Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), kita gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1998-11-06 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK, BK) 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m., konfiskuojant ¼ turto, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 2000-05-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 4 m., konfiskuojant ¼ turto, ir 6 MGL (750 Lt) bauda, pritaikius 2000-04-11 amnestijos akto 1 str. 1 d. 3 p., nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas; 3) 2003-01-13 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 5 metams su ½ dalies turto konfiskavimu, 2003-07-30 nutartimi veiką perkvalifikavus į BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 4) 2007-01-29 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėn.; 5) 2011-02-07 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn.; 6) 2014-02-19 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn.; 7) 2017-01-18 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. areštu 36 paroms, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. 2018-11-18, apie 22 val. 20 min., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,65 prom. girtumas) kilusio konflikto tarp jo ir jo sugyventinės L. S. metu, tyčia suduodamas rankos delnu jai per nosį bei pirštais paimdamas už nosies ir ją pasukdamas, padarė savo šeimos nariui, t. y. savo sugyventinei L. S. nosies kaulų lūžimą ir taip nesunkiai sutrikdė L. S. sveikatą.

Kaltinamasis R. A. dėl jam pareikšto kaltinimo iš esmės kaltu prisipažino, parodė, kad 2018 m. lapkričio mėn., datos tiksliai nepamena, vakare, tarp 22 val. ir 23 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės L. S. kilo konfliktas. Abu buvo neblaivūs. Dabar tiksliai nepamena, ar jis pats norėjo važiuoti su mašina nusipirkti dar alkoholio, ar prašė L., kad pavežtų. L. pasakė, kad neveš, neleido jam pačiam važiuoti, todėl ir sukonfliktavo. Paėmė L. už nosies ir pasuko nosį, dar pastūmė L. Pripažįsta, kad suduodamas iš delno kažkur pataikė, kur tiksliai, negali pasakyti, gal ir kliuvo L. per veidą. Gailisi dėl to, ką padarė per savo girtumą. Nesiekė nukentėjusiajai sukelti fizinio skausmo.

Nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje, datos tiksliai nepamena, vakare apie 22 val., grįžus iš draugų namo tarp jos ir sugyventinio R. A. kilo konfliktas, nes jis norėjo važiuoti su mašina parsivežti dar alaus. Ji neleido, nedavė mašinos raktelių, tada jis jai pasuko už nosies ir trenkė su delnu per veidą. Bandė gintis ir jis ją stumtelėjo. Tada iškvietė policijos pareigūnus ir jie R. išvežė. R. pasukus už nosies, jai pradėjo bėgti kraujas. Negali tiksliai pasakyti, ar sugyventinis pirma sudavė iš delno, ir po to pasuko nosį, ar buvo atvirkščiai. Kaltinamasis jos atsiprašė, yra susitaikę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK, BPK) 276 str. 1 d. 3 p. ir 4 d. buvo pagarsinti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, kad 2018-11-18 kartu su sugyventiniu R. vartojo alkoholį. Buvo tiek pas draugų, paskui buvo bare, o vakare, maždaug apie 22 val., grįžo į namus. R. nuėjo į virtuvę, ten gėrė alų, ji buvo svetainėje. Jam virtuvėje geriant alų, jis pradėjo rėkauti. Ji nuėjo jo paklausti, kas jam yra. Jai nuėjus į virtuvę, tarp jų įvyko konfliktas dėl automobilio. Jis jai pradėjo priekaištauti, ją keikti. Po visų jo keiksmažodžių, ji jo paklausė, ar jis jau viską pasakė, ir po jos klausimo, jis jai rankos kumščiu, kurios rankos, nepastebėjo, trenkė į nosį, po to koja spyrė į nosį. Po jo smūgių jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji R. iškart pasakė, kad kvies policiją. Paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie patirtą smurtą. Kadangi namuose buvo tik dviese, daugiau niekas nematė ir negirdėjo jų konflikto. Atvykus policijos pareigūnams jos sugyventinis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Nors ir buvo vartojusi alkoholio, tačiau viską gerai atsimena. Dėl patirto skausmo į medikus nesikreipė, tačiau planuoja nuvykti, kad medikai apžiūrėtų jos nosį. Papildomai apklausta L. S. parodė, kad atvykus policijos pareigūnams, taip pat ir pirminės apklausos metu, įvykus konfliktui tarp jos ir jos sugyventinio, nurodė, kad jis jai rankos kumščiu trenkė į nosį, po to koja spyrė į nosį. Tačiau dabar nori patikslinti, kad jis jai rankos delnu trenkė į nosį, po to paėmęs rankos pirštais jai nosį pasuko. Pirminės apklausos metu ir dabar duoti parodymai skiriasi, nes norėjo, kad jos sugyventinį sulaikytų. Pripažįsta, kad atvykus policijos pareigūnams melavo, nes norėjo kad jos sugyventinį sulaikytų, taip pat ir pirminės apklausos metu melavo, nes buvo tvirtai nusprendusi su savo sugyventiniu nebendrauti ir negyventi, tačiau dabar jie jau susitaikė, todėl ir pasakė tiesą, kaip viskas vyko. Supranta, kad melavo ir pasielgė netinkamai (b. l. 23-24, 26-27).

Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas Rimantas Petras Pečkus patvirtino 2018-12-10 specialisto išvadą, jog L. S. nustatytas nosies kaulo lūžimas, paveikus nosį kietu, buku daiktu, tai galėjo būti smūgis kumščiu, spyris koja ir, mažiau tikėtina, nosies pasukimas rankomis, tačiau gerai pasukus nosį į šoną, galima ir taip nosį sulaužyti. Šiuo atveju gydymo nereikėjo.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio P. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2018-11-18 apie 22.37 val. buvo gautas pranešėjos L. S. pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis elgiasi agresyviai, daužė rankomis. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018-11-18, apie 22 val. 20 min., namuose tarp sugyventinių kilus konfliktui, R. A. (nustatytas 2,65 prom. girtumas) sudavė kumščiu ne mažiau vieną kartą į veido sritį bei koja spyrė ne mažiau vieną kartą į veido sritį savo sugyventinei L. S. (nustatytas 2,94 prom. girtumas), taip nubrozdindamas įdrėksdamas jai nosį ir sukeldamas fizinį skausmą. R. A. sulaikytas (b. l. 8-12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-21).

Iš 2018-11-18 asmens apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėjus nukentėjusiąją L. S. buvo nustatyta, jog jai nubrozdinta - įdrėksta nosis, ant nosies matomas kraujas (b. l 43-47).

Iš 2018-12-10 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai L. S. nustatytas nosies kaulų lūžimas; sužalojimas padarytas paveikus nosies sritį kietu buku daiktu – tiek sudavus smūgį kumščiu, tiek spiriant koja; mažiau tikėtina, kad nosies kaulų lūžimas gavosi paėmus už nosies pirštais ir taip pasukant; sužalojimas galėjo būti padarytas teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku (2018-11-18, apie 22 val. 20 min.). L. S. padarytas sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 54).

Pagal LR BK 138 str. 1 d. 3 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų: paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis iš dalies siekė pasiteisinti ir sušvelninti savo atsakomybę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokoluose, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika dėl nesunkaus savo šeimos nario – sugyventinės sveikatos sutrikdymo yra įrodyta.

Baudžiamosios bylos duomenimis vienareikšmiai nustatyta – nukentėjusiajai diagnozuotas kūno (nosies) sužalojimas, dėl ko jai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas konstatuotas objektyviais duomenimis – specialisto išvada, kuri LR BPK 20 str. prasme laikytina tinkamu ir neginčytinu įrodymu. Teisme apklaustas teismo ekspertas patvirto specialisto išvadą bei paneigė bet kokias abejones, kad L. S. nosis galėjo būti lūžusi anksčiau (prieš keletą metų). Nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaip fakto konstatavimas suponuoja pagrįstą išvadą, jog 2018-11-18 fizinio pobūdžio poveikis nukentėjusio asmens atžvilgiu buvęs neabejotinai.

Kaltinamasis pripažino paėmęs nukentėjusiajai už nosies ir nosį pasukęs, taip pat pripažino sudavęs nukentėjusiajai iš delno, kur tiksliai sudavė, negalėjo pasakyti, neneigė galėjęs pataikyti į veidą, tačiau teigė nenorėjęs sukelti sugyventinei fizinio skausmo. Visgi kaltinamojo parodymus, kad jis nenorėjo nukentėjusiajai sukelti skausmo ar juo labiau sužaloti, teismas vertina tik kaip pasirinktą gynybos poziciją.

Nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 1 d. 3 p., yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 str.). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas darydamas veiką suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartį baudžiamojoje byloje 2K-558/2010). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt.

Bylos duomenims nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas. Konflikto metu abu buvo neblaivūs. Apklaustas teisme R. A. patvirtino, kad konflikto metu buvo susinervinęs ir supykęs. Iš nukentėjusiosios parodymų taip pat galima daryti išvadą, kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs: vartojo keiksmažodžius jos atžvilgiu, vos jai neprivėrė pirštų, bandė ją sulaikyti; po jos pasakymo, kad negaus raktelių, pasuko jai už nosies ir trenkė su delnu per veidą, ji bandė gintis, tada kaltinamasis ją dar pastūmė. Nors kaltinamojo gynėjo teigimu kaltinamasis nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją dėl neatsargumo, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo.

Kaltinamasis kategoriškai neigia nukentėjusiajai spyręs iš kojos ar sudavęs kumščiu, teigia tik pasukęs už nosies ir sudavęs delnu, visgi normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog stipriai suimdamas už nosies ir ją sukdamas, suduodamas stiprų smūgį, kad ir iš delno, į nosį, kurios kaulai, kaip nurodė, ekspertas yra vieni iš ploniausių, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokių jo veiksmų nukentėjusiajam gali būti ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir sulaužyta nosis. Kad smūgis delnu ir pasukimas už nosies buvę stiprūs, šiuo atveju neabejotinai patvirtina kilę padariniai – nukentėjusiajai buvo sulaužyta nosis. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad R. A. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia: jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (tyčia sudavė delnu ir suėmęs pirštais suko nosį, kuri yra lengvai sužalojama), numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai (nukentėjusiosios nosies sulaužymas), jų norėjo, tačiau jų nedetalizavo, t. y. jam buvo nesvarbu galimai kylančių padarinių sunkumas.

Motyvuojamoji dalis

Taigi išanalizavus ir įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., kadangi kaltinamasis nesunkiai sužalojo savo faktinės šeimos narį – sugyventinę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl padarytos veikos gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą civiliniam ieškovui (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamajame akte nebuvo nurodyta ir teisiamojo posėdžio metu prokuroras neprašė atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog veiką padarė recidyvistas, todėl, siekiant neapsunkinti kaltinamojo teisinės padėties, teismo iniciatyva ši aplinkybė nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, priskiriamą nusikaltimų žmogaus sveikatai kategorijai. Jis anksčiau teistas net 7 kartus, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus (smurtavo prieš sugyventines), teistumas neišnykęs (b. l. 59-75), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 84-89), nedirba. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus LR BK 138 str. 2 d. (3 p.) sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį už vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, supranta netinkamai pasielgęs, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, ieškosi darbo ir ketina įsidarbinti, nukentėjusioji jokių pretenzijų neturi, atleido kaltinamajam ir abu ketina toliau kartu gyventi, manytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6, 10 p., 3 d., 72² str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 61,04 Eur žalos atlyginimo (b. l. 36-37), tačiau kaltinamasis žalą yra atlyginęs (b. l. 38), civilinis ieškovas pareikšto ieškinio atsisakė (b. l. 135, 140), todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas, kuriame įrašyta L. S. rentgenograma, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308, 313 str., teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p., ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir smurtinį elgesį keičiančiose programose, pradėti dirbti ir tęsti darbą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. S., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su L. S. rentgenograma palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.