Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-23 · Civilinė byla Nr. 2S-2220-560/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
2S-2220-560/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00882-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
UAB „Baltas alksnis“
Ieškovas
UAB „Laiptų fabrikas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2220-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00882-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Baltas alksnis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Laiptų fabrikas“ ieškinį atsakovui UAB „Baltas alksnis“ dėl skolos už nuomą ir parduotą plėvelę, delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Laiptų fabrikas“ ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovo UAB „Baltas Alksnis“ 6 309,98 Eur skolą už patalpų nuomą, 32,59 Eur skolą už plėvelę „Strech“, 184,98 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-06-16 sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo UAB „Baltas Alksnis“ ieškovo UAB „Laiptų fabrikas“ naudai 6 309,98 Eur skolą už patalpų nuomą, 184,98 Eur delspinigių, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos (6 527,55 Eur) nuo 2015-03-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 194 Eur žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Baltas alksnis“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės 2015-06-16 sprendimo panaikinimo. Apeliantas taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba sumažinti žyminį mokestį ir/ar atidėti jo sumokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad bendrovės turtas, kasa (grynieji pinigai) ir lėšos, esančios banko sąskaitoje, yra areštuotos, bendrovė negauna lėšų, todėl dėl jų stygiaus bendrovei užkertamas kelias pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi apelianto prašymo netenkino. Teismas nurodė, jog ieškovas savo prašymą grindžia sunkia finansine padėtimi, tuo, kad bendrovės lėšos ir turtas yra areštuoti, o pati bendrovė praktiškai nevykdo veiklos ir negauna pajamų. Teismo nuomone, pateikti įrodymai, t.y. tai, kad apelianto atžvilgiu yra pradėta daugiau civilinių bylų dėl skolos išieškojimo ir reikalavimų užtikrinimui taikomas areštas, neparodo apelianto negalimumo sumokėti žyminį mokestį. Nurodo, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, skolinius įsipareigojimus, turto balansą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, sprendė, jog apeliantas neįrodė, kad jis nėra pajėgus sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl apelianto prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir/ar jo atidėjimo netenkino ir nustatė apeliantui terminą iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti 194 Eur dydžio žyminį mokestį ir teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį ir tenkinti apelianto prašymą dėl žyminio mokesčio atleidimo, atidėjimo arba leidimo sumokėti iš dalies ar leisti bendrovei sumokėti mokestį iš areštuotų bendrovės banko sąskaitose esančių lėšų.

Apeliantas nurodo, jog teismas formaliai vertino bendrovės prašymą, neatsižvelgė į bendrovės realias galimybes sumokėti nustatytą žyminį mokestį, visiškai nevertino bendrovėje susiklosčiusios finansinės padėties. Apeliantas be teismo leidimo negali sumokėti žyminio mokesčio iš bankų sąskaitose esančių areštuotų bendrovės lėšų, todėl kreipėsi į teismą, tačiau teismas tokio prašymo net nenagrinėjo. Teismo nurodytas turto balansas, pagal kurį jis būtų vertinęs bendrovės turtinę padėtį, neparodytų bendrovės realių galimybių sumokėti žyminį mokestį, nes visas bendrovės turtas yra areštuotas, jo realizuoti negalima. Apeliantas laiko, jog jo įstatyme numatyta teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti ribojama vien dėl to, kad teismo nutartimis ar antstolių patvarkymais visas bendrovės turtas yra areštuotas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį ir tenkinti apelianto prašymą dėl žyminio mokesčio atleidimo, atidėjimo arba leidimo sumokėti iš dalies ar leisti bendrovei sumokėti mokestį iš areštuotų bendrovės banko sąskaitose esančių lėšų. Taigi, byloje keliamas tiek CPK 83 str. 3 dalies, tiek ir CPK 84 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimas. Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Sprendžiant, ar asmens turtinė padėtis ateityje gali pagerėti tiek, kad jis bus pajėgus sumokėti bylinėjimosi išlaidas bylos pralaimėjimo atveju, turi būti nagrinėjami asmens pateikti duomenys, pagrindžiantys jo vykdomos veiklos perspektyvas ir galimą pelningumą. Pažymėtina, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą ir egzistuoja būtinumas šio mokesčio sumokėjimą atidėti iki bus priimtas sprendimas. Šiuo atveju apeliantas savo prašymą grindžia aplinkybe, jog jo visas turtas yra areštuotas bei prie prašymo pateikė antstolių raginimus įvykdyti sprendimą, pranešimus dėl turto arešto bei teismo nutartis dėl apelianto turto arešto. Tačiau apeliantas nėra pateikęs daugiau jokių įrodymų apie jo sunkią finansinę padėtį. Pažymėtina, kad apie juridinio asmens prastą finansinę padėtį galima spręsti iš jo ir su juo susijusių įmonių turimo kilnojamojo/nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose bei įmonės kasoje kitimo, taip pat įmonės vykdomos veiklos mąsto, gaunamo pelno/nuostolių ir pan., tačiau apeliantas tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad apeliantas nepateikė įrodymų viseto, kuris leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo tikrąją turtinę padėtį ir nustatyti, jog apeliacinio skundo padavimo momentu jis iš tikrųjų neturėjo galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl laikoma, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, skolinius įsipareigojimus, turto balansą, o dėl to pagrįstai netenkino apelianto prašymo ir nustatė jam terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Apeliantas nurodo, jog be teismo leidimo negali sumokėti žyminio mokesčio iš bankų sąskaitose esančių areštuotų bendrovės lėšų, todėl kreipėsi į teismą, tačiau teismas tokio prašymo net nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais nesutinka, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus rajono apylinkės teismas, 2015-08-06 gavęs apelianto patikslintą prašymą dėl žyminio mokesčio, 2015-08-07 nutartimi leido apeliantui iki 2015-09-01 sumokėti 194 Eur dydžio žyminį mokestį iš areštuotų lėšų, esančių apelianto AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. LT 47 7300 0100 9423 9075 (b. l. 191), tačiau dėl nežinomų priežasčių apeliantas šiuo teismo leidimu nepasinaudojo.

Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti yra pasibaigęs, todėl proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai lemia pagrindo nustatyti naują terminą šiems trūkumams pašalinti buvimą (CPK 7 str., 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Apelianto UAB „Baltas alksnis“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui UAB „Baltas alksnis“ terminą iki 2015 m. gruodžio 4 dienos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjas Dainius Rinkevičius