Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Virginija Jurkštienė Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.3.1 Teisminio sprendimo Nr.1-77-1-00201-2011-3

2012 m. vasario 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. V. ir E. Š. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo

E. V. nuteistas pagal BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 8 metams.

E. Š. nuteistas pagal BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 7 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 11 MGL dydžio bauda.

Priteistas solidariai iš E. V. ir E. Š. G. S. 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. ir E. Š. nuteisti už tai, kad 2011-05-25, apie 23.30, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, automobilyje „Renault Espace“ v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie vandens telkinio, E. V. numovė nukentėjusiajai nepilnametei G. S., kelnes, paprašė, kad E. Š. palaikytų G. S. kol jis užsidės prezervatyvą, o E. Š., suvokdamas, kad E. V. ketina lytiškai santykiauti su G. S. prieš jos valią, užgulęs ir laikydamas G. S. rankas, taip panaudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, kol E. V. užsidėjo prezervatyvą ir, panaudodamas fizinį smurtą, užgulė nukentėjusiąją, nusmaukė į šoną jos kelnaites ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja nepilnamete G. S. prieš jos valią.

Nuteistasis taip pat nesutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytos žalos, nes jis prieš ją neatlikęs jokių nusikalstamų veiksmų.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliantai savo prašymą juos išteisinti dėl BK 149 str. 3 d. numatyto nusikaltimo motyvuoja versijomis, analogiškomis išdėstytoms pirmosios instancijos teisme : E. V. teigia su nukentėjusiąją lytiškai santykiavęs abipusiu sutarimu, o E. Š. tvirtina neatlikęs jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją. Šios nuteistųjų versijos teismui buvo žinomos, jos išsamiai išanalizuotos ir paneigtos bylos įrodymais. Apeliantai skunde teisingai nurodo, kad pagrindinis juos kaltinantis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiosios G. S. parodymai, tačiau šie parodymai, priešingai nei teigiama skunduose, apie esmines apeliantų prieš ją įvykdyto nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu: ji konkretizavo abiejų nuteistųjų veiksmus, apibūdino kiekvieno nuteistojo elgesį, nurodė išžaginimo seką. Nukentėjusioji išsamiai paaiškino, kuo pasireiškė nuteistųjų prieš ją vartotas fizinis smurtas ir kokiais veiksmais ji išreiškė nesutikimą lytiškai santykiauti su nuteistaisiais. Nors nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi – jai nustatytas 1,1 promilių girtumas (1 t., 65 b.l.), tačiau jos parodymų turinys ir nuoseklumas rodo, kad ji suprato, adekvačiai įvertino ir gerai prisiminė įvykio metu buvusią situaciją. Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad abu apeliantai atliko dalį išžaginimo sudėtį sudarančių veiksmų : E. Š. E. V. prašymu ją užgulė ir laikė prispaudęs, po to E. V., pasinaudodamas E. Š. jam sudarytomis sąlygomis, prieš nukentėjusiąją atliko prievartinius lytinius veiksmus. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantai suprato su nukentėjusiąja lytiškai santykiavę prieš jos valią, ir tai pasiekė, pavartodami fizinį smurtą, todėl pagrįstai pripažinti išžaginimo bendravykdytojais.

Nukentėjusiosios parodymus apie bylos aplinkybes netiesiogiai patvirtina kiti bylos įrodymai : nukentėjusiosios G. K., kuri nusikaltimo tiesiogiai nematė, tačiau apie jį sužinojo iš nukentėjusiosios netrukus po jo padarymo, parodymai, liudytojos M. G. parodymai, taip pat biologinių tyrimų specialisto išvada.

Teismas pagrįstai nesirėmė apeliantų parodymais, kuriuose jie neigė įvykdę jiems inkriminuotą nusikaltimą, nes šie parodymai nepatikimi dėl jų nenuoseklumo, dėstant esmines įvykio aplinkybes : E. Š. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kuriuose prisipažino padėjęs E. V., nes laikęs nukentėjusiąją ir ėmė tvirtinti neatlikęs jokių smurtinių veiksmų, o E. V., ikiteisminio tyrimo metu neigęs turėjęs lytinius santykius su nukentėjusiąja, teisme ėmė tvirtinti, kad tokie santykiai įvyko abiems pusėms sutikus. Apeliantų bandymą suderinti savo parodymus patvirtina ir nuosprendyje išanalizuoti jų iš tardymo izoliatoriaus rašyti laiškai. Teismas aiškinosi ir motyvuotai atmetė apeliantų tiek teisme, tiek apeliaciniuose skunduose nurodomą aplinkybę, esą ikiteisminiame tyrime jų parodymus lėmė tyrėjos poveikis, nes tai paneigė apklausta tyrėja J. V. ir jokių pažeidimų atliekant procesinius veiksmus nenustatymas. Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad apeliantų kaltė įvykdžius nukentėjusiosios išžaginimą įrodyta, todėl tenkinti jų skundų prašymus išteisinti dėl šio nusikaltimo ir veiką perkvalifikuoti į kituose BK straipsniuose numatytas veikas nėra pagrindo. Tačiau kolegija laiko neteisinga nuteistųjų veikos kvalifikaciją būtent pagal BK 149 str. 3 d.

Šioje byloje nuteistiesiems inkriminuotą išžaginimą kvalifikuojanti aplinkybė – nepilnamečio išžaginimas. Šios aplinkybės buvimas kaltininko veiksmuose konstatuojamas nustačius, kad jis tai žinojo, numatė arba pagal įvykio aplinkybes turėjo ir galėjo numatyti. Šioje byloje šią nuteistųjų veiką kvalifikuojančią aplinkybę neginčijamai patvirtinančių įrodymų nėra. Tokia išvada darytina, įvertinus nukentėjusiosios amžių prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos metu – 17 metų ir 3 mėnesiai, pačių nuteistųjų parodymus apie jų ankstesnius santykius su nukentėjusiąja, nukentėjusiosios duotus parodymus apie nukentėjusiosios elgesį įvykio metu ir kitus bylos duomenis.

Nuteistasis E. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė nežinantis, ar nukentėjusioji yra nepilnametė, jos išvaizda kaip 17-18 metų asmens (1 t., 153-156 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu E. V., apklausiamas apie nukentėjusiosios amžių, parodė nežinojęs tikslaus nukentėjusiosios amžiaus, manęs, kad ji 18 metų ar vyresnė, su nuteistuoju E. Š. prieš įvykį apie jos amžių nekalbėjęs, tačiau su nukentėjusiąja kalbėjęs apie jos mokyklą, kurią jis anksčiau baigė.

Nuteistasis E. Š. ikiteisminio tyrimo metu teigė nežinojęs tikslaus nukentėjusiosios amžiaus ir manęs, kad ji vyresnė nei 18 metų, be to, manęs, kad nukentėjusioji ir liudytoja M. G. yra bendraklasės (2 t., 43; 52 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis patvirtino nežinojęs, kiek nukentėjusiajai metų, girdėjęs, kad ji buvo palikta kartoti kurso mokykloje, be to, jis nežinojęs ir tikslaus liudytojos M. G. amžiaus.

Nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuteistieji turėjo žinoti, kad ji nepilnametė, nes su E. Š. ji užaugo viename kaime ir bendravo, jis gerai pažįsta M. G., kuri anksčiau buvo jos bendraklasė, be to, prieš nusikaltimą ji su nuteistaisiais kalbėjo apie mokyklą, todėl jie turėjo suprasti, kad ji mokosi pagrindinėje mokykloje, kurią moksleiviai baigia 17 metų (1 t., 71-76, 80-83 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji parodė, kad E. Š. turėjo žinoti, kad ji nepilnametė, nes jis ir M. G. kaimynai, todėl jis tiksliai žino M. G. amžių. Kito nuteistojo, E. V., prieš įvykį nepažinojo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji davė analogiškus anksčiau duotiems parodymams.

Iš išdėstytų nuteistųjų parodymų matyti, kad nei vienas iš jų nežinojo tikslaus nukentėjusiosios amžiaus, o pagal nukentėjusiosios parodymus, ji jiems nesakė esant nepilnametė ir jie apie jos amžių turėjo spręsti iš jų tarpusavio kalbų apie mokyklą, E. Š. pažinties su panašaus amžiaus buvusia bendramoksle liudytoja M. G.. Taigi, nuteistieji niekada konkrečiai nesiteiravo nukentėjusios amžiaus, iš jos negavo jokios konkrečios informacijos apie jos amžių ir tokią išvadą galėjo padaryti, tik įvertinę jų pokalbyje paminėtas įvairias netiesiogines su jos amžiumi susijusias aplinkybes apie mokyklą, jos draugės amžių. Tačiau įvykio eiga leidžia spręsti, kad nuteistiesiems buvo reikšmingesnė ne nukentėjusiosios kalbų analizė, o jos elgesys įvykio vietoje : nukentėjusioji pavakare į įvykio vietą vyko su drauge ir dviem už ją vyresniais vyras, vieno iš kurių – E. V. – anksčiau apskritai nepažino, kartu vartojo alkoholinius gėrimus (jai nustatytas 1,1 promilės girtumas (1 t., 65 b.l.)), liudytojai M. G. išvykus, naktį pasiliko viena su nuteistaisiais. Toks savarankiškas nukentėjusiosios elgesys nuteistiesiems, nežinojusiems jos tikslaus amžiaus, suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad ji jau nebėra kontroliuojama tėvų, pati priima sprendimus dėl savo elgesio, todėl yra sulaukusi pilnametystės. Byloje esantys nukentėjusiosios fizinę brandą apibūdinantys duomenys – specialisto išvada, kad nukentėjusioji nėra lytiškai subrendusi, tai nurodo dubens matmenys ir kiti antropometriniai duomenys (1 t., 69-70 b.l.) - taip pat nesuteikia pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad nukentėjusiosios išvaizda ją aiškiai rodė esant nepilnamete. Jau nurodyta, kad jos amžius nusikaltimo metu buvo artimas pilnametystei – 17 metų 3 mėnesiai. Teismo posėdyje nukentėjusioji parodė iki įvykio jau gyvenusi lytinį gyvenimą, turėjusi ne mažiau kaip du lytinius partnerius, dalyvavausi suaugusių kompanijose, kur buvo vartojami alkoholiniai gėrimai.

Apibendrindama kolegija sprendžia, nuteistieji sąžiningai klydo dėl nukentėjusiosios amžiaus, ją pagrįstai laikydami pilnamete, todėl jų veiką pagal BK 149 str. 3 d. kvalifikavimą nulemianti aplinkybė – nepilnamečio išžaginimas – jiems negali būti inkriminuota. Dėl šios priežasties E. V. ir E. Š. veika iš BK 149 str. 3 d. perkvalifikuotina į BK 149 str. 2 d. Kadangi šią veiką kvalifikuoja jos padarymas bendrininkų grupe, ši aplinkybė nebegali būti pripažinta sunkinančia jų atsakomybe ir šalintina iš nuosprendžio aprašomosios dalies.

Skiriant nuteistiesiems bausmes, kolegija atsižvelgia į tai, kad perkvalifikavus jų nusikaltimą, jo sunkumas nesikeičia - jie įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą, tačiau šis nusikaltimas įstatymų leidėjo, numačiusio švelnesnę sankciją už jo padarymą, laikomas mažiau pavojingu. Be to, byloje lieka tik viena nuteistųjų veiką kvalifikuojanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui. Visos kitos nuosprendžio bausmės skyrimo motyvuose išdėstytos aplinkybės, susijusios su kiekvieno iš nuteistųjų veikos individualizavimu, jų asmenybę apibūdinančiais duomenimis įvertintos teisingai, todėl kolegija jų nebekartoja ir sprendžia, kad nuteistiesiems bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant mažesnes už straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, E. V., kaip pavojingesnius veiksmus realizavusiam bendravykdytojui, skiriant griežtesnę nei E. Š. bausmę.

Teismas teisingai išsprendė civilinį ieškinį, nuteistiesiems, kaip nusikaltimo bendravykdytojams, priteisdamas solidariai atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, todėl priteista suma nemažintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta E. V. ir E. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

E. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 149 str. 3 d. į BK 149 str. 2 d. ir skirti laisvės atėmimo bausmę 4 metams.

E. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 149 str. 3 d. į BK 149 str. 2 d. ir skirti laisvės atėmimo bausmę 3 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams ir 11 MGL dydžio baudą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.