Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-42587-861/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
e2YT-42587-861/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35923-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-42587-861/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35923-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2019 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sutuoktinio F. S. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu sutuoktinė R. S. priėmė jo palikimą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina R. S., o sūnus priėmė jos palikimą, tačiau pareiškėjo tėvas, F. S., mirė dar (duomenys neskelbtini), o po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tėvų santuokos metu buvo įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas motinos vardu, tad nei ji, nei pareiškėjas į notarą nesikreipė, o po sutuoktinio mirties bute liko gyventi pareiškėjo motina, kuri juo naudojosi, mokėjo mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja dėl prašymo patenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina R. S., o sūnus priėmė jos palikimą, tačiau pareiškėjo tėvas, F. S., mirė dar (duomenys neskelbtini), o po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tėvų santuokos metu buvo įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas motinos vardu, tad nei ji, nei pareiškėjas į notarą nesikreipė, o po sutuoktinio mirties bute liko gyventi pareiškėjo motina, kuri juo naudojosi, mokėjo mokesčius.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).

Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Pažymėtina, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro butas. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su gyvenamąja patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismas daro išvadą, kad R. S. po sutuoktinio mirties mokėjo mokesčius už butą, jį prižiūrėjo, tvarkė. Be to, kaip nurodoma pareiškime, tame pačiame bute pareiškėjo motina gyveno iki jos mirties.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog R. S. palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po F. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė