinio automobilio sėdynės, paėmęs už abiejų ranką nesulenkdamas jo kojų. Pareigūnė K. M. bando įkelti J. P. ištiestas kojas į tarnybinį automobilį. Ateina kitas policijos pareigūnas ir padeda pareigūnui A. R. įsodinti J. P. į tarnybinį automobilį.
3.4. Paskutiniajame vaizdo ir garso įraše Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad J. P. atvežus į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, J. P. rodo jį vežti vežimuku. Policijos pareigūnai jam pasako, kad vežimuku nepavyks jo užvežti laiptais. Policijos pareigūnai paima J. P. už pažastų ir kelia iš tarnybinio automobilio. J. P. sako, kad jo (duomenys neskelbtini) pusė yra paralyžiuota ir neleidžia jo iškelti iš tarnybinio automobilio. A. R. klausia J. P., per kur jį paimti, kad galėtų iškelti iš automobilio. J. P. leidžia policijos pareigūnams jį paimti už dešines rankos virš alkūnės, stojasi ir pareigūnų prilaikomas už dešinės rankos virš alkūnės lėtai eina į policijos komisariatą. J. P., priėjęs prie laiptų, kaire ranka įsikimba už turėklo, o už dešinės rankos prilaikomas pareigūnų užlipa laiptais į policijos komisariatą. Policijos komisariate, pasiremdamas kaire ranką į sieną ir už dešinės rankos prilaikomas pareigūno, užlipa laiptais į pirmą aukštą ir yra nuvedamas į laikino sulaikymo patalpą.
3.5. Vertinant aptartus duomenis atskirai ir jų visumą matyti, kad pats J. P. konflikto metu nukentėjo – buvo sužalotas, jį prižiūrėjo sutuoktinė O. P., o patikrinus J. P. sveikatos būklę, jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai į namus. Todėl akivaizdu, kad tokios būsenos asmeniui, kuriam anksčiau jau buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini), reikia vartoti išrašytus tam skirtus vaistus ir yra reikalinga sutuoktinės O. P., kuri yra (duomenys neskelbtini), priežiūra. Laikino sulaikymo areštinėje sąlygomis J. P. sveikata galėjo ne tik, kad pablogėti, tačiau gali kilti ir labai rimtos pasekmės, netgi mirtis.
3.6. Apeliantas skunde teigia, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 16 straipsnis). Šį teiginį J. P. grindžia tuo, kad byloje pateikti medicininiai duomenys įrodo, kad jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Be to J. P., aptarto įvykio metu buvo sužalotas, savarankiškai negalėjo eiti, nes (duomenys neskelbtini) metu buvo patempta (duomenys neskelbtini) koja. Anot apelianto, paminėtos aplinkybės leidžia teigti ir daryti išvadą, jog nustačius, kad padaryta žala valdymo tvarkai, kaip ji suprantama nagrinėjamu atveju – J. P. negalėjo vykdyti reikalavimo pačiam eiti į tarnybinį automobilį, į kurį, jo prašymu, buvo nuvežtas lovoje su ratukais, tik todėl, kad nebūtų padaryta didesnė gresianti žala J. P. sveikatai ir gyvybei.
3.7. Teigia, kad jam nepagrįstai kvalifikuotas ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kurį prašo perkvalifikuoti į ANK 506 straipsnio 4 dalį. Apeliantas šį savo prašymą motyvuoja tuo, kad norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis režimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino ir t. t.); 2) pareigūno reikalavimas turi būti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu, siejamu būtent su specialiu teisiniu režimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo/nurodymo nevykdo. Šiuo atveju, policijos pareigūnų reikalavimai nebuvo siejami su galiojančia ekstremaliąja situacija, todėl J. P. nepagrįstai inkriminuota nurodyta ANK norma.
3.8. Skunde pažymima, kad tuo atveju, jeigu J. P. būtų pripažintas kaltu, atsižvelgiant į skunde aptartas aplinkybes, susiklosčiusią faktinę situaciją, aplinkybę, kad J. P. nesiekė piktybiškai nevykdyti reikalavimo vykti į areštinę ir ne kartą prašė jį vežti lovoje su ratukais dėl to, kad jo koja ir jis pats buvo sužaloti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, prašo skirti mažesnę baudą, negu sankcijoje numatyta minimali bauda, arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta straipsnio sankcijoje arba neskirti baudos (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
1. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – Institucija) prašo netenkinti J. P. apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimą, nes J. P. įvykdytas administracinis nusižengimas yra įrodytas policijos patrulių tarnybiniais pranešimais, administracinio nusižengimo protokolu, administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
2. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.
3. Įvertinęs pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus bei administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. apeliacinio skundo argumentus, skundą nagrinėjantis apygardos teismas nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą skundžiamą apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
4. Iš 2020 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiosios (duomenys neskelbtini) K. M. tarnybinio pranešimo matyti, jog 19.39 val., nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su GMP ekipažu lydėjo į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių du įtariamuosius dėl (duomenys neskelbtini) tai: J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir O. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Po apžiūros J. P. ligoninėje jokių rimtų sužalojimų nebuvo nustatyta, jis išleistas gydytis ambulatoriškai. Po to, kai gydytojas išleido J. P., jis, kartu su žmona O. P. kategoriškai atsisakė vykti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Abiem asmenis buvo išaiškinta, kad jie yra įtariamieji ir sulaikyti iki 48 valandų, dėl galimo (duomenys neskelbtini). Taip pat abiejų buvo pareikalautą eiti į tarnybinį automobilį. O. P. kategoriškai atsisakė eiti į tarnybinį automobilį. Moterį paėmus už rankų ir vedant link tarnybinio automobilio ji pradėjo stangrinti rankas, todėl buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. J. P. taip pat buvo pareikalauta eiti į tarnybinį automobilį, tačiau jis kategoriškai atsisakė, aiškino, jog nepaeina, nors prieš tai vaikščiojo savomis kojomis. Vėl jo pareikalavus eiti į tarnybinį automobilį, vyras nuo lovos nesikėlė ir nevykdė jos ir kolegos A. R. teisėtų policijos reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį, todėl su lova, ant kurios vyras gulėjo, jį nuvežė iki tarnybinio automobilio. Vyrą paėmus už rankų bei kojų, jį įkėlė į tarnybinio automobilio saloną (b. l. 2).
5. Iš (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo bei medicinos dokumentų išrašo matyti, jog J. P. skundėsi (duomenys neskelbtini), sunkiau (duomenys neskelbtini). Jam apžiūros metu nustatytos šios diagnozės: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5, 24-25). Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pateiktos informacijos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (2020 m. rugsėjo 21, 28, 30 d. raštai) matyti, jog pagal J. P. protokolą – pareiškimą (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1-2 dalis. J. P. pripažintas nukentėjusiuoju, D. K. ir R. Č. – įtariamaisiais. Be to, pagal D. K. pareiškimą (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, kuriame įtarimai pareikšti J. P. ir O. P. Minėti ikiteisminiai tyrimai yra (duomenys neskelbtini), nėra (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 22, 30-31, 33, 44).
6. Minėti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymas ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas, patvirtina, kad J. P. konflikto metu nukentėjo – buvo sužalotas, nustatyti sužalojimai ir jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai į namus.
7. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikėsi savo pozicijos, jog jis negalėjo vykdyti reikalavimo tuoj pat po gydytojo nukreipimo gydytis ambulatoriškai, vykti į areštinę, kadangi po (duomenys neskelbtini) jam buvo suparalyžuota (duomenys neskelbtini) kūno pusė, todėl mano, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad įvykio metu J. P. būtų suparalyžuotas ir nevaldytų (duomenys neskelbtini) kūno pusės bei negalėtų pats paeiti byloje nėra. Tokių dokumentų, patvirtinančių jam diagnozuotą (duomenys neskelbtini) nepateikė ir pats apeliantas. Be to, administracinėje bylos medžiagoje nėra duomenų ar pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra filmuota medžiaga, kurioje matytųsi policijos pareigūnų atvykimas į įvykio vietą bei tai, ar J. P. gali vaikščioti (apylinkės teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai K. M. ir A. R. patvirtino, kad J. P. įvykio vietoje galėjo pats vaikščioti).
8. Aukštesnės instancijos teismo manymu, siekiant tinkamai ištirti administracinio nusižengimo bylą būtina nustatyti papildomas aplinkybes, kurių apylinkės teismas nenustatė, t. y. ar J. P. veiksmuose yra būtinojo reikalingumo sąlygos bei tai, ar jis dėl sveikatos būklės galėjo realiai vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą J. P. atžvilgiu išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, požymių buvimą J. P. veiksmuose. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių apylinkės teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, asmens atžvilgiu būtų priimtas neteisingas ir nepagrįstas procesinis sprendimas.
9. Administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kartu įvertinti ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
10. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Aukštesnės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.