Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistiesiems V. A., A. S., A. R., jų gynėjams advokatams Egidijui Jonui Grigaravičiui, Broniui Varsackiui, Ričardui Lilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. A., A. S. ir A. R. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (viena veika), ir jam paskirtos bausmės.

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje (viena veika), 182 straipsnio 1 dalyje (viena veika), ir jam paskirtos bausmės.

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir nustatyta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Kardomosios priemonės A. R. iki nuosprendžio vykdymo pradžios nuspręsta neskirti.

Patikslintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jai priteista solidariai iš nuteistųjų V. A., A. S. ir A. R. – 9305,83 Eur (devyni tūkstančiai trys šimtai penki eurai 83 ct) nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atsisakyta priimti ir šis grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A., A. S. ir A. R. nuteisti už tai, kad V. A. ir A. S., atlikdami terminuoto laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (dabar – (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorius), (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupe bei pasidalinę vaidmenimis tarpusavyje ir su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atliekančiu A. R., turėdami bendrą tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis: A. S. 2017 m. lapkričio 14 d., apie 14.46 val., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino atsitiktinai surinktu mobiliojo ryšio telefono numeriu, kuriuo atsiliepusiam J. P. melagingai prisistatė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnu K. R., pranešė išgalvotus duomenis, kad jo, J. P., banko sąskaitoje vykdomos neteisėtos finansinės operacijos bei kad jų sustabdymui yra būtini jo, J. P., elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, toliau tęsdamas pokalbį ir melagingai prisistatęs banko darbuotoju, iš nukentėjusiojo J. P. apgaule įgijo jam banko AB „Swedbank“ išduotus elektroninės bankininkystės paslaugos prisijungimo duomenis: prisijungimo vardą, nuolatinį slaptažodį ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti (toliau – elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis), kuriuos telefoninio pokalbio metu užrašė ant popieriaus lapo bei perdavė kartu buvusiam V. A., o šis telefoninio pokalbio metu duomenis padiktavo A. R.,

toliau A. R. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, IMEI (duomenys neskelbtini), su UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslaugos (toliau – IAP) SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) per internetinę prieigą, kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), tą pačią 2017 m. lapkričio 14 d., apie 15.19 val., interneto tinklapyje https://ib.swedbank.lt neteisėtai panaudodamas apgaule įgytus svetimus nukentėjusiojo J. P. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir pažeisdamas banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai per jo elektroninės bankininkystės paskyrą prisijungė prie nukentėjusiojo J. P. sąskaitos šiame banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją – iš jos pervedė 1150 eurų į Ž. B. sąskaitą tame pačiame banke Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenis jam jo paties prašymu prieš tai telefonu perdavė nežinojusi apie daromą nusikalstamą veiką M. D., tačiau nusikalstamos veikos nuteistieji nebaigė dėl ne nuo jų valios priklausiusių aplinkybių, kadangi Ž. B. banko sąskaita buvo užblokuota, o į ją pervesti 1150 eurų grąžinti į nukentėjusiojo J. P. banko sąskaitą, tokiu apgaulės būdu V. A., A. S. ir A. R. pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą – nukentėjusiojo J. P. 1150 eurų pinigus.

2. Be to, V. A., A. S. ir A. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su J. V., A. G., taip pat nuteistaisiais R. G., E. M. ir E. K., kurių atžvilgiu byla atskirta Nr. 05-2-00056-19, bei laisvėje esančiais E. R. ir N. M., kurių atžvilgiu byla atskirta Nr. 05-2-00056-19, taip pat R. S., K. K. ir kitais byloje nenustatytais asmenimis, sukčiavimo I. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgu, t. y. V. A. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. pasiūlė A. R., per jį ir pats dar ir kitiems byloje nenustatytiems nuteistiesiems, o per juos ir J. V. bei A. G. už piniginį atlygį surasti asmenis, į kurių banko sąskaitas būtų galima pervesti ir išgryninti nusikalstamu būdu (sukčiavimu) gautus pinigus, o pastariesiems sutikus,

R. G., kurio atžvilgiu byla atskirta Nr. 05-2-00056-19, po byloje tiksliai nenustatyto nuteistojo pasiūlymo iki 2017 m. rugsėjo 20 d. telefonu susisiekė su laisvėje buvusiu G. L., kurio atžvilgiu byla atskirta Nr. 05-2-00045-19, bei jam pačiam ar pasitelkiant kitus asmenis pasiūlė už piniginį atlygį surasti įmonę, į kurios banko sąskaitą būtų galima pervesti ir išgryninti nusikalstamu būdu (sukčiavimu) įgytus pinigus, G. L. juridinio asmens įkūrimui/įsigijimui ir banko sąskaitos atidarymui pasitelkus T. S., kurio atžvilgiu atskirta byla Nr. 05-2-00045-19, T. S. – G. A., kurio atžvilgiu atskirta byla Nr. 05-2-00046-19, G. A. – V. A., kurio atžvilgiu atskirta byla Nr. 05-2-00046-19, V. A. – O. V., kurio atžvilgiu atskirta byla Nr. 05-2-00045-19, o O. V. – P. G., kurio atžvilgiu atskirta byla Nr. 05-2-00045-19, V. A. iš L. Ž. už 100 eurų nupirkus mažąją bendriją (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, P. G. 2017 m. rugsėjo 20 d. perregistravus juridinį asmenį MB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ir tapus fiktyviu bendrijos direktoriumi, atidarius MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“ ir jos duomenis perdavus V. A., šiam juos perdavus T. S., T. S. persiuntus G. L., G. L. persiuntus jam (R. G.), jis šiuos duomenis perdavė kartu bausmę atliekančiam kitam byloje nenustatytam (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos nuteistajam, šis – A. R., o pastarasis – V. A.,

A. G. po byloje tiksliai nenustatyto nuteistojo pasiūlymo iki 2017 m. lapkričio 17 d. telefonu susisiekė su laisvėje buvusia R. S. ir pasiūlė už pinginį atlygį surasti asmenis, į kurių banko sąskaitas būtų galima pervesti ir su jų pačių pagalba išgryninti nusikalstamu būdu (sukčiavimais) gautus pinigus, R. S. sutikusi surado, paprašė ir persiuntė A. G. S. J. sąskaitos banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, po ko A. G. šiuos duomenis perdavė tiksliai nenustatytam kitam nuteistajam, šis – A. R., o pastarasis – V. A.,

N. M., kurio atžvilgiu byla atskirta Nr. 05-2-00056-19, po byloje tiksliai nenustatyto nuteistojo pasiūlymo iki 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė jam A. D. sąskaitos banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kuriuos nenustatytas nuteistasis perdavė A. R., o šis – V. A.,

E. M., kurio atžvilgiu byla atskirta Nr. 05-2-00056-19, po byloje tiksliai nenustatyto nuteistojo pasiūlymo susisiekė su tos pačios įstaigos nuteistuoju E. K., kurio atžvilgiu byla atskirta Nr. 05-2-00056-19, o šis – su laisvėje buvusiu K. K., pastarasis iš nusikalstamos veikos gaunamų lėšų pervedimui suteikė savo sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenis persiuntė E. K., šis – E. M., pastarasis – nenustatytam nuteistajam, kuris toliau persiuntė A. R., o šis – V. A.,

J. V. po byloje tiksliai nenustatyto nuteistojo pasiūlymo iki 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė jam V. J. (buvusios G.) sąskaitos banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kuriuos nenustatytas nuteistasis perdavė V. A.,

toliau tęsiant bendrai sumanytus nusikalstamus veiksmus, A. S. 2017 m. lapkričio 17 d., apie 11.22 val., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino atsitiktinai surinktu mobiliojo ryšio telefono numeriu, kuriuo atsiliepusiai I. B. melagingai prisistatė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnu K. R., pranešė išgalvotus duomenis, kad jos, I. B., ir jai priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose vykdomos neteisėtos finansinės operacijos bei kad jų sustabdymui yra būtini jos, I. B., elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, toliau tęsdamas pokalbį ir melagingai prisistatęs banko darbuotoju, iš nukentėjusios I. B. apgaule įgijo jai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko AB „Swedbank“ išduotus elektroninės bankininkystės paslaugos prisijungimo duomenis: prisijungimo vardą, nuolatinį slaptažodį ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos telefoninio pokalbio metu užrašė ant popieriaus lapo bei perdavė kartu buvusiam V. A., o šis telefoninio pokalbio metu duomenis padiktavo laisvėje esančiam E. R.,

toliau E. R., kurio atžvilgiu byla atskirta Nr. 05-2-00056-19, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), planšetiniu kompiuteriu „Lenovo Tab3“, IMEI (duomenys neskelbtini), su IAP SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) per internetinę prieigą, kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), tą pačią 2017 m. lapkričio 17 d., apie 12.09 – 12.19 val., interneto tinklapyje https://ib.swedbank.lt neteisėtai panaudodamas apgaule įgytus svetimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir pažeisdamas banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai per jos elektroninės bankininkystės paskyrą prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos šiame banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai inicijavo bei atliko dvi finansines operacijas pervedant V. A. nurodytas pinigų sumas į jo padiktuotas banko sąskaitas:

- iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą tame pačiame banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 eurų, po to P. G. pagal R. G., G. L., T. S., V. A., O. V. nurodymus tą pačią 2017 m. lapkričio 17 d.: a) nuo 12.30 val. iki 12.32 val. per tris kartus bankomate (duomenys neskelbtini), išgrynino 2900 eurų ir juos perdavė O. V., o šis – T. S., b) bankomate (duomenys neskelbtini), nuo 13.21 val. iki 13.38 val. per septynis kartus išgrynino 11 100 eurų ir juos perdavė O. V., o šis – T. S., c) bankomate (duomenys neskelbtini), apie 13.38 val. išgrynino 500 eurų ir juos perdavė O. V., o šis – T. S., d) apie 14.31 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ už 172,50 euro nupirko, atsiskaitydamas MB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele, 50 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“, toliau jau T. S. pagal R. G. ir G. L. nurodymus: a) 1650 eurų ir 10 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“, kurių vertė 34,50 eurų, pasiliko sau kaip atlygį, b) 1275 eurus perdavė kaip atlygį V. A., c) 1650 eurų – G. A., d) 1050 eurų – O. V., kurių 150 eurų pastarasis perdavė P. G., e) 8870 eurų ir 40 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“ perdavė J. L., nesuvokusiai nusikalstamos veikos pobūdžio, po šito J. L. pagal G. L. nurodymus 2370 eurų ir 40 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro Gold Original“, kurių bendra vertė 138 eurai, perdavė G. L., o 6500 eurų per K. R., nesuvokusią nusikalstamos veikos pobūdžio, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, po ko bankui užblokavus MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą 169,17 eurų buvo grąžinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą;

- iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į S. J. sąskaitą tame pačiame banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2000 eurų, tačiau šioje dalyje nusikalstamo sumanymo iki galo nebaigė, nes R. S. pagal A. G. ir kito byloje tiksliai nenustatyto nuteistojo nurodymus kartu su S. J., nesuvokusiu nusikalstamos veikos pobūdžio, tą pačią 2017 m. lapkričio 17 d., apie 17 val., bankomate (duomenys neskelbtini), bandant išgryninti pervestus į jo, S. J., sąskaitą 2000 eurų, bankas šią operaciją užblokavo ir pervesti pinigai 2000 eurų 2017 m. lapkričio 20 d. buvo sugrąžinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą,

toliau įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, E. R., kurio atžvilgiu byla atskirta Nr. 05-2-00056-19, tą pačią 2017 m. lapkričio 17 d., apie 11.56 val., internetiniame tinklapyje https://ib.swedbank.lt panaudojus apgaule įgytus svetimus nukentėjusios I. B. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir pažeisdamas banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai per jos elektroninės bankininkystės paskyrą prisijungė prie nukentėjusios I. B. sąskaitos šiame banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai inicijavo bei atliko tris finansines operacijas pervesdamas V. A. nurodytas pinigų sumas į jo padiktuotas banko sąskaitas:

- 12.38 val. iš I. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. J. (buvusios G.) sąskaitą tame pačiame banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2000 eurų, kuriuos V. J., nesuvokdama nusikalstamos veikos pobūdžio, pagal J. V. nurodymus, tą pačią 2017 m. lapkričio 17 d., apie 12.44 val., bankomate (duomenys neskelbtini), išgrynino, iš jų 30 eurų kaip atlygį pagal J. V. nurodymus pasiliko sau, o likusius 1970 eurų per (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyrių persiuntė S. T. (buvusiai L.), nesuvokusiai nusikalstamos veikos pobūdžio, kuri pagal J. V. nurodymus siuntinį su pinigais perdavė byloje nenustatytam asmeniui;

- 12.42 val. iš I. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. D. sąskaitą tame pačiame banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2000 eurų, po ko N. M., kurio atžvilgiu byla atskirta Nr. 05-2-00056-19, kartu su A. D., nesuvokusiu nusikalstamos veikos pobūdžio, tą pačią 2017 m. lapkričio 17 d., nuo 13.08 val. iki 13.12 val., bankomate (duomenys neskelbtini), per keturis kartus išgrynino 1600 eurų bei 13.34 val. bankomate (duomenys neskelbtini) – 400 eurų, iš kurių 200 eurų A. D. pasiliko sau, o likusius 1800 eurų perdavė N. M.;

- 12.58 val. iš I. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K. K. sąskaitą tame pačiame banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1200 eurų, kuriuos K. K. pagal E. M., kurio atžvilgiu atskirta byla Nr. 05-2-00056-19, nurodymus paštu išsiuntė D. M., tačiau, pinigams grįžus, pagal E. K., kurio atžvilgiu atskirta byla Nr. 05-2-00056-19, nurodymus 2017 m. lapkričio 20 d. pinigus iš pašto atsiėmė, 300 eurų pasiliko sau kaip atlygį, o likusius 900 eurų įsinešė atgal į tą pačią savo sąskaitą banke, tačiau bankas sąskaitą užblokavo ir tą pačią dieną 900 eurų buvo grąžinti į nukentėjusiosios I. B. banko sąskaitą;

tokiu būdu savo ir byloje nenustatytų kitų nuteistųjų asmenų naudai buvo įgytas didelės vertės svetimas turtas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 830,83 eurų bei kartu pasikėsinta įgyti dar 2000 eurų, taip pat nukentėjusios I. B. 5200 eurų.

3. Be to, V. A., A. S. ir A. R. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje su A. Š., A. R. bei laisvėje buvusiu Ž. V., turėdami bendrą tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis: A. S. 2018 m. sausio 24 d., apie 10.39 val., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino atsitiktinai surinktu mobiliojo ryšio telefono numeriu, kuriuo atsiliepusiam Z. P. melagingai prisistatė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnu K. R., pranešė išgalvotus duomenis, kad jo, Z. P., banko sąskaitoje vykdomos neteisėtos finansinės operacijos bei kad jų sustabdymui yra būtini jo, Z. P., elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, toliau tęsdamas pokalbį ir melagingai prisistatęs banko darbuotoju, iš nukentėjusiojo Z. P. apgaule įgijo jam AB SEB banko išduotus elektroninės bankininkystės paslaugos prisijungimo duomenis: prisijungimo vardą, nuolatinį slaptažodį ir identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos telefoninio pokalbio metu perdavė V. A., šis – A. R., o pastarasis – Ž. V.,

A. R. iki 2018 m. sausio 24 d., 13.15 val., pasiūlė A. Š. už piniginį atlygį surasti asmenis, į kurių banko sąskaitas būtų galima pervesti ir su jų pačių pagalba išgryninti nusikalstamu būdu (sukčiavimais) gautus pinigus, A. Š. sutikęs surado, paprašė ir perdavė A. R., o šis – Ž. V., A. J. sąskaitos AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis,

toliau Ž. V. savo namuose (duomenys neskelbtini) nešiojamu kompiuteriu „Asus X453MA-WX224X“, per M. K. teikiamą internetinę prieigą, kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), tą pačią 2018 m. sausio 24 d., 13.15 val. – 13.41 val., interneto tinklapyje https://e.seb.lt neteisėtai panaudodamas apgaule įgytus svetimus Z. P. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir pažeisdamas AB SEB banko informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai per jo elektroninės bankininkystės paskyrą prisijungė prie nukentėjusiojo Z. P. sąskaitos šiame banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai inicijavo bei atliko tris finansines operacijas pervesdamas A. R. nurodytas pinigų sumas į A. J. banko sąskaitą, po to, kai A. R. pagal kartu buvusio A. R. nurodymus tris kartus telefonu susisiekė su V. A., o šis – su A. S., ir per jį iš nukentėjusiojo Z. P. apgaule išgavo bei telefonu tokia pačia tvarka perdavė jam, Ž. V., trijų inicijuojamų finansinių operacijų tris patvirtinimo kodus:

- 13.29 val. iš Z. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. J. sąskaitą tame pačiame banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų;

- 13.32 val. iš Z. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. J. sąskaitą tame pačiame banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 900 eurų;

- 13.41 iš Z. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. J. sąskaitą tame pačiame banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 150 eurų, - iš viso 2050 eurų, tačiau nusikalstamo sumanymo iki galo neįvykdė dėl nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių, nes A. J. pagal A. Š. ir A. R. nurodymus tą pačią 2018 m. sausio 24 d., apie 15.16 val., bankomate (duomenys neskelbtini), bandant išgryninti pervestus pinigus, bankas operaciją blokavo, o 16.00 val. jai pakartotinai bandant pinigus išgryninti ten pat esančiame banko klientų aptarnavimo centre, A. J. buvo sulaikyta policijos, pervesti į jos sąskaitą 2050 eurų buvo sugrąžinti į nukentėjusiojo Z. P. banko sąskaitą.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis V. A. prašė sumažinti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, jo gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius šį prašymą palaikė, nuteistasis A. S. prašė grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme arba sušvelninti jam paskirtą bausmę, jo gynėjas advokatas Bronius Varsackis prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas Ričardas Lilas prašė tenkinti pateiktą apeliacinį skundą, prokuroras Arvydas Furmonas prašė visus apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. A. ir A. S. apeliaciniai skundai tenkinami, nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis) bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nagrinėjamu atveju visi trys apeliantai savo skunduose kelia apylinkės teismo šališkumo klausimą, t. y. dėl daugybinių proceso pažeidimų prašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba, ištaisius šio teismo padarytus jų įstatymų leidėjo garantuotų teisių pažeidimus, peržiūrėti jiems skirtas bausmes ir jas sušvelninti.

9. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumas reiškia, kad baudžiamojo proceso metu turi būti pakankamai garantijų, pašalinančių pagrįstas abejones dėl galimo teismo šališkumo, kad nebūtų prielaidų manyti, jog teismas yra suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Taip pat teismo (teisėjo) nešališkumas reiškia, kad nėra faktų, kurie keltų abejonių, jog bylą nagrinėjantis teisėjas turi išankstinę nuomonę ar nusistatymą dėl kurio nors proceso dalyvio, yra tendencingas. Pažymėtina, kad teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai ir pan. nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, 2K-162-697/2016 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-628/2019).

10. Pagal teismų praktiką teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-253-458/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje V. F.-H. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01).

13. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad V. A. iš tolimesnio dalyvavimo procese buvo pašalintas 2019 m. gruodžio 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, šis sprendimas buvo argumentuotas tą pačią dieną priimtoje nutartyje, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad V. A., dalyvaudamas posėdyje vaizdo konferencijos būdu, pradėjo nepagarbiai trikdyti teismo darbą po to, kai buvo atmestas jo žodinis prašymas nušalinti byloje valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą Arvydą Furmoną. V. A. garsiai šūkavo, keikėsi, išsakė grasinančio pobūdžio užuominas teisėjo atžvilgiu, dėl ko buvo sudrausmintas jau ankstesnio posėdžio metu (2019 m. gruodžio 12 d.). Perspėjus kaltinamąjį apie gresiančias jo pašalinimo iš teismo salės (vaizdo konferencijos) pasekmes, V. A. ėmė kelti dar didesnį triukšmą ir grasinti, dėl ko tolimesnis teismo darbas tapo neįmanomas (26 t., b. l. 43–44). Atkreiptinas dėmesys, kad V. A., permąstęs savo elgesį, jau kitą dieną po 2019 m. gruodžio 17 d. teisiamojo posėdžio surašė prašymą teismui (teisme gautas 2019 m. gruodžio 23 d.), kuriame pripažino, jog posėdžio metu elgėsi netinkamai ir išreiškė pageidavimą dalyvauti kituose teisiamuosiuose posėdžiuose (26 t., b. l. 54a). Šis prašymas buvo atmestas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi (26 t., b. l. 96–97). Daugiau raštiškų V. A. prašymų leisti jam dalyvauti bylos nagrinėjime nebuvo gauta, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teisėjas privalėjo savo iniciatyva vertinti, ar neišnyko pagrindas, kuriam esant kaltinamasis buvo pašalintas iš tolimesnio bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju akivaizdu, jog V. A. tiesiog nesuvaldė neigiamų emocijų išgirdęs jam nepalankų sprendimą, t. y. kad yra atmetamas jo prašymas nušalinti nuo bylos prokurorą Arvydą Furmoną. Tačiau nusiraminęs ir permąstęs savo elgesį, taip pat įvertinęs kylančias teisines pasekmes, V. A. aiškiai išreiškė norą dalyvauti bylos nagrinėjime, kuris po jo pašalinimo iš 2019 m. gruodžio 17 d. teisiamojo posėdžio truko pakankamai ilgą laikotarpį – beveik metus laiko. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjas A. V. netgi nesuteikė V. A. šanso pasitaisyti, t. y. parodyti, kad jis geba tinkamai (pagarbiai bei korektiškai) elgtis teismo posėdžio metu. Atmesdamas kaltinamojo prašymą leisti jam dalyvauti procese, teisėjas iš esmės jokių svarių tokio savo sprendimo motyvų nenurodė ir tik formaliai pažymėjo, kad nėra pagrįsta tikėtis, jog kaltinamąjį fiziškai grąžinus į procesą teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidimai nebesikartos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. A. iš 2019 m. gruodžio 17 d. teisiamojo posėdžio buvo pašalintas pagrįstai, tačiau neleidimas dalyvauti jam tolimesniame procese buvo perteklinė, neadekvati ir neproporcinga priemonė, kuri nepagrįstai suvaržė kaltinamojo teisę į teisminę gynybą.

14. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad nuteistasis A. R. dėl netinkamo elgesio (triukšmavimo, šūkavimo) buvo pašalintas iš 2020 m. rugsėjo 28 d. teisiamojo posėdžio, kurio metu byloje buvo užbaigtas įrodymų tyrimas ir išklausytos proceso dalyvių baigiamosios kalbos bei kaltinamųjų paskutinis žodis. Taigi, A. R. neišklausė prokuroro pozicijos dėl jo nubaudimo ir konkrečios bausmės paskyrimo, taip pat negalėjo pasakyti baigiamojo žodžio. Vis dėlto, kaltinamasis dalyvavo visuose ankstesniuose posėdžiuose, kuriuose buvo apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, turėjo galimybę užduoti jiems klausimus, reikšti prašymus ir kt. Tuo tarpu paskutiniame teisiamajame posėdyje A. R. nebuvo leista dalyvauti dėl jo paties kaltės, t. y. akivaizdžios nepagarbos teismui demonstravimo. Kadangi daugiau posėdžių nebuvo, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl jo grąžinimo į procesą. Vis dėlto, teisėjas dar to paties 2020 m. rugsėjo 28 d. teisiamojo posėdžio metu, pašalinęs kaltinamąjį iš posėdžių salės, galėjo skirti jam laiko nusiraminimui ir emocijų suvaldymui, po to grąžinti jį į salę ir leisti dalyvauti baigiamosiose kalbose, tačiau, kaip ir kaltinamajam V. A., taip ir A. R. galimybė susitvardyti bei nusiraminti nebuvo suteikta. Vis tik, kadangi A. R. dalyvavo procese iš esmės viso įrodymų tyrimo metu, todėl jo teisė į gynybą nebuvo esmingai pažeista.

15. Dar vienas motyvas, kurį apeliantai nurodė, kaip patvirtinantį apylinkės teismo teisėjo A. V. šališkumą, yra tai, kad jis pertraukos tarp teisiamųjų posėdžių metu kaltinamiesiems R. S. ir K. K. pažadėjo neskirti su realia laisvės atėmimo bausme susijusios bausmės, jei pastarieji dalyvaus teismo posėdžiuose. Šis pažadas buvo ištesėtas, tai patvirtina skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis. Teisėjo šališkumą taip pat patvirtina R. S. ir K. K. susirašinėjimas SMS žinutėmis bei socialiniame tinkle. Analizuojant šiuos teiginius, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinamasis A. S. buvo pateikęs raštišką prašymą nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją būtent minėtu pagrindu, t. y. dėl neformalių pokalbių su kitais kaltinamaisiais vykdymo. 2020 m. gegužės 5 d. buvo priimta nutartis, kuria A. S. pareikštas nušalinimas atmestas. Nutartyje teisėjas pažymėjo, kad po vieno iš pagal patvirtintą grafiką vykusių pirmųjų teisiamųjų posėdžių, paskelbęs apie posėdžio pabaigą, teisėjas paprašė kaltinamuosius R. S. ir K. K. bei jų gynėjus trumpam luktelti teismo salėje, kad būtų išspręsti du organizaciniai klausimai, kurie nebuvo susiję su kitais proceso dalyviais. Kaltinamasis K. K. pranešė, jog gavo šauktinio į privalomąją karinę tarnybą statusą bei pareigą pranešti aplinkybes, galinčias sudaryti pagrindą tarnybos atidėjimui, todėl kartu su gynėju teiravosi teismo kaip jiems elgtis, kad nesutrikdytų bylos nagrinėjimo. Tuo tarpu R. S. buvo paaiškinta, kokiais atvejais ji gali nevykti į teismą, tame tarpe ir dėl savo ar šeimos narių sveikatos sutrikimų, bei kokios formos medicininį dokumentą privalo iki kito posėdžio pradžios teismui pateikti, kad būtų pateisintas jos neatvykimas. Pokalbis buvo formalus, kitų proceso dalyvių procesinės teisės nebuvo suvaržytos ar pažeistos.

16. Teisėjų kolegija, siekdama pašalinti apeliantų keliamas abejones dėl minėto pokalbio turinio, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausė nuteistuosius K. K. ir R. S.. K. K. paaiškino, kad vieną kartą apylinkės teismo teisėjas po posėdžio buvo pasilikęs jį ir R. S.. Jis šio pokalbio metu pasiteiravo dėl kariuomenės, t. y. kaip jam elgtis gavus šaukimą į privalomąją karinę tarnybą. Gavęs iš teisėjo atsakymą, jis išėjo, o R. S. savo iniciatyva pasiliko ir apie kažką dar kalbėjosi su teisėju, bet pokalbio turinio jis nežino. Jis taip pat klausė teisėjo, kas jam gresia, pastarasis atsakė, kad nereikia bijoti, nes bus „nazoras“, t. y. lygtinė bausmė. Teisėjas nurodė, kad reikia vaikščioti į teismo posėdžius ir viskas bus gerai (30 t., b. l. 170). R. S. nurodė, jog nepamena tokio atvejo, kad būtų pasilikusi po teisiamojo posėdžio ir bendravusi su teisėju apie galimą jai skirti bausmę ar atvykimo (neatvykimo) į teisiamuosius posėdžius pasekmes (30 t., b. l. 204).

17. Iš byloje esančio susirašinėjimo (30 t., b. l. 18–19) tarp K. K. ir A. S. matyti, kad K. K. žada neatvykti į teisiamąjį posėdį ir prašo A. S. pasakyti teisėjui, kad jis serga. Šį savo sprendimą (nevykti į teisiamąjį posėdį) K. K. paaiškina tuo, kad R. S. taip pat nevaikšto į posėdžius ir „jai nieko“ (galima suprasti, kad šiai netaikomos jokios poveikio priemonės), be to, teisėjas pasakė, kad ji „nazorą“ gaus. A. S. pasiteirauja, kada teisėjas išsakė tokią savo poziciją, o K. K. atsako, jog tada, kai buvo pasilikę po posėdžio. Komentuojant šį susirašinėjimą, atkreiptinas dėmesys, kad yra pateiktas ne visas jo turinys, o tik tam tikra ištrauka (kelios žinutės), todėl daryti kategoriškų išvadų apie tai, kas, ką, kada ir kokiame kontekste pasakė, pagrindo nėra. Iš esmės susirašinėjime yra nurodoma, jog R. S. turi mažamečių vaikų, būtent dėl to ji gali tikėtis su realia laisvės atėmimo bausme nesusijusios bausmės. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog K. K. netinkamai interpretavo teisėjo išsakytus teiginius apie kaltinamųjų turimą procesinę pareigą dalyvauti teismo posėdžiuose, netrukdyti procesui ir jo nevilkinti, taip pat jis subjektyviai išreiškė savo nuomonę A. S. apie neva galimas skirti jam ir R. S. lygtines bausmes. Duomenų, jog teisėjas būtų nepagrįstai palankus minėtiems dviems nuteistiesiems, bylos medžiagoje nėra. Nors tiek K. K., tiek R. S. buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau tai nėra susiję su jokiu išankstiniu susitarimu, suinteresuotumu bylos baigtimi ir pan. Priimtame nuosprendyje pakankamai išsamiai motyvuota, kodėl minėtiems asmenims yra paskiriama būtent tokia bausmės rūšis, taip pat individualizuotas jos dydis. Spręsti, jog paskirtos bausmės neatitinka nuteistuosius K. K. ir R. S. charakterizuojančių duomenų, pagrindo nėra. Trumpas bei formalus pokalbis tarp teisėjo A. V. ir K. K. bei R. S. buvo skirtas užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą, kitų proceso dalyvių teisės nebuvo pažeistos, todėl konstatuoti šališkumą šiuo aspektu nepagrįsta.

18. Bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo šališkumas apeliantams sukėlė įtarimų ir dėl to, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-iame kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00022-20 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 straipsnyje, požymius, t. y. dėl to, kad 2019 m. gruodžio 17 d., 10 val., Laisvės atėmimo vietų ligoninėje vaizdo konferencijos būdu vykstant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisiamajam posėdžiui, nuteistasis V. A. teisėjo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, akivaizdžiai rodė nepagarbą teismui ir trikdė jo darbą (27 t., b. l. 91). Pažymėtina, kad šiuo pagrindu teisėjui nušalinimą 2020 m. rugsėjo 28 d. teisiamojo posėdžio metu pareiškė V. A. gynėja advokatė N. G., tačiau šis nušalinimas buvo atmestas. Teisėjas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas dėl fakto (V. A. netinkamo elgesio teisiamojo posėdžio metu), tačiau ne pagal jo asmeninį pareiškimą. Jis šiame tyrime nukentėjusiuoju nepripažintas ir jokio suinteresuotumo šio tyrimo baigtimi neturi (29 t., b. l. 51–52). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00022-20 buvo užbaigtas kaltinamojo akto surašymu ir bylos perdavimu teisminiam nagrinėjimui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu pagal BK 232 straipsnį ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi V. A. apeliacinis skundas atmestas. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjas A. V. šioje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, nukentėjusiuoju jis nepripažintas. Be to, ši byla pradėta ne teisėjo A. V. iniciatyva, o pagal 2020 m. sausio 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės vyriausiosios specialistės A. M. tarnybinį pranešimą dėl nuteistojo V. A. nepagarbaus elgesio teismo posėdžio metu. Pažymėtina ir tai, kad liudytoju apklaustas teisėjas jokių pretenzijų V. A. neturėjo, jis neutraliai papasakojo teisiamojo posėdžio, iš kurio kaltinamąjį teko pašalinti, eigą. Aptarti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjo šališkumo.

19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors teisėjas A. V. ir nebuvo šališkas, dėl ko nėra pagrindo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu buvo padaryta procesinių pažeidimų, t. y. suvaržytos V. A. teisės, po pašalinimo iš teismo posėdžių salės neleidžiant jam toliau dalyvauti bylos nagrinėjime. Kadangi įrodymais nepripažįstami duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-572/2011), todėl šie pažeidimai buvo ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme, nedalyvaujant V. A., ištirti įrodymai (30 t., b. l. 170–171). Juos išklausęs V. A. nurodė, kad jam viskas aišku, pastabų neturi. Dėl jam pareikštų kaltinimų, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi ir tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes šiuo metu visų aplinkybių, smulkmenų jau nebeprisimena. Pagarsinus nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis dar kartą patvirtino, jog šie parodymai yra teisingi (30 t., b. l. 205). Apeliantas prašė sumažinti jam paskirtą bausmę, kuri, jo nuomone, yra per didelė, tokį patį prašymą jis išsakė ir baigiamųjų kalbų metu. Nuteistieji A. S. ir A. R. baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu taip pat prašė sumažinti jiems paskirtas bausmes, taigi kiekvieno apelianto bausmės individualizavimo klausimas aptariamas atskirai.

20. V. A. yra nuteistas galutine subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, nors prokuroras pirmosios instancijos teisme jam prašė skirti galutinę šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nuteistajam pagrįstai paskyrė bausmes ir jų dydžius už atskiras nusikalstamas veikas, tačiau bendrindamas bausmes tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo nepagrįstai dideles kitų bausmių dalis, dėl ko galutinė bausmė taip pat gavosi neproporcingai didelė. Šiuo atveju nustatyta, kad V. A. pasikėsino sukčiauti J. P. ir Z. P. atžvilgiu, taip pat įvykdė sukčiavimą I. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, t. y. vienas epizodas buvo užbaigtas, o du nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl ne nuo jo valios priklausiusių aplinkybių, nes dėl tam tikrų objektyvių priežasčių apgaulės būdu bandomi užvaldyti pinigai buvo sugrąžinti į nukentėjusiųjų sąskaitas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad V. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikaltimus įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Esant vienai lengvinančiai ir dviems sunkinančioms aplinkybėms, taip pat įvertinus neigiamą V. A. asmenybės charakteristiką (nusikaltimus vykdo nuo paauglystės, būdingas nusikaltimų modelis, iš klaidų nesimoko, savo elgesio visiškai nekoreguoja), apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju tikslinga skirti kaltinamajam bausmes, šiek tiek didesnes nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai nustatė, kurios veikos sudaro idealią sutaptį, o kurios realią sutaptį. Bausmės taip pat buvo bendrinamos nuteistajam palankesniu (dalinio sudėjimo) būdu. Tokiu būdu už kiekvieną epizodą atskirai paskirtos bausmės yra teisingos ir pagrįstos, tačiau, jau minėta, kad bendrinant šiuos tris epizodus tarpusavyje, prie griežčiausios penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėtos nepagrįstai didelės bausmių už kitus du epizodus, kurie nutrūko pasikėsinimo stadijoje, dalys. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus V. A. bendradarbiavimą su tyrimą atlikusiais pareigūnais bei jo atžvilgiu pirmosios instancijos teisme padarytus procesinius pažeidimus, teisės į gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą suvaržymus, tikslinga pridedamų bausmių dalis sumažinti iki minimalių tos bausmės rūšies dydžių, todėl skundžiamas nuosprendis šiuo aspektu keičiamas.

21. A. S. yra nuteistas galutine subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausme, nors prokuroras pirmosios instancijos teisme jam taip pat prašė skirti mažesnę – ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nuteistajam pagrįstai paskyrė bausmes ir jų dydžius už atskiras nusikalstamas veikas, tačiau bendrindamas bausmes tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo nepagrįstai dideles kitų bausmių dalis, dėl ko galutinė bausmė taip pat kaip ir V. A. gavosi neproporcingai didelė. Apelianto A. S. charakteristika nėra teigiama, jis eilę kartų teistas už įvairias turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu. Su teisėsaugos institucijomis jam tenka bendrauti praktiškai nuo pilnametystės ir jau daugiau nei dešimt metų jo elgesys pozityvia linkme visiškai nesikeičia, švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmių rūšys A. S. nėra efektyvios ir neskatina pasitaisyti. Šiuo atveju jo atsakomybę lengvina viena, o sunkina dvi aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), todėl apylinkės teismas jam pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė šiek tiek didesnes bausmes nei sankcijos vidurkis. Vis dėlto, prie griežčiausios penkerių metų laisvės atėmimo bausmės (dėl sukčiavimo I. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), įvertinus nuteistojo prisipažinimą bei tai, kad kiti du sukčiavimo atvejai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, teisėjų kolegijos nuomone, užtenka pridėti minimalius laisvės atėmimo bausmės dydžius, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis taip pat keičiamas.

22. A. R. yra nuteistas galutine subendrinta dvylikos metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tokia didelė bausmė nustatyta, nes skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė (penkeri metai laisvės atėmimo) papildomai buvo subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, t. y. 2019 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. kovo 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė vieną atsakomybę lengvinančią bei dvi sunkinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), taip pat atsižvelgė į nusikalsti linkusią A. R. asmenybę – šis teistumas jam jau dvidešimt ketvirtas. Dauguma ankstesnių jo padarytų nusikalstamų veikų yra analogiško pobūdžio, kaip ir nagrinėjamu atveju, taigi, iš ankstesnio patyrimo jis taip pat nesimoko ir reikiamų išvadų nedaro. Vis dėlto, atsižvelgiant į nuteistojo vaidmenį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų daryme bei tai, kad dėl sukčiavimo I. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu jo veika buvo perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas jam paskyrė šiek tiek mažesnius bausmių dydžius nei jo bendrininkams – V. A. ir A. S.. Taip pat ir subendrinus visus tris epizodus tarpusavyje A. R. buvo paskirta mažesnė galutinė bausmė, nei V. A. ir A. S., todėl dar labiau mažinti šios bausmės (penkeri metai laisvės atėmimo), įvertinus tai, kad A. R. buvo aktyvus bendrininkas (ženkliai mažesnis jo indėlis į nusikalstamų veikų darymą, nei kitų dviejų apeliantų, nenustatytas), teisinio pagrindo nėra.

23. 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2020 m. balandžio 8 d., A. R. paskirta galutinė subendrinta dešimties metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2020 m. liepos 9 d., A. R. paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nusikalstamos veikos, už kurių padarymą šiais nuosprendžiais A. R. paskirtos minėtos bausmės, yra padarytos anksčiau nei priimtas skundžiamas nuosprendis, todėl apylinkės teismas pagrįstai bausmes subendrino BK 63 straipsnio 4, 9 dalių pagrindu, prie griežčiausios dešimties metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas švelnesnių bausmių dalis (iš viso dvejus metus šešis mėnesius), ir galutinę bausmę nuteistajam paskyrė dvylika metų devynis mėnesius laisvės atėmimo. Taip pat pagrįstai į šią bausmę įskaitytos bausmių dalys, atliktos pagal 2019 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžius. Dar labiau mažinti šią bausmę teisinio pagrindo nėra, tuo tarpu A. R. apeliacinis skundas yra itin lakoniškas, iš esmės jokių argumentų, kodėl jam paskirtoji bausmė nėra teisinga, jame nepateikta.

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymas Nr. (12.33 Mr) PT-3753, (12.33 Mr) PT-3797 ir (12.33 Mr) PT-3777, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems A. S., V. A. ir A. R., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktų pažymų matyti, kad advokatas Bronius Varsackis teikia antrinę teisinę pagalbą A. S. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 666 Eur (30 t., b. l. 186), advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius teikia antrinę teisinę pagalbą V. A. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 684 Eur (30 t., b. l. 192), advokatas Ričardas Lilas teikia antrinę teisinę pagalbą A. R. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 414 Eur (30 t., b. l. 198).

25. Kadangi nuteistųjų V. A. ir A. S. apeliaciniai skundai yra tenkinami, todėl iš jų antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos. Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas yra atmetamas, tačiau antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo taip pat nepriteisiamos, nes apeliantas šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės dirbti ir gauti pajamų yra ribotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių išlaidų priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat realizuoti apeliacijos teisę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistųjų V. A. ir A. S. apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį pakeisti, V. A., vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už atskirus nusikalstamų veikų epizodus paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinant iki 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo, o A. S. – iki 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Kitą 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų dėl nuteistųjų gynimo apeliacinės instancijos teisme iš V. A., A. S. ir A. R. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.