Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, tautybė - (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlė, įgijusi vidurinį išsilavinimą, dirbanti, neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. A. 2025 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.19 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,03 promilės etilo alkoholio koncentracija.

G. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja G. A. pirminės apklausos metu savo kaltės nepripažino visiškai. <...> 2025 m. gegužės 8 d., apie 20.00 val., būdama viena, važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, ten buvo pas savo gimines. Važiavo namo su jai priklausančiu automobiliu „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pas gimines alkoholinių gėrimų nevartojo, namo vyko visiškai blaivi. Bevažiuojant namo, už jos važiavęs automobilis pradėjo mirksėti automobilio lemputėmis, leisti garso signalą, ji tuomet sustojo, iš ano automobilio išlipęs vyras kažką jai šaukė, ji nesuprato ko jis nori ir nuvažiavo toliau. Jai buvo sukilęs spaudimas, blogai jautėsi, kamavo nugaros skausmai, todėl galimai tam vyriškiui nepatiko jos vairavimas. Atvykusi namo išgėrė alkoholio, suvartojo 200 g. degtinės. Po kurio laiko pas ją namo atėjo policijos pareigūnai, kurie tikrino jos blaivumą. Paskui jie išvyko, o ji liko namie.

Papildomai apklausta įtariamoji G. A. nurodė, kad nori pakeisti savo anksčiau tyrimo metu duotus melagingus parodymus ir pasakyti tiesą. <...> 2025 m. gegužės 8 d. ji lankėsi pas savo gimines (duomenys neskelbtini) kaime. Būdama (duomenys neskelbtini) kaime ji išgėrė 2 litrus alaus, 4,6 laipsnio stiprumo. Tą dieną buvo nieko nevalgiusi, tad alų gėrė ant tuščio skrandžio. Jautė, kad yra stipriai apsvaigusi, puikiai suprato, kad yra neblaivi, tačiau niekam nematant ir nežinant sumanė automobiliu pati parvažiuoti namo. Sėdo į jai priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Jai važiuojant namo automobilyje, kurį ji pati ir vairavo, buvo viena. Pamena, kad jai bevažiuojant namo, už jos važiavęs automobilis pradėjo mirksėti automobilio lemputėmis, leisti garso signalą, ji tuomet sustojo, iš ano automobilio išlipęs vyras kažką jai šaukė, ji nesuprato ko jis nori ir nuvažiavo toliau. Manė, kad vairuoja normaliai ir nesuprato, ko jis iš jos gali norėti. Jai grįžus namo pastatė jai priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo nuosavo namo kieme ir parėjo namo. Grįžusi namo pasijuto blogai, todėl paėmė namuose buvusį 1 litro talpos alaus butelį ir gėrė tiesiai iš jo. Kiek alaus išgėrė pasakyti tiksliai negali, bet tikrai nedaug. Netrukus į jos namus atvyko policijos pareigūnai. Nuo grįžimo namo iki pareigūnų atvykimo praėjo gal apie 10 minučių. Pareigūnams paklausus, ar ji vairavo automobilį, ji, norėdama išvengti atsakomybės, pasakė, kad nevairavo, nenorėjo pasitikrinti savo blaivumo. Galiausiai ji sutiko papūsti į alkotesterį. Pirmu pūtimu jai buvo nustatytas berods 3,11 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas kiek mažesnis - 3,03 promilių girtumas. Dėl savo veiksmų ji savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat, prašo esant galimybei išieškoti iš jos automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, pačio automobilio nekonfiskuoti.

Be G. A. prisipažinimo jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad šiandien 2025 m. gegužės 8 d., apie 20.05 valandą, su savo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris akivaizdžiai mėtėsi kelyje, ne vieną kartą buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Privažiavęs arčiau, pamatė, jog automobilį vairuoja moteris, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dažytais šviesiai raudonais plaukais, buvo apsirengusi tamsiu megztiniu. Sekant minėtą automobilį, įtarė, jog automobilį vairuoja neblaivi vairuotoja, todėl apie įvykį nedelsdamas pranešė bendruoju pagalbos centru ir sekė automobiliui iš paskos. Važiuodamas iš paskos, automobiliui rodė įspėjamuosius ženklus, norėdamas jį sustabdyti, t. y įjungė garsinį signalą ir mirksėjo ilgomis šviesomis. Automobilis (duomenys neskelbtini) gatvėje sustojo. Jam išlipus iš savo automobilio, priėjo prie „Opel“ automobilio, atidaręs vairuotojo pusės dureles, pamatė, jog sėdi akivaizdžiai neblaivi moteris, nuo kurios sklido labai stiprus alkoholio kvapas, moteris atrodė nesiorientuojanti aplinkoje. Paprašė moters, jog išliptų iš savo automobilio, kadangi ši buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau moteris jam atsakė „(necenzūrinis žodis)“. Jo akivaizdoje moteris jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Jam bendraujant su automobilio vairuotoja, prie jų privažiavo mėlynos spalvos automobilis „Toyota“ valstybinių numerių konkrečiai neatsimena, iš kurio išlipo vaikinas maždaug (duomenys neskelbtini) metų, trumpo kirpimo, neaukštas ir priėjo prie jų. Vaikinas priėjęs paklausė jo ką jis čia daro ir pridūrė, jog čia jo mama. Jam pasakius, jog šio mama yra neblaivi, tuo metu automobilio „Opel“ vairuotoja įjungė bėgį ir pradėjo važiuoti, kadangi moteris buvo neadekvati, jis šios sustabdyti nebandė, saugodamas save. Moteriai nuvažiavus, vaikinas paaiškino, jog savo mamos jau ieško apie valandą laiko. Jam paklausus, kur ši nuvažiavo, šis atsakė, jog netoliese jų namai ir paprašė, jog apie įvykį niekam nepraneštų. Maždaug už penkių minučių atvažiavo policijos ekipažas, su kuriuo nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kieme stovėjo „Opel“ automobilis ir už jo „Toyota“ automobilis. Abu automobiliai buvo tie patys, su kuriais prieš tai buvo sustoję gatvėje. Taip pat nori pridurti, jog visą įvyko dalį filmavo mobiliuoju telefonu ir įrašą pateiks tyrimui.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. M. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą, turintį reikšmės tyrimui.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas liudytojo A. M. pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_0594“. Vaizdo įrašo trukmė 00:01:18 min. Atidarius vaizdo įrašą, matomas „OPEL“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Matoma, kaip minėtas automobilis važiuodamas vinguriuoja per kelią. Kas būtent sėdi už automobilio vairo - nesimato.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad A. M. atpažino moterį iš nuotraukos Nr. 3. (G. A.). Nurodė, kad tai ta pati moteris, kuri vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu. Moterį atpažino iš veido bruožų ir iš šukuosenos (iš kirpčiukų).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su motina G. A. ir K. A.. 2025 m. gegužės 8 d. jis nuo ryto dirbo, namie jo nebuvo. Grįžęs namo po darbo apie 20.00 val. užtiko namie motiną, ši sėdėjo kambaryje ir skundėsi stuburo skausmais, motina buvo blaivi. Namuose apart motinos daugiau nieko nebuvo. Tuomet jis atlikinėjo namie buities darbus ir pastebėjo, kad motina po truputį traukė iš „bariuko“ alkoholinius gėrimus ir juos vartojo. Ką būtent motina gėrė, nurodyti negalėjo, matė tik, kad gėrė alų, bet galimai, kad dar kažko išgėrė. Maždaug po pusvalandžio nuo to laiko, kai pastebėjo, kad motina vartoja alkoholinius gėrimus, atvyko policijos pareigūnai, kurie tikino, kad jo motina vairavo būdama neblaivi, savo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ką motina veikė dienos metu, kol jo nebuvo namie, nurodyti negali.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas. Atidarius garso įrašą, apatiniame, kairės pusės kampe parašyta 2025/05/08_20:11:52. BPC darbuotojas: 112 klauso; Vyras: labas diena; BPC darbuotojas: laba diena; Vyras: norėjau informuoti, čia dabar (duomenys neskelbtini) važiuoju su mašina, matau priekyje galimai neblaivi moteris vairuoja; BPC darbuotojas: koks rajonas?; Vyras: (duomenys neskelbtini) čia, Vilniaus miestas; BPC darbuotojas: kokia gatve jus važiuojate Vilniaus mieste?; Vyras: palaukite, jungiu navigaciją, aš ją bandau sustabdyti...čia yra (duomenys neskelbtini), Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); BPC darbuotojas: kokios spalvos; Vyras: juodos, aš ją seku, turiu nufilmavęs, ji tikrai „kraivalioja“, bandžiau sustabdyti, mačiau per veidrodėlį, kad jos akys ne tokios; BPC darbuotojas: supratau, nepadėkite ragelio aš sujungsiu su pareigūnais; Vyras: gerai; Vyksta sujungimas su policijos pareigūnais ir pranešėjas viską papasakoja policijos pareigūnams, ką pasakojo BPC. Išsiunčiamas pareigūnų ekipažas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. A. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. A. yra darbingo amžiaus, Sodros duomenimis dirba, neteista (teistumas išnykęs). Nors teistumas išnykęs, tačiau teismas negali neatsižvelgti į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji teista pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka nebausta. Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. A. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, 60 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti G. A. skirtinos arešto bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, G. A. nėra tokio pavojingumo, kad ją reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamosios elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 1 metams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu) netaikant intensyvios priežiūros.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

G. A. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,03 promilių etilo alkoholio koncentracija. Ji vairavo automobilį Vilniaus mieste, vakaro metu, be to, apie pavojingą kaltinamosios vairavimą kelyje pranešė liudytojas. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamoji savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti G. A. aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, jog G. A. nebausta administracine tvarka, Sodros duomenimis kaltinamoji dirba, taip pat nustatyta kaltinamosios atsakomybė lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Be to, nors kaip jau minėta anksčiau, kaltinamoji neteista, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji teista pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei tai, kad tai ne pirmas kartas, kai kaltinamoji vairuoja neblaivi, kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 9 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad fiziniam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju G. A. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajai. Nors G. A. prašė nekonfiskuoti automobilio, nurodydama, kad automobilis yra reikalingas, tačiau svarbu tai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojusi alkoholio, sėdo už automobilio vairo, vairavo tamsiu paros metu, kas, įvertinus jos būklę bei nustatytą neblaivumo laipsnį, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Pareigūnų buvo sustabdyta ne patikrinimo metu, o kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją. Taigi tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamosios vairavimas esant neblaiviai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad kaltinamajai G. A. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė taip pat prašė kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje. BK 72⁵ numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji G. A. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamajai tikslinga paskirti ir šią baudžiamojo poveikio priemonę.

G. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą perduoti saugojimui AB „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. A. priklausančiam automobiliui „Opel Zafira“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. gegužės 9 d. iki 2025 m. lapkričio 9 d. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir G. A. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, G. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti G. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. gegužės 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Opel Zafira“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, G. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Zafira“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam G. A., palikti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

G. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti AB „Regitra“.

1) turi susisiekti su probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius tel. +37067288430, +37067294080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.