Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaruojantis, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, dirbantis pas individualią veiklą vykdantį V. S., teistas:

1. 2022 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, galutine 40 MGL (2 000 Eur) bauda;

2. 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2022 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 40 MGL (2 000 Eur) bauda. 2024 m. birželio 3 d. laisvės apribojimo bausmę atliko, bauda nesumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno, kambaryje ant sofos-lovos neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių bendroji masė 23,446 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,7 procentų, įpakuotą į 13 vnt. folijos lankstinukų, bei psichotropinę medžiagą – 3-CMC, kurios masė 0,153 g, išbertą ant veidrodžio, iki tol, kol 2025 m. kovo 22 d. laikotarpiu nuo 20.44 val. iki 20.56 val., įvykio vietos apžiūros metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. G. visiškai pripažino savo kaltę. Parodė, kad pavartoja alkoholio ir „žolės“ su kristalais. Nežino, kas tai tiksliai yra, mano, kad tai narkotikai. Dažnai jam užtekdavo tik alkoholio, bet dabar kažkaip pradėjo jausti priklausomybę, nes nori parūkyti „žolės“. Tai kanapės, kurias rūko susukęs į suktinę. Mano, kad tai narkotikai, bet nėra tikras. Savo mobiliojo ryšio telefone turėjo kažkokią programėlę, kurioje, norėdamas gauti žolės ar kristalų, parašai žinutę toje programėlėje. Tada gauna koordinates, kur tas narkotikas paliekamas, nueina į tą vietą ir pasiima narkotikus, palikdamas už juos pinigus. Jis programėlės pavadinimo nepamena, o savo mobiliojo ryšio telefoną pametė, dėl ko dabar neturi tos programėlės. Taip, jis 2025 m. kovo mėnesio pradžioje per programėlę nusipirko 15 vnt. folijos lankstinukų, kuriuose buvo įpakuota žolė, t. y. kanapės. Viename lankstinuke turėjo būti 1 gramas žolės, vadinasi, buvo nusipirkęs 15 gramų žolės, už kurią mokėjo 225 Eur. 1 gramas žolės kainuoja 15 eurų. Taip pat buvo nusipirkęs pabandymui sau pavartoti kristalų. Tai birūs milteliai, kuriuos pirko įpakuotus folijos gabalėlyje, juos ten subėrus. Už tuos miltelius mokėjo 40 Eur. Kiek jų ten buvo, nežino. Visas šias medžiagas pirko 2025 m. kovo mėnesio pradžioje, bendraudamas su kažkuo jam nežinomu per programėlę ir tuos narkotikus pasiėmė paliktus miške už Dukstynos kapinių, važiuojant link Vidiškių miestelio, Ukmergės rajone. Tiesiog programėlėje buvo gavęs nuotrauką su medžiais ir tuos medžius radęs po egle ir samanom rado narkotikus, kur paliko už juos pinigus. Jį iki tos vietos pavežė pažįstamas, tik neatsimena kas tiksliai. Nusipirktas medžiagas parsivežė pas M. R. į jo namus, kur gyvena, t. y. (duomenys neskelbtini). Jis pas M. gyvena apie porą mėnesių ir M. leidus, jame dar gyvens, paremontuos namus ir ves bendrą ūkį. Kad į M. namus atsivežė kažkokių narkotikų, M. nesakė ir jų nerodė. M., kiek jam žinoma, tokių medžiagų nevartoja. Jis pats žolę ir tuos kristalus pasidėjo savo kambaryje, kur gyvena pas M. Dalį kanapių, du lankstinukus, yra pats surūkęs vienas, niekam jų neduodamas. Tiesiog sumaišydavo tabaką su žole ir jų per kelis kartus surūkė namuose. Kitą dalį, t. y. 13 vnt. lankstinukų folijos su juose esančia „žole“ turėjo savo kambaryje ant lovos po pagalve. Taip pat buvo pasidaręs vadinamą „šniūrą“ ir įtraukęs per nosį kristalų pabandymui. Tai darė kristalus iš folijos lankstinuko, kuriame juos pirko, išbėręs ant veidrodžio. Likusi dalis tų kristalų taip ir liko paberta ant veidrodžio, padėto ant sofos, kur juos ir rado policijos pareigūnai. Niekas šių medžiagų be jo nevartojo. Tą pačią dieną, kada namuose lankėsi policijos pareigūnai, t. y. 2025 m. kovo 22 d., buvo paskutinį kartą parūkęs „žolės“, t. y. kanapių, ir dar per nosį įtraukęs kažkiek kristalų. Taip pat buvo vartojęs alkoholio, nes berods degtinės ir alaus gėrė su L. ir M. Viską atsimena kaip per dūmus, nes tikrai buvo apsvaigęs. Jis nežino, kaip policijos pareigūnai sužinojo, kad turi kokių narkotikų, ne viską atsimena kada jie atvyko ir kaip viskas vyko. L. P. yra jo brolio sugyventinė. M. R. yra jam pažįstamas nuo vaikystės ir jo geras draugas. Neturi kur apsistoti, todėl ir gyvena M. leidus kartu. Jis padirba pavienius darbus pas žmones, artimiausiu metu ketina įsidarbinti miške pjaunat biokurą. Jis supranta, kad nusikalto. Supranta jam gresiančią atsakomybę. Gailisi. Kviečiamas pas policijos pareigūnus visada laiku atvyks ir nesislapstys.

Apklaustas 2025 m. gegužės 22 d. kaltinamasis M. G. parodė, kad laikosi šioje byloje savo duotų ankstesnių parodymų, juos tvirtina. Oficialiai nuo 2025 m. gegužės 7 d. dirba V. S. individualioje veikloje, t. y. ūkyje pjūklininko pareigose. Nustojo vartoti alkoholį ir narkotikus, tikrai nori taisytis ir gyventi dorai. Supranta, kad yra 2023 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu teistas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nėra sumokėjęs jam paskirtos baudos, nė dalies įmokos nėra padaręs, nes nebuvo dirbantis. Kadangi įsidarbino, pažada šią baudą sumokėti. Nėra tinginys, stengsis padirbti ir pavienius darbus pas ūkininkus ar žmones, kad tik sumokėtų baudą ir daugiau į policiją nepakliūti. Labai prašo jam laisvės atėmimo bausmės neskirti. Turi keturis vaikus, bet jie gyvena atskirai nuo jo (el. b. l. 99–102, 108–111).

Kaltinamojo M. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Siuntimo narkotinių medžiagų šlapime nustatymui rezultate užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad M. G. narkotinių-psichotropinių medžiagų pavartojimo tyrimas teigiamas, šlapime rasta marihuanos (el. b. l. 48).

Kratos protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo atlikta neatidėliotina krata, kurios teisėtumą patvirtino Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja I. Serafin, M. R. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atlikus kratą, narkotinių medžiagų ar draudžiamų daiktų nerasta (el. b. l. 74–76).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Objektyviai tai pasireiškia alternatyviais, aktyviais veiksmais: a) gaminant narkotines ar psichotropines medžiagas; b) perdirbant narkotines ar psichotropines medžiagas; c) laikant narkotines ar psichotropines medžiagas d) gabenant narkotines ar psichotropines medžiagas e) siunčiant narkotines ar psichotropines medžiagas, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Nagrinėjamu atveju M. G. kaltinamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu, nes byloje nustatyta, kad jis savo gyvenamojoje vietoje laikė kaltinime nurodytą kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į visuomenės sveikatą, kuriai keliamas pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką. Subjektyviai ši veika pasireiškia tiesioginė tyčia ? kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, siunčia, gabena, laiko narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, ir nori taip veikti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog M. G., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – ant sofos-lovos rastą 23,446 g kanapių (antžeminių dalių) bei psichotropines medžiagas ? ant veidrodžio rastą 0,153 g psichotropinę medžiagą – 3-CMC, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Be pačio M. G. parodymų, jo kaltę patvirtina liudytojos L. P. duoti parodymai, kuomet ji nurodė, kad kaltinamojo gyvenamojoje vietoje buvo galimai narkotikai, vėliau kaip suprato jie priklausė M. G.; liudytojo M. R. duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad policijos pareigūnai kaltinamojo kambaryje rado narkotikų; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad pas kaltinamąjį rastos medžiagos yra 23,446 g narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), juose tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,7 procentų bei 0,153 g psichotropinės medžiagos 3-CMC; policijos pareigūnų kūno („Body“) kameromis užfiksuoti duomenys, kur kaltinamasis prisipažįsta, kad rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jam; kiti bylos duomenys. Kaltinamojo neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis, veikdamas tyčia, neteisėtai laikė narkotinę ir psichotropinę medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. jo veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

M. G. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 144–147).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. G. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu nebaustas (el. b. l. 116–127), dirbantis pas V. S. (el. b. l. 135–136). Byloje nėra duomenų apie M. G. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė prašė pripažinti M. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. G. anksčiau teistas du kartus, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad teistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, nesusijusiems su disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis. Taip pat nuo paskutinio apkaltinamojo teismo procesinio sprendimo kaltinamajam priėmimo iki šios dienos praėjo beveik dvejų metų laiko tarpas ? paskutinį kartą M. G. buvo teistas 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas neturi duomenų apie tai, kad per šį laiko tarpą M. G. būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, taip pat kad per šį laikotarpį jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už kitų nusikalstamų veikų padarymą. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. Dirba ūkyje pjūklininko pareigose, stengiasi sumokėti jam pirmiau teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, administracine tvarka nebaustas. Esant visoms pirmiau aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad M. G. asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų pagrindas jį pripažinti recidyvistu.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. G. už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. G. bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalis) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagų rūšį ir kiekį, tą aplinkybę, kad kaltinamasis nėra susimokėjęs jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

M. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę bausmę – 1 metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalis) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašė subendrinti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. G. skirtiną bausmę su 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam subendrinta ir nesumokėta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Sutiktina, kad kaltinamasis įvykdė naują nusikalstamą veiką neatlikęs jam anksčiau paskirtos bausmės (baudos). Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į prašomą taikyti bausmių subendrinimo būdą (visiško sudėjimo), su kuriuo sutiko ir M. G., bei į tai, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamajame įsakyme dėl M. G. paskirtos 40 MGL (2 000 Eur) baudos priverstinio išieškojimo yra išduotas vykdomasis raštas antstolei, šioje proceso stadijoje bendrinti šias bausmes nėra tikslinga. Šios bausmės bet kuriuo atveju vykdytinos atskirai, nepriklausomai viena nuo kitos, tad jų subendrinimas iš esmės suponuotų tik ankstesnio vykdomojo rašto atšaukimą ir naujo, analogiško priverstinio baudos išieškojimo proceso pradžią, įsiteisėjus jau šiam teismo baudžiamajam įsakymui. Esant šioms aplinkybėms, M. G. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė su 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu subendrinta ir neatlikta bausme (40 MGL dydžio bauda), nebendrintina.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, bauda, kaip ir kitos bausmių rūšys, gali būti bendrinama taikant kitokius įstatyme nustatytus bendrinimo būdus (dalinio sudėjimo, apėmimo). Taip pat ji, kaip ir kitos bausmių rūšys, skiriant subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, gali būti keičiama kita bausmės rūšimi, tarp jų ir laisvės apribojimu. Tačiau šiuo atveju, prokurorei kreipiantis į teismą su pareiškimu užbaigti procesą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, o M. G. sutikus būtent su pirmiau nurodytu jam paskirtų bausmių subendrinimo būdu (visiško sudėjimo), teismas priimdamas šį procesinį sprendimą minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nesivadovauja.

Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam prašė paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo šlapime rasta narkotinės medžiagos – marihuanos, pats kaltinamasis nurodė, jog pradėjo jausti priklausomybę parūkyti „žolės“, vadovaujantis pastarąja teisės norma, M. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas narkomanijos prevencijos programoje ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. G. paskirta kardomoji priemonė ? rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? po tyrimo likę 0,147 g milteliai su 3-CMC, 22,690 g kanapės (antžeminės dalys), perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? tyrimo objektų pakuotės voke, perduotos saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? DVD-R kompaktinė laikmena su garso ir vaizdo įrašais, paliktinas saugoti Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, M. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti narkomanijos prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, punktu, daiktinius įrodymus – po tyrimo likusius 0,147 g miltelius su 3-CMC, 22,690 g kanapes (antžemines dalis), perduotus saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? tyrimo objektų pakuotes voke, perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ? DVD-R kompaktinę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS).

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.