Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti turtą nustatymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina J. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio K. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Pagal dabartinę teisinę registraciją, į paveldimą motinos turtą patenka tik po ½ dalį sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui, kaip palikimą priėmusias asmeniui, iškilo būtinybė kreiptis į teismą su pareiškimu, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad notarui atsirastų pagrindas į paveldėjimo teisės liudijimus pilnai įtraukti abu aptariamus žemės sklypus.

5. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra palikėjos J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. J. K. (duomenys neskelbtini) susituokė su K. K.. Santuokos metu jie pagal 2005 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, įsigijo du žemės sklypus: gyvenamųjų teritorijų paskirties sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (kuriame ir stovi gyvenamasis namas su priklausiniais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei tame pačiame kaime esantį dar vieną 1,81 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Abu šie sklypai buvo įregistruoti jau kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. K. K. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento jis nebuvo sudaręs, vaikų neturėjo. Taigi, pareiškėjo motina J. K. nekilnojamąjį turtą turėjo kartu su sutuoktiniu K. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Testamentų registro išrašo duomenimis, pareiškėjas kartu su broliu R. T. 2025 m. liepos 24 d. priėmė savo motinos J. K. palikimą, tačiau paaiškėjo, jog jų motina J. K. po sutuoktinio K. K. mirties per įstatymo nustatytą terminą (3 mėnesius) dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. K. K. palikimą sudarė jam kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio minėto nekilnojamojo turto dalis. Kiti asmenys taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimai tiek į K. K., tiek į J. K. turto dalį nėra išduoti.

7. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjo mama J. K. po savo sutuoktinio K. K. mirties gyveno jiems priklausiusiame name, pasirūpino viso bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto – žemės sklypų ir pastatų priežiūra, iki savo mirties mokėjo už komunalinius patarnavimus (elektrą, atliekų išvežimą), nuo 2018 m. vasario 8 d. iki savo mirties adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Duomenų, kad pareiškėjo motina būtų atsisakiusi savo sutuoktinio palikimo, neįgyvendinusi savo teisių paveldėti, palikėjo palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų byloje dėl pareiškėjo pareiškimo taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. K. po sutuoktinio K. K. mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti, priėmė mirusiojo palikimą.

8. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiojo palikimo sudėties.

9. Išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą valstybė nepatyrė (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.