Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2026 m. kovo 30 d. paduotu atsakovo A. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovui A. V. dėl sandorio pripažinimo sudarytu ir nuosavybės teisių pripažinimo, bei pagal atsakovo A. V. priešieškinį ieškovui G. A. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje – I. A., D. Č. ir I. Č., institucijos teikiančios išvadas byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas, o priešieškinis atmestas.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą dalyje dėl atmesto priešieškinio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

2. Teismai netinkamai taikė CK 4.96 straipsnį, pagal kurį bet koks kito asmens, be savininko sutikimo, daromas poveikis svetimam daiktui yra savininko teisių pažeidimas, todėl savininkas gali reikšti pažeidėjui reikalavimą (negatorinį ieškinį) nutraukti tokį poveikį. Negatorinis ieškinys neleidžia reikšti jokių kitų reikalavimų, o tik nukreiptus į egzistuojančio pažeidimo pašalinimą. Jeigu pažeidimas pasibaigė, savininkas jau negali reikšti negatorinio ieškinio, nes nevyksta ir išnyko jo teisių pažeidimas. Savininko teisių pažeidimas gali sukelti ir tam tikras neigiamas pasekmes, žalą ir pan., bet šių pasekmių buvimas ar nebuvimas neturi jokios reikšmės negatorinio ieškinio teikimui. Be to, jeigu konkretaus daikto savininko teises pažeidžia ir kiti asmenys, tai savininkas gali reikšti reikalavimus savo nuožiūra tik vienam pažeidėjui, keliems pažeidėjams ar visiems pažeidėjams. Tai, jog savininko teises pažeidžia ir kiti asmenys, nesuteikia teisės konkrečiam asmeniui šiomis aplinkybėmis gintis nuo pareikšto negatorinio ieškinio, nes toks ieškinys reiškiamas konkrečiam pažeidėjui ir reikalaujama pašalinti jo, o ne kitų asmenų daromą pažeidimą. Tik pats savininkas turi teisę pasirinkti kokias teises, kada ir kokiu būdu gins. Teismai šių aplinkybių nevertino, o padarė visiškai priešingas išvadas, nepagrįstai pripažindami, jog atsakovas privalėjo įrodinėti iš ieškovo sklypo patenkančio vandens kiekį, atsakovui sukeliamas neigiamas pasekmes dėl kurių savo nuosavybės jis negali naudoti pagal paskirtį, santykį tarp į atsakovo žemės sklypus patenkančio vandens iš ieškovo sklypo ir kitų šaltinių.

3. Bylą nagrinėję teismai aiškindami savininko teisių pažeidimo sąvoką nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šią sąvoką susiaurindami ir ją prilygindami esminiam pažeidimui, atsiradusioms neigiamoms pasekmėms.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2026 m. kovo 29 d. Swedbank AB už kasacinį skundą mokėjimo nurodymu Nr. 479 sumokėtą 115 (šimtą penkiolika) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP33767.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.