Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-09-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-2483-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-01
Bylos Nr.
A18.-2483-990/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02117-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas (pirm.)
Pažeidėjas
T. S.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-2483-990/2020
Teisminis procesas Nr. 4-68-3-02117-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.7; 6.1; 19.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Dianai Sabinai Bakaitytei,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. S.,

Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovui A. B. (A. B.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. liepos 30 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo T. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje bei 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. T. S., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 1¹ ir 7 dalyse numatytų imperatyvių reikalavimų ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną pranešti apie jo įdarbinimą Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija) ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), nuo 2019 m. lapkričio 29 d. UAB „A.“ įdarbino trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) pilietį S. P. ir leido jam dirbti įmonės naudai iki 2020 m. birželio 30 d.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teismo posėdžio metu T. S. parodė, kad jis yra kaltinamas tuo, jog jis nelegaliai įdarbino ir leido dirbti trečiosios šalies piliečiui, nors minėtas darbuotojas nelegaliai įdarbintas nebuvo ir nelegaliai nedirbo, o apie šį darbuotoją jis nuo pirmos darbo dienos pranešė Sodrai ir realiai visą laikotarpį, t. y. pusę metų, už šį darbuotoją jis mokėjo mokesčius, valstybė dėl šio jo poelgio nenukentėjo. Taip atsitiko dėl to, kad nuo lapkričio 4 d. įsigaliojo ministro įsakymas, kuriuo įpareigojama įdarbinant užsienietį apie užsieniečio įdarbinimą pranešti ne tik Sodrai, bet ir Užimtumo tarnybai bei Valstybinei darbo inspekcijai. Kadangi įmonė realiai pradėjo vykdyti veiklą tik lapkričio 13 d., jis šio dalyko nežinojo. Jis prisipažįsta, kad minėtas darbuotojas visą laiką pas jį dirbo iš dalies nelegaliai, nes šis buvo įdarbintas taip, kaip ir visi kiti darbuotojai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau nuo lapkričio 4 d. atsirado naujas įpareigojimas ir apie darbuotojo įdarbinimą jis turėjo pranešti dar dviem institucijoms. Sakyti, kad viskas vyko nelegaliai, būtų neteisinga, nes jis darbuotojo neslėpė, kiekvieną mėnesį už darbuotoją mokėjo mokesčius. Jis, kaip ir daugelis, pats netvarko nei buhalterijos, nei įdarbinimo dokumentų – tam jis samdo įmonę, kuri užsiima šiais reikalais, lygiai tas pats nutiko ir su šiuo įdarbinimu. Prašymą pateikti visus dokumentus jis gavo tuomet, kai minėtas darbuotojas jau kelias savaites pas jį nebedirbo, dėl to jam buvo sunku surinkti visą informaciją ir per nurodytą laiką jis nespėjo to padaryti, dėl to dokumentus jis pateikė jau po laiko. Darbo sutarties kopiją pateikti buvo nesudėtinga, tačiau jam reikėjo pateikti visus dokumentus, todėl atskirai po vieną dokumentą jis nesiuntė, nes norėjo iš karto surinkti visus reikiamus dokumentus. Dokumentus elektroniniu paštu jis pateikė po 29 dienos. Gavęs nurodymus Valstybinės darbo inspekcijos jis prašė, kad ši institucija duotų jam daugiau laiko. Į pirmą Valstybinės darbo inspekcijos nurodymą jis atsakė, kad aptariamas darbuotojas pas jį jau nebedirba, tada jis sulaukė skambučio, nes turėjo pateikti dokumentus. Jis žinojo, kad prisiima vykdyti vadovo pareigas, jis yra susipažinęs su Užimtumo tarnybos įstatymu. Jis supranta ir neneigia, kad darbuotojas pas jį dirbo. Jis yra baudžiamas kaip fizinis ir juridinis asmuo ir jis jau turi Valstybinės darbo inspekcijos nutarimą, kad administracinė bauda jau yra paskirta, kad yra baudžiamas antrą kartą už tą patį nusižengimą, kadangi jis yra vienintelis įmonės akcininkas abi baudos yra skirtos jam.

3. 2020 m. liepos 30 d. rašytiniame paaiškinime T. S. nurodė, kad S. P. UAB „A.“ pradėjo dirbti nuo lapkričio 29 d. pagal biometrinį pasą iki sausio 20 d. Nuo sausio 20 d. S. P. minėtoje įmonėje dirbo pagal (duomenys neskelbtini) vizą. Darbuotojas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

4. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau ir – Migracijos departamentas) rašte nurodyta, kad Migracijos departamentas 2020 m. balandžio 22 d. gavo (duomenys neskelbtini) piliečio S. P. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tarpininkavimo raštą su įpareigojimu įdarbinti pateikė juridinis asmuo UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu S. P. turi galiojančią nacionalinę D vizą Nr. (duomenys neskelbtini) leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laukimo pagrindu (nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d.). Tarpininkavimo raštą pateikė UAB „A.“. Patikrinus duomenų bazę, nustatyta, kad S. P. nuo 2019 m. lapkričio 29 d. dirba UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas neturi duomenų, kad S. P. butų pateikęs prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar vizą tarpininkaujant UAB „A.“ (b. l. 8).

5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pateiktame rašte nurodyta, kad UAB „A.“ neteikė pranešimo apie užsieniečio S. P., gimusio (duomenys neskelbtini), įdarbinimą Lietuvoje. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis apdraustojo S. P. (užsienietis, turintis vizą) draudimo laikotarpio pradžia 2019 m. lapkričio 29 d., draudimo pabaiga – 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 12).

6. 2020 m. liepos 15 d. Migracijos departamento rašte nurodyta, kad patikrinus Užsieniečių registro sistemą, nustatyta, kad S. P. 2020 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriam tarpininkavimo raštą su įsipareigojimu įsidarbinti pateikė juridinis asmuo UAB „A.“ 2020 m. balandžio 22 d. S. P. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, pagal vizų išvadavimo tvarkos aprašo 70.11 punktą, kaip pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. 2020 m. birželio 12 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti nacionalinę D vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2020 m. rugsėjo 21 d. Nacionalinėje vizos informacinėje sistemoje (toliau – ir N.VIS) yra nurodyta, kad S. P. nacionalinės D vizos Nr. (duomenys neskelbtini) kvietėjas yra UAB „A.“. N. VIS sistemoje patikrinus, nustatyta, kad užsienietis nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. birželio 12 d. neturėjo jokių Lietuvos išduotų vizų. Daugkartinių nacionalinių vizų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas). Remiantis nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašu, užsienietis siekiantis gauti nacionalinę vizą pagal 70.11 punktą, turi pateikti: nustatytos formos prašymą, galiojantį kelionės dokumentą, vieną 35-45 mm dydžio spalvotą fotografiją, sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą ir dokumentą patvirtinantį apie pakankamas lėšas (b. l. 13).

7. Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. pateiktame rašte nurodyta, kad 2018 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) pilietis S. P. taip pat buvo pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriam tarpininkavimo raštą su įsipareigojimu įsidarbinti pateikė UAB „A.“. Tuo pagrindu, kad S. P. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, pagal kurią kvietėjas irgi buvo UAB „A.“. 2018 m. spalio 24 d. S. P. buvo išduota nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 14 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje S. P. remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Tuo pagrindu, kad buvo neišduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2019 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino S. P. išduotą nacionalinę D vizą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. S. P. nebuvo pateikęs jokių dokumentų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar vizos (b. l. 15).

8. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nurodyta, kad T. S. nuo 2019 m. spalio 30 d. yra registruotas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu (b. l. 25).

9. Iš 2019 m. lapkričio 29 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. P. nuo 2019 m. lapkričio 29 d. UAB „A.“, buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31).

10. Išrašuose iš VSDFV duomenų bazės nurodyta, kad S. P. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. birželio 30 d. dirbo UAB „A.“ (b. l. 22-24).

11. Iš 2020 m. liepos 10 d. VDI Vilniaus skyriaus nurodymo, Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. B., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir VDI nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 20 punkto nuostatomis, paaiškinimams gauti dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus nurodymų vykdymo, T. S. nurodė iki 2020 m. liepos 16 d. 09.00 val. į VDI Vilniaus skyrių vyriausiajam darbo inspektoriui A. B. pateikti šiuos dokumentus ar jų patvirtintas kopijas: su darbuotojo S. P. įdarbinimu ir darbu susijusius dokumentus ((darbo sutarties kopiją; užsieniečio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinančių dokumentų kopijas (pasas su nacionaline ar Šengeno viza, leidimas laikinai ar nuolat gyventi, kt.); leidimo dirbti (jeigu buvo išduotas) kopiją; T. S. vadovaujamos įmonės tarpininkavimo raštus dėl šio užsieniečio (jeigu buvo pateikti Migracijos departamentui ir (ar) Užimtumo tarnybai) įdarbinimo; šio darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo jo įdarbinimo iki šio paklausimo vykdymo dienos, darbo užmokesčio mokėjimą patvirtinančius dokumentus)) bei paaiškinimą dėl šio darbuotojo įdarbinimo ir darbo aplinkybių (b. l. 11).

12. 2020 m. liepos 17 d. VDI Vilniaus skyriaus nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. B. T. S. nurodė iki 2020 m. liepos 23 d. 09.00 val. pateikti aukščiau nurodytus dokumentus ar jų patvirtintas kopijas (b. l. 20), 2020 m. liepos 27 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtus dokumentus įpareigojo pateikti iki 2020 m. liepos 29 d. 09.00 val. (b. l. 21), o 2020 m. liepos 29 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. B. T. S. nurodė 2020 m. rugpjūčio 3 d. 13.00 val. atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir dalyvauti surašant administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 26).

13. Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad T. S., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 1¹ ir 7 dalyse numatytų imperatyvių reikalavimų ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną pranešti apie jo įdarbinimą Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai, nuo 2019 m. lapkričio 29 d. UAB „A.“ įdarbino trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) pilietį S. P. ir leido jam dirbti įmonės naudai iki 2020 m. birželio 30 d.

14. T. S. kaltinamas ir tuo, kad jis, būdamas UAB „A.“ direktoriumi, nevykdė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nurodymų, gaunamų elektroniniu paštu (2020 m. liepos 10 d., Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 17 d., Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 27 d., Nr. (duomenys neskelbtini)), vengė atvykti ir duoti paaiškinimus, nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 liepos 29 d. nepateikė VDI pareigūnams informacijos ir dokumentų apie užsieniečio S. P. įdarbinimo ir darbo įmonėje nuo 2019 lapkričio 29 d. iki 2020 m. birželio 30 d. aplinkybes.

15. Vertindamas šį kaltinimą T. S. teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad valstybiniai darbo inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti bei gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį). Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalį Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi.

16. Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimai pateikti su darbuotojo S. P. įdarbinimu ir darbu susijusius dokumentus bei paaiškinimą dėl šio darbuotojo įdarbinimo ir darbo aplinkybių T. S. buvo pateikti po to, kai Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. liepos 2 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriams buvo pavesta atlikti UAB „A.“ patikrinimą, vykdant nelegalaus darbo kontrolę. Minėti nurodymai buvo skirti UAB „A.“ direktoriui, siekiant gauti dokumentus, kuriais būtų grindžiama kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo (dėl nelegalaus darbo).

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad verčiant liudyti prieš save pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisingo proceso principas. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (2001 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje J. B. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 31827/96; 2005 m. spalio 4 d. sprendimas byloje S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6563/03; 2007 m. birželio 19 d. sprendimas byloje M. ir K. prieš Slovakiją, peticijų Nr. 64054/00 ir 64071/00; 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje M. prieš Suomiją, peticijos Nr. 19235/03). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje taip pat yra įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Šis draudimas konstitucinėje jurisprudencijoje aiškinamas taip, kad fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patraukti ne tik baudžiamojon, bet ir kitos rūšies teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-259-942/2019).

19. Nagrinėjamu atveju UAB „A.“ direktorius T. S. Valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. liepos 10 d., Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 17 d., Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 27 d., Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymais buvo įpareigotas pateikti VDI pareigūnams informaciją ir dokumentus apie užsieniečio S. P. įdarbinimo ir darbo įmonėje aplinkybes. Nors tokie VDI pareigūno nurodymai nėra neteisėti, tačiau, įvertinus tai, jog minėta informacija buvo reikalaujama siekiant tą patį UAB „A.“ direktorių T. S. patraukti administracinėn atsakomybėn už nelegaliai įdarbintą S. P., teismas laiko esant teisėtą T. S. pasirinktą poziciją tylėti ir neteikti save kaltinančių įrodymų administracinio nusižengimo byloje ir, teismo nuomone, dėl tokios pasirinktos pozicijos T. S. negalėjo būti patrauktas atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo teisena dalyje dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutrauktina.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

20. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

21. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

22. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymo „dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ 4 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad darbdavys informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (per EDAS, užpildydamas LDU (Pranešimą apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius) pranešimą apie įdarbintą užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. Darbdavys, įdarbinęs užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikoje, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną.

23. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų nustatyta tvarka darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms.

24. Administracinio nusižengimo teisenos metu ištirti įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad T. S. veikla atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką, taigi T. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

25. T. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

26. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad T. S. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). T. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą T. S. skirtina minimalaus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto dydžio administracinė nuobauda – vieno tūkstančio eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635- 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti T. S. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio eurų dydžio baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Išaiškinti T. S., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „(ROIK) 20120380124“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas