- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-378/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VBH Vilnius“
- Atsakovas
- Euler Hermes Kreditversichierungs-Aktiengesellschaft
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Euler Hermes Services Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Gama“, uždaroji akcinė bendrovė „Runika“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,
trečiojo asmens atstovui J. V.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VBH Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-896-661/2011 ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VBH Vilnius“ ieškinį atsakovui Euler Hermes Kreditversichierungs-Aktiengesellschaft dėl draudimo išmokų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Euler Hermes Services Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Gama“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Runika“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „VBH Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovo Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellschaft 351 429,38 Lt draudimo išmokų, 8 047,56 Lt palūkanų, viso 359 476,94 Lt sumą, bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 595 Lt žyminio mokesčio bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovas reikalauja, kad atsakovas dėl UAB „Gama“ skolos išmokėtų 24 142,75 Lt draudimo išmoką ir 623,08 Lt palūkanų.
Ieškovas UAB „VBH Vilnius“ ir atsakovas Euler Hermes Kreditversicherung-AG Lietuvos filialas sudarė Prekinio kredito draudimo sutartį Nr. 383.991 (draudimo liudijimas Serija EH Nr. 00506, taikytinas laikotarpiui nuo 2008-03-14 iki 2009-03-13, ir draudimo liudijimas Serija EH Nr. 00757, taikytinas laikotarpiui nuo 2009-03-14 iki 2010-03-13) (toliau - Draudimo sutartis). Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Prekinių kreditų draudimo taisykles Nr. 002 (standartinės draudimo sutarčių sąlygos) (toliau - Taisyklės).
Atsakovas 2008-03-18 patvirtino draudimo apsaugą UAB „Gama“. Draudimo apsaugos galiojimo pradžia 2008-03-14, kredito limitas – 30 000 Lt. Po atsakovo sprendimo suteikti kredito limitą, ieškovo pardavimai pirkėjui tapo apdrausti. 2008-06-06 atsakovas padidino kredito limitą. Draudimo apsaugos galiojimo pradžia 2008-06-02, kredito limitas-50 000 Lt. 2008-07-04 atsakovas patvirtino tą patį kredito limitą pirkėjui. Draudimo apsaugos galiojimo pradžia 2008-06-27, kredito limitas – 50 000 Lt.
Pablogėjus pirkėjo finansinei būklei, atsakovas 2009-01-27 sprendimu atšaukė draudimo apsaugą. Nuo draudimo apsaugos suteikimo (2008-03-14) iki šios draudimo apsaugos atšaukimo (2009-01-27) ieškovas jau buvo pardavęs pirkėjui prekių už 27 936,39 Lt. Atšaukus draudimo apsaugą, ieškovas nutraukė prekių tiekimą pirkėjui ir 2009-02-01 informavo atsakovą apie 27 936,39 Lt pirkėjo uždelstą atsiskaitymą bei pavedė išieškoti skolą UAB „Euler Hermes Services Lietuva“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009-05-20 iškėlė pirkėjui bankroto bylą. 2009-06-05 Ieškovas gavo bankroto administratoriaus pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir finansinės pretenzijos pateikimo. 2009-07-13 Ieškovas pateikė kreditorinį reikalavimą dėl UAB „Gama“ įsiskolinimo.
Ieškovas 2009 m. lapkričio 16 d. pateikė atsakovui reikalavimą išmokėti draudimo išmoką.
Atsakovas 2009 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. DC-6200 atsisakė išmokėti draudimo išmoką UAB „VBH Vilnius“ dėl pirkėjo UAB „Gama“. Atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių § 10 padarė išvadą, jog ieškovas pažeidė draudimo liudijimo 9 punkte nustatytą pranešimo apie Pirkėjo nemokumą terminą 33 dienomis, taip pat pažeidė draudimo liudijimo 10 punkte nustatytą pavedimo išieškoti terminą 18 dienų, todėl draudikas neturėjo galimybės imtis veiksmų siekiant sumažinti galimus nuostolius ar jų išvengti, bei negalėjo imtis atitinkamų veiksmų siekiant atgauti skolą. Dėl šio pažeidimo nedrausta suma yra 26 936,39 Lt.
Ieškovas reikalauja, kad atsakovas dėl UAB „Runika“ skolos išmokėtų 327 286,63 Lt draudimo išmoką ir 7424,47 Lt palūkanų.
Atsakovas 2008-03-20 patvirtino draudimo apsaugą UAB „Runika“. Draudimo apsaugos galiojimo pradžia 2008-03-14, kredito limitas – 270 000 Lt. Po atsakovo sprendimo suteikti kredito limitą, ieškovo pardavimai pirkėjui tapo apdrausti. Atsakovas 2008-08-06 padidino kredito limitą. Draudimo apsaugos galiojimo pradžia 2008-07-23, kredito limitas – 350 000 Lt. Atsakovas 2008-09-02 padidino kredito limitą. Draudimo apsaugos galiojimo pradžia 2008-09-02, kredito limitas – 400 000 Lt. Pablogėjus pirkėjo finansinei būklei, atsakovas 2009-03-12 sprendimu atšaukė draudimo apsaugą. Nuo draudimo apsaugos suteikimo (2008-03-14) iki šios draudimo apsaugos atšaukimo (2009-03-12) ieškovas jau buvo pardavęs pirkėjui prekių už 400 815,35 Lt. Ieškovas 2009-03-20 informavo atsakovą apie Pirkėjo 316 943,28 Lt uždelstą atsiskaitymą bei 2009-05-15 informavo atsakovą apie Pirkėjo 83 872,07 Lt uždelstą atsiskaitymą.
UAB „Euler Hermes Services Lietuva“ dalį skolos iš skolininko išieškojo. Draudėjas gavo dalinius mokėjimus: nuo 2009-04-14 iki 2009-07-14 – 33 183,19 Lt bei nuo 2009-09-11 iki 2010-01-29 – 2 869,23 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas 2009-08-18 paprašė atsakovo išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, jog Pirkėjo skola siekia 367 632,16 Lt. Viso neapmokėtos pirkėjo sąskaitos sudaro 364 762,93 Lt.
Atsakovas 2009-11-03 sprendimu Nr. DC-6363 atsisakė išmokėti draudimo išmoką UAB „VBH Vilnius“ dėl pirkėjo UAB „Runika“.
Atsakovas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas (draudikas) sumažino draudimo išmoką dėl draudiminės apsaugos automatinio nutrūkimo. Draudikas, vadovaujantis Taisyklių § 6 1 dalimi nustatė automatinį draudimo apsaugos nutrūkimą pirkėjui 2008-10-15, kadangi 2008-07-02 sąskaita S07-40562 nebuvo apmokėta per 45 dienas, draudimo apsauga automatiškai nutrūko, pasibaigus liudijimo 8.1. punkte nustatytam 60 dienų terminui. Pasak atsakovo, jis atskirai raštu nepatvirtino draudimo apsaugos tęstinumo po šio termino pabaigos, todėl visos sąskaitos, išrašytos po 2008-10-15 yra nedraudžiamos (nedrausta suma 219 922,13 Lt).
Atsakovas sumažino draudimo išmoką dėl terminų pažeidimų. Atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių § 10, padarė išvadą, jog ieškovas pavėlavo pranešti apie pirkėjo apmokėjimo uždelsimą 59 dienomis, tokiu būdu pažeisdamas draudimo liudijimo 9 punkte nustatytą įpareigojimą. Taip pat pavėlavo pateikti pavedimą išieškoti skolą 44 dienomis, tokiu būdu pažeisdamas draudimo liudijimo 10 punkte nustatytą įpareigojimą. Draudiko nuomone, dėl šių pavėlavimų draudikas neturėjo galimybės imtis veiksmų siekiant sumažinti galimus nuostolius ar jų išvengti, bei negalėjo imtis atitinkamų veiksmų siekiant atgauti skolą. Dėl šio pažeidimo nedrausta suma yra 164 124,80 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutiko su abiem atsakovo sprendimais neišmokėti draudimo sumų ir nurodė, kad atsakovas gavęs 2009-07-29 Draudėjo prašymą draudimo išmokai gauti dėl pirkėjo UAB „Gama“, 2009-10-23 Draudikas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos neišmokėjimo, t.y. po 86 dienų nuo Draudėjo prašymo gavimo. Gavęs 2009-08-18 Draudėjo prašymą draudimo išmokai gauti dėl pirkėjo UAB „Runika“, 2009-11-03 Draudikas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos neišmokėjimo, t.y. po 77 dienų nuo Draudėjo prašymo gavimo. Tokiu būdu atsakovas neįvykdė savo prievolės per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos išmokėti ieškovui draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 82 str. 2 d. bei Nuostolių atsiradimo priežasties modulio 6 dalis). Draudikas pažeidė Draudimo įstatymo 82 str. 8 punktą, kuriame numatoma Draudiko pareiga raštu išsamiai informuoti draudėją apie draudiminio įvykio tyrimo eigą, jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudiminį įvykį. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad Draudėjas mokėjo draudimo įmokas ir sudarė draudimo sutartį tikėdamasis sumažinti pirkėjų įsipareigojimų neįvykdymo riziką. Sunki šalies ekonominė situacija lemia tai, kad Draudėjui yra labai svarbu laiku gauti draudimo išmoką. Tuo tarpu Draudikas sąmoningai ar dėl aplaidumo vilkino draudiminio įvykio tyrimą, neteikė draudėjui informacijos apie jo eigą.
Ieškovas taip pat nurodė, kad draudikas nepagrįstai ir neteisėtai taikė automatinio draudimo apsaugos pasibaigimo sąlygą (UAB „Runika“ atveju), kadangi ši sąlyga netaikoma jau suteiktiems ir patenkantiems į esamą draudimo apsaugą prekiniams kreditams (draudimo taisyklių § 6 1 dalis). Automatinis draudimo apsaugos nutrūkimas galioja tik tiems prekiniams kreditams (skoloms), kurie yra už draudimo apsaugos ribų, t.y. viršijus kredito limitą. Draudėjo supratimu, skolų mokėjimo uždelsimui viršijus daugiau nei numatyta draudimo liudijimo 8.1p., tik viršijančios draudimo apsaugą skolos nebegali tapti apdraustomis (Taisyklių § 2, 3.5., 4.1. -4.2. punktai, § 6).
UAB „VBH Vilnius“ taip pat nurodė, jog vadovaujantis Taisyklių § 2, 3.4., 3.5., 4.1., 4.2. punktais draudimo apsauga Pirkėjui UAB „Runika“ galioja visoms sąskaitoms faktūroms, išrašytoms laikotarpiu nuo 2008-03-14 (nuo draudimo apsaugos suteikimo) iki 2009-03-12 (draudimo apsaugos atšaukimo), kadangi laikotarpiu nuo 2008-03-14 iki 2008-07-23 UAB „Runika" buvo parduota prekių už 466 065,49 Lt, gauta mokėjimų už prekes 436.597,23 Lt, t.y. nebuvo viršytas atsakovo nustatytas 270 000 Lt prekinio kredito limitas. Laikotarpiu nuo 2008-07-23 iki 2008-09-02 buvo parduota prekių už 197 039,37 Lt, gauta mokėjimų už prekes 140 000 Lt, t.y. nebuvo viršytas atsakovo nustatytas 350 000 Lt prekinio kredito limitas. Laikotarpiu nuo 2008-09-02 iki 2009-03-12 buvo parduota prekių už 436 006,83 Lt, gauta mokėjimų už prekes 375 425,19 Lt, t.y. nebuvo viršytas atsakovo nustatytas 400 000 Lt prekinio kredito limitas.
Ieškovas pažymėjo, jog draudikas savo sprendimuose nenustatė, ar konstatuotas sutarties pažeidimo faktas (t. y. kad ieškovas pavėlavo įspėti draudiką apie pirkėjo nemokumą) turėjo įtakos žalos atsiradimui ar padidėjimui, nenustatė priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir padaryto pažeidimo. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 82 str. 6-7 dalimis, draudikas privalėjo šiuos motyvus išdėstyti savo sprendime. Atsakovas neįrodė, jog draudimo sutarties pažeidimai yra esminiai ir suteikia teisę draudikui nemokėti draudimo išmokos ar ją sumažinti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į UAB „VBH Vilnius“ ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime iš esmės pakartojo argumentus, nurodytus sprendimuose dėl draudimo išmokos neišmokėjimo dėl pirkėjų UAB „Gama“ ir UAB „Runika“.
Trečiasis asmuo UAB „Euler Hermes Servines Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „VBH Vilnius“ ieškinį. Su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis panašiais argumentais kaip ir atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Taip pat priteisė atsakovo Euler Hermes Kreditversichierungs-Aktiengesellschaft naudai iš ieškovo UAB „VBH Vilnius“ 7 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo valstybės naudai priteisė 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad atsakovas atsisakymą išmokėti 27 000 Lt draudiminę išmoką dėl pirkėjo UAB „Gama“ grindžia ieškovo netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu – nevykdė pareigos tinkamai ir laiku panešti apie pirkėjo nemokumą, nevykdė draudiko rekomendacijų imtis skubių ir tinkamų priemonių išsiieškoti skolą ir tai atleidžia draudiką nuo įsipareigojimo mokėti draudimo išmoką.
Teismas konstatavo, kad Taisyklių § 10.1 punktas numato, kad draudėjas privalo nedelsdamas pranešti draudikui raštu, faksu arba tiesioginio elektroninio ryšio būdu apie bet kurio savo pirkėjo nemokumą. Draudėjas privalo užpildyti draudiko pateiktą pranešimo apie pirkėjo nemokumą formą ir patekti ją draudikui. Be to, draudimo liudijimo Serija EH Nr. 00506, taikytinas laikotarpiui nuo 2008-03-14 iki 2009-03-13, ir draudimo liudijimo Serija EH Nr. 00757, taikytinas laikotarpiui nuo 2009-03-14 iki 2010-03-13 (toliau - Draudimo liudijimai) 9.1 punktas numato, kad pranešimo apie mokėjimo uždelsimą terminas, jei draudikas yra suteikęs raštišką kredito limitą, yra 45 dienos, o 10 punktas numato, kad pavedimas išieškoti skolą turi būti pateikiamas per 60 dienų po pirminės kredito termino pasibaigimo datos.
Nustatė, kad seniausia Atsakovui pateikta sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2009-12-21 (PVM sąskaita faktūra Serija VBH Nr. 0048086 turėjo būti apmokėta iki 2009-12-21), o pridėjus 45 dienas terminas pranešti apie mokėjimo uždelsimą baigiasi 2009-02-04), todėl pranešimas apie jos neapmokėjimą turėjo būti pateiktas iki 2009-02-04, o pavedimas išieškoti skolą turėjo būti pateiktas per 60 dienų nuo 2009-12-21, t.y. iki 2009-02-19. Ieškovas pranešimą apie mokėjimo uždelsimą ir pavedimą išieškoti skolą pateikė 2009-03-09, t.y. 33 dienas pavėlavo pateikti pranešimą apie mokėjimo uždelsimą ir 18 dienų pavėlavo pateikti pavedimą išieškoti skolą. Tiek nepranešimas laiku apie UAB „Gama" neapmokėtas sąskaitas (mokėjimo uždelsimą), tiek ir pavėluotas pavedimas išieškoti skolą lėmė tai, kad Atsakovas negalėjo įvertinti pirkėjo UAB „Gama" rizikos, kurią būtų buvę galima įvertinti laiku turint visą reikalingą informaciją, taip pat Atsakovas negalėjo laiku imtis veiksmų, kurie būtų užkirtę kelią arba sumažinę nuostolius (kartu ir galimos draudimo išmokos dydį). Teismas vertino, kad Ieškovo pavėlavimas 33 dienas pranešti apie mokėjimo uždelsimą ir pavėlavimas 18 dienų pavesti išieškoti skolą laikytinas esminiu Draudimo sutarties pažeidimu.
Teismas nurodė, kad atsakovas atsisakymą išmokėti 327 286,63 Lt draudiminę išmoką dėl pirkėjo UAB „Runika“ grindžia automatiniu draudimo apsaugos nutrūkimu bei ieškovo netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu – nevykdė pareigos tinkamai ir laiku panešti apie pirkėjo nemokumą, nevykdė draudiko rekomendacijų imtis skubių ir tinkamų priemonių išsiieškoti skolą ir tai atleidžia draudiką nuo įsipareigojimo mokėti draudimo išmoką.
Konstatavo, kad Taisyklių § 6 punktas apibrėžia automatinį draudimo apsaugos nutrūkimą. Jame nurodyta, kad mokėtinos sąskaitos už prekes ar paslaugas, pateiktas ar suteiktas po to, kai ankstesnės apdraustos ar neapdraustos pirkėjo sąskaitos yra neapmokėtos, pasibaigus draudimo liudijimo 8.1 punkte numatytam terminui, yra nedraudžiamos, nepriklausomai nuo to, ar draudėjas pranešė draudikui apie sąskaitų neapmokėjimą, nebent draudikas atskirai raštu patvirtino draudimo apsaugos tęstinumą. Toks automatinis draudimo apsaugos nutrūkimas netaikomas jau suteiktiems ir patenkantiems į esamą draudimo apsaugą prekiniams kreditams.
Taip pat konstatavo, kad Draudimo liudijimų 8.1 punktas (draudimo liudijimas Serija EH Nr. 00506, taikytinas laikotarpiui nuo 2008-03-14 iki 2009-03-13, ir draudimo liudijimas Serija EH Nr. 00757, taikytinas laikotarpiui nuo 2009-03-14 iki 2010-03-13) numato, kad draudimo apsaugos nutrūkimas prekiniams kreditams, atsirandantiems iš tolesnio prekių tiekimo ar paslaugų teikimo - po 60 dienų nuo pirminės kredito termino pasibaigimo datos.
Nurodė, kad ieškovas Atsakovui yra pateikęs UAB „Runika" atsiskaitymo istoriją už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2009-10-28. Sąskaita Nr. S07-40562, išrašyta 2008-07-02, buvo neapmokėta per 45 dienas. Nuo datos, kai ši sąskaita turėjo būti apmokėta, skaičiuojant draudimo liudijimuose nurodytas 60 dienų, išeina, jog visos sąskaitos, kurios buvo išrašytos po 2008-10-15, yra nedraustos, nes draudimo apsauga buvo nutrūkusi pagal Taisyklių § 6 punktą. Tokių sąskaitų bendra suma sudaro 219 922,13 litų (visos sąskaitos, išrašytos po 2008-10-15, t.y. nuo 2008-10-22 iki 2009-03-12).
Ieškovo argumentą, kad 2008-07-23 bei 2008-09-02 sprendimais dėl kredito limitų draudikas patvirtino draudimo apsaugos tęstinumą UAB „Runika" atžvilgiu, teismas vertino kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Taisyklių § 6 punkte yra nustatyta, kad mokėtinos sąskaitos už prekes ar paslaugas, pateiktas ar suteiktas po to, kai ankstesnės apdraustos ar neapdraustos pirkėjo sąskaitos yra neapmokėtos, pasibaigus draudimo liudijimo 8.1 punkte numatytam terminui, yra nedraudžiamos, nepriklausomai nuo to, ar draudėjas pranešė draudikui apie sąskaitų neapmokėjimą, nebent draudikas atskirai raštu patvirtino draudimo apsaugos tęstinumą. Atkreipė dėmesį, kad po to, kai pasibaigė draudimo liudijimo 8.1 punkte numatytas terminas, t.y. po 2008-10-15 Atsakovas nėra priėmęs jokių sprendimų dėl kredito limito suteikimo UAB „Runika" atžvilgiu, todėl vertino kaip visiškai nepagrįstus Ieškovo argumentus, esą Atsakovas buvo priėmęs sprendimus dėl draudimo apsaugos tęstinumo UAB „Runika" atžvilgiu.
Nustatė, kad seniausia Atsakovui pateikta sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2008-12-09 (PVM sąskaita faktūra Serija VBH Nr. 0046029 (Sąskaita Nr. S07-45557) turėjo būti apmokėta iki 2008-12-09), o pridėjus 45 dienas terminas pranešti apie mokėjimo uždelsimą baigiasi 2009-01-23, todėl pranešimas apie jos neapmokėjimą turėjo būti pateiktas iki 2009-01-23, o pavedimas išieškoti skolą turėjo būti pateiktas per 60 dienų nuo 2008-12-09, t.y. iki 2009-02-07. Ieškovas pranešimą apie mokėjimo uždelsimą ir pavedimą išieškoti skolą pateikė tik 2009-03-23, t.y. 59 dienas pavėlavo pateikti pranešimą apie mokėjimo uždelsimą ir 44 dienas pavėlavo pateikti pavedimą išieškoti skolą. Nepranešimas laiku apie UAB „Runika" neapmokėtas sąskaitas (mokėjimo uždelsimą) ir pavėluotas pavedimas išieškoti skolą lėmė tai, kad Atsakovas negalėjo įvertinti pirkėjo UAB „Runika" rizikos, kurią būtų buvę galima įvertinti laiku turint visą reikalingą informaciją, taip pat Atsakovas negalėjo laiku imtis veiksmų, kurie būtų užkirtę kelią arba sumažinę nuostolius (kartu ir galimos draudimo išmokos dydį). Taigi teismas vertino, kad pavėlavimas 59 dienas pranešti apie mokėjimo uždelsimą ir pavėlavimas 44 dienas pavesti išieškoti skolą yra laikytinas esminiu Draudimo sutarties pažeidimu. Atitinkamai konstatavo, kad atsakovas (draudikas) pagrįstai pasinaudojo savo teise atsisakyti išmokėti draudimo išmoką dėl skolos, kuri susidarė pagal sąskaitas, išrašytas UAB „Runika" atžvilgiu iki 2008-10-15, t.y. 163 622,29 litų dėl to, kad Ieškovas pažeidė Draudimo sutartį.
Teismas nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kredito draudimo sutartys priskirtinos didelių rizikų draudimo sutartims. Draudimo įstatymo 75 straipsnio 4 dalis numato, kad šio skyriaus pirmajame, antrajame ir trečiajame skirsniuose numatytos nuostatos (75-97 straipsniai), reglamentuojančios draudimo sutartinius santykius, didelių draudimo rizikų draudimo sutartims taikomos tiek, kiek draudimo sutarties šalys nesusitarė kitaip. Draudimo liudijimuose yra nurodyta, jog šalys susitaria netaikyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 75-97 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutartinius teisinius santykius. Teismo vertinimu, toks susitarimas reiškia, kad Ieškovo nurodytas Draudimo įstatymo 82 straipsnis nėra taikytinas ginčo teisiniams santykiams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „VBH Vilnius“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kaip ir atsakovas savo sprendimuose atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, taip ir pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo draudėjo atliktus pažeidimus, nors Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis draudikas, o šioje byloje ir teismas, privalėjo vadovautis, vertinant Draudiko atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrįstumą. Teismo išvada, jog dėl pavėluoto pranešimo apie skolą ar pavėluoto pavedimo išieškoti skolą atsakovas negalėjo imtis veiksmų, kurie būtų užkirtę kelią arba sumažinę nuostolius, dėl šio pažeidimo draudikas negalėjo įvertinti rizikos yra nepagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nesant šių pažeidimų, nuostoliai nebūtų atsiradę arba jie būtų sumažėję. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog aukščiau nurodyti ieškovo pažeidimai neturėjo jokios įtakos nuostolių ir mokėtinos draudimo išmokos dydžiui.
Teismas nustatė, jog apie UAB „Gama" pavėluotą sąskaitų apmokėjimą ieškovas turėjo pranešti iki 2009- 02-04, taip pat iki 2009-02-19 ieškovas turėjo pavesti išieškoti skolą. Ieškovas pateikė teismui atsakovo 2009-01-27 sprendimą dėl draudimo apsaugos atšaukimo UAB „Gama" (I tomas, 43 lapas), kuris patvirtina, jog atsakovas dar iki sueinant draudimo sutartyje nurodytiems parnešimo apie skola ir pavedimo išieškoti skola terminams, atšaukė draudimo apsaugą, tai yra atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių nuostoliams sumažinti, todėl vėlesnis pranešimas apie pradelstą apmokėti skolą ir pavedimas išieškoti skolą neturėjo jokios įtakos nuostolių dydžiui. Atsakovas po draudimo apsaugos atšaukimo, ieškovo pranešimo apie skolą ir pavedimo išieškoti skolą jokių nurodymų dėl nuostolių mažinimo ieškovui neteikė, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas dėl pavėluoto pranešimo apie skolą ar pavėluoto pavedimo išieškoti skolą negalėjo imtis veiksmų nuostolių mažinimui. Lygiai tas pats pasakytina apie atsakovo 2009-03-12 sprendimą dėl draudimo apsaugos atšaukimo UAB „Runika".
2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas.
Visų pirma, nors teismas sprendime konstatavo, jog vadovaujantis CPK 178 str., Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, tačiau priimdamas sprendimą, teismas CPK 178 str., Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. įtvirtintas normas pažeidė. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo argumentus dėl to, jog nesavalaikis pranešimas apie skolą ir pavedimas išieškoti skolą neturėjo įtakos nuostolių ir mokėtinos draudimo išmokos dydžiui. Nesant byloje atitinkamų įrodymų teismas, konstatuodamas, jog atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmokas ieškovui pažeidė CPK 12, 178 str., taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas taip pat pažeidė CPK 185 str. įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, taip pat CPK 265 str. 1 d. įtvirtintą teismo pareigą įvertinti įrodymus, nes ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog pavėluotas pranešimas apie skolą ir pavėluotas pavedimas išieškoti skolą dėl pirkėjų UAB „Runika" ir UAB „Gama" neturėjo jokios įtakos nuostolių ir draudimo išmokos dydžiui, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Antra, vadovaujantis CPK 262 str. 4 d. 4 p. teismas sprendime privalo nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais vadovavosi. Sprendime teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytas draudimo įstatymo 82 str. nėra taikytinas ginčo santykiams, ir nenurodė nei vienos materialinės teisės normos, kuria vadovaujantis yra priimamas sprendimas, todėl ne tik pažeidė CPK 262 str. 4 d. 4 p. reikalavimus, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
3. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 75 str. 4 d., Draudimo įstatymo 75-97 str. nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutartinius santykius, didelių draudimo rizikų draudimo sutartims taikomos tiek, kiek draudimo sutarties šalys nesusitarė kitaip. Vadinasi, Draudimo sutartimi šalys galėjo susitarti dėl tam tikrų įstatymo normų kitokio taikymo, o ne dėl jų netaikymo apskritai, o draudimo sutarties nuostata dėl draudimo įstatymo 75-97 straipsnių netaikymo yra neaiški ir turi būti aiškinama vadovaujantis CK 6.193 str. 4 d. sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ieškovo įsitikinimu, prekinio kredito draudimo priskyrimas didelės rizikos draudimo grupei nereiškia, jog turi būti suabsoliutinama draudiko teisė atsisakyti mokėti draudimo išmoką, esant bet kokiam draudimo sutarties pažeidimui. Susiklosčiusi teismų praktika taip pat vienareikšmiškai akcentuoja, jog Draudimo įstatymo 82 str. 6 - 7 d. yra įtvirtinta apsauga nuo draudiko piktnaudžiavimo teise visiškai ar iš dalies atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Be to, net jei sutiktume, jog teismas, priimdamas sprendimą pagrįstai netaikė Draudimo įstatymo 82 str. 6-7 dalių, teismas privalėjo vadovautis CK 6.246-6.249 str., kurie įpareigoja sprendžiant ginčą įvertinti sutartį pažeidusios šalies kaltę, priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių pasekmių.
4. Teismo išvada, jog terminas per kurį draudikui turi būti pranešta apie vėlavimą apmokėti už prekes, atlikti pradelstos skolos išieškojimą, vykdyti savalaikiai duotus nurodymus yra esminėmis draudimo riziką apsprendžiančiomis sąlygomis, dėl kurių netinkamo įvykdymo atsakovas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, yra nepagrįsta. Nei CK, nei Draudimo įstatyme, nei tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra įtvirtintos nuostatos, jog aukščiau nurodytų pareigų nesavalaikis įvykdymas yra esminės draudimo sutarties pažeidimo sąlygos, suteikiančios teisę atsakovui atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Lietuvos teismų praktika pripažįsta, jog esmine draudimo sutarties sąlyga laikytini draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Teismas vadovavosi Taisyklių § 13.2, kuriame įtvirtinta abstrakti atsakovo teisė atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jeigu draudėjas "neįvykdo kokių nors savo teisinių arba sutartinių įsipareigojimų", tačiau netaikė Taisyklių § 13.3., kuris turėjo būti taikomas šiuo konkrečiu atveju. Taisyklių § 13.3. nustato, jog jeigu draudėjas nevykdo įsipareigojimų draudikui rizikai sumažinti ar išvengti, draudikas nesirems teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jeigu šių įsipareigojimų nevykdymas neturėjo įtakos draudiminio įvykio atsiradimui arba draudimo išmokos dydžiui. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jog pavėluotas pranešimas apie UAB „Runika" ir UAB „Gama" skolą ir pavėluotas pavedimas išieškoti skolą neturėjo įtakos draudiminiam įvykiui ir nuostolių dydžiui. Tačiau teismas nepasisakė nei dėl šių ieškovo argumentų nei dėl šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad teismas sprendime pagrįstai nustatė, jog jei ir kai draudėjas nepateikia pavedimo išieškoti skolą arba tai padaro vėliau nei nurodytą dieną jis turi teisę į draudimo išmoką pagal Sutartį tik jeigu įvyko vienas iš taisyklių 11.2 - 11.6 išvardintų draudiminių įvykių. Visgi teismas nevertino, jog sprendimo dėl UAB „Gama" priėmimo momentu egzistavo 11.2 punkte nustatyta sąlyga, kuriai esant atsakovas privalėjo išmokėti draudimo išmoką nepaisant pavėluoto pranešimo apie skolą, tai yra UAB „Gama" buvo iškelta bankroto byla.
5. Automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlyga gali būti taikoma tik esant šioms sąlygoms:
Pirma, Draudikas suėjus § 6 nustatytiems terminams atskirai raštu nepatvirtino, jog draudimo apsauga galioja. Draudikas, priimdamas sprendimus dėl kredito limito suteikimo, jo padidinimo, sumažinimo patvirtina draudimo apsaugos atitinkamam pirkėjui tęstinumą. Draudiko sprendimas atšaukti kredito limitą taip pat patvirtina, jog iki sprendimo dėl kredito limito atšaukimo draudimo apsauga galiojo, todėl automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlyga negali būti taikoma. Teismas priėjo išvados, jog UAB „Runika" atveju automatinis draudimo apsaugos nutrūkimas buvo 2008-10-15, tačiau Draudikas sprendimą atšaukti kredito limitą priėmė 2009-03-12, vadinasi, šiuo sprendimu atsakovas patvirtino, jog draudimo apsauga UAB „Runika" iki 2009-03-12 galiojo.
Antra, automatinis draudimo apsaugos nutrūkimas galioja tik tiems prekiniams kreditams (skoloms) kurie yra už draudimo apsaugos ribų, t.y. viršijus kredito limitą. Nagrinėjamu atveju egzistavo ir antroji sąlyga, kuriai esant negali būti taikoma automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlyga - kredito limitas nebuvo viršytas.
Šiuos ieškovo teiginius teismas atmetė, tačiau argumentų, kodėl jie atmetami, sprendime nenurodė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
6. Atsakovų atstovas pateikė teismui vykdomųjų įrašų, atliktų pagal pirkėjo UAB „Runika" pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius 107 327,00 Lt sumai UAB „Euler Hermes Services Lietuva" naudai (II tomas, 83-85 lapai). Vadovaujantis CK 6.36 str. 2 d. piniginės prievolės gali būti įstatymo nustatyta tvarka apmokamos banknotais (monetomis), čekiais, vekseliais, mokamaisiais pavedimais, naudojant mokamąsias korteles ar kitomis teisėtomis mokėjimo priemonėmis. Tai atitinka kitą įstatymo leidėjo nustatytą teisės normą, įtvirtintą CK 1.101 bei 1.105 straipsniuose, kuriuose vekselis apibrėžtas kaip piniginis vertybinis popierius, suteikiantis teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (LR CK 1.101 str. 6d.) bei kaip dokumentas, patvirtinantis besąlygišką išrašančio asmens įsipareigojimą sumokėti pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Todėl susiklostę teisiniai santykiai, kai atsakovo dukterinė kompanija iš ieškovo pirkėjo UAB „Runika" gavo paprastuosius neprotestuotinus vekselius turėtų būti vertinama kaip atsiskaitymas su vekselio gavėju. Todėl pirkėjui atsiskaičius su atsakovu, šis privalėjo priimti teigiamą sprendimą -draudimo išmoką ieškovui išmokėti. Teismas šių rašytinių įrodymų nevertino, todėl pažeidė CK 6.36, 1.101, 1.105 straipsniuose įtvirtintas normas.
Atsakovas Euler Hermes Kreditversichierungs-Aktiengesellschaft pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą. Atsakovas atsiliepime iš esmės pakartoja savo atsiliepime į ieškinį ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytus argumentus. Papildomai nurodo, kad apeliantas neturėjo teisės savo apeliacinį skundą grįsti argumentais dėl UAB „Runika“ išduotų vekselių, nes šiomis aplinkybėmis jis nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, kad UAB „Runika“ vekseliais atsiskaitė su atsakovu, kas lemia draudimo išmokų mokėjimą apeliantui, priešingai, UAB „Runika“ vekseliais pripažino savo skolas atsakovui. Nurodo, jog svarbu yra tai, kad visa, ką atsakovui pavyko išieškoti iš UAB „Runika“, atsakovas sumokėjo apeliantui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Tarp ieškovo UAB ,,VBH Vilnius“ ir atsakovo Euler Hermes Kreditversicherungs-AG buvo sudaryta prekinio kredito draudimo sutartis Nr. 383.991 (draudimo liudijimas serija EH Nr.00506, taikytinas laikotarpiui nuo 2008-03-14 iki 2009-03-13, ir draudimo liudijimas serija EH Nr. 00757, taikytinas laikotarpiui nuo 2009-03-14 iki 2010-03-13). Draudimo sutartys buvo sudarytos pagal Prekinių kreditų draudimo taisykles Nr. 002 (b. l. 28-38, T. 1).
Taisyklių 10.1 punktas numato, kad draudėjas privalo nedelsdamas pranešti draudikui raštu, faksu arba tiesioginio elektroninio ryšio būdu apie bet kurio savo pirkėjo nemokumą. Draudėjas privalo užpildyti draudiko pateiktą pranešimo apie pirkėjo nemokumą formą ir pateikti ją draudikui. Be to, draudimo liudijimo 9.1 punktas numato, kad pranešimo apie mokėjimo uždelsimą terminas, jei draudikas yra suteikęs raštišką kredito limitą, yra 45 dienos, o 10 punktas numato, kad pavedimas išieškoti skolą turi būti pateikiamas per 60 dienų po pirminės kredito pasibaigimo datos (b. l. 18-20, 25-27, T. 1).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas dėl UAB ,,Gama“ pranešimą apie mokėjimo uždelsimus pavėlavo pateikti 33 dienas, o pavedimą išieškoti skolą pavėlavo pateikti 18 dienų. Dėl UAB ,,Runika“ ieškovas pranešimą apie mokėjimo uždelsimus pateikė pavėlavęs 59 dienas, o pavedimą išieškoti skolą pateikė pavėlavęs 44 dienas. Šių aplinkybių neginčija ir pats ieškovas, nurodo, kad dėl didelio darbo krūvio atsakinga darbuotoja uždelsė laiku informuoti draudiką ir pateikti pavedimus išieškoti skolą. Apeliantas nurodo, kad nėra nustatyta kaip turėjo būti pranešta draudikui apie uždelstą mokėjimą, tačiau minėtas taisyklių 10.1 p. aiškiai šią draudėjo pareigą reglamentuoja.
Pažymėtina, kad taisyklių 2 p., apibūdindamas draudimo objektą, nurodo, kad draudikas sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigoja kompensuoti draudėjo nuostolius, atsiradusius dėl skolų, kurių nebeįmanoma susigrąžinti dėl sutarties galiojimo metu atsitikusio draudžiamojo įvykio, už sutarties galiojimo metu pirkėjams pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas. Esminėmis draudimo riziką apsprendžiančiomis su draudimo objektu susijusiomis aplinkybėmis laikytini tiek su atitinkamo pirkėjo mokumo rizika susijusios aplinkybės, tiek ir aplinkybės, susijusios su konkretaus pirkėjo įsipareigojimų už jam pateiktas prekes tinkamu ir savalaikiu vykdymu. Prekinio kredito draudimo atveju apmokėjimas už prekes yra esminė draudiko prisiimamos rizikos sąlyga, todėl prekių apmokėjimo terminas per kurį draudikui turi būti pranešta apie vėlavimą apmokėti už prekes, pateiktas pavedimas išieškoti skolą, savalaikis draudiko nurodymų vykdymas yra esminėmis draudimo riziką apsprendžiančiomis sąlygomis, kurių griežtas laikymasis turi esminės reikšmės.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 10 str. 1 d. 2 p. kreditų draudimo sutartis priskiria didelių rizikų draudimo sutartims. Nagrinėjamoje byloje kreditų draudimo sutartimi draudikas apdraudė didelės rizikos prekinį kreditą, todėl tikslus draudiko ir draudėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymas turi esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokų.
Ieškovas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios buvo kliūtimi tinkamai atlikti pareigas, susijusias su draudimo rizikos sąlygomis, akivaizdu, kad draudimo sutartyse nurodyti terminai dėl pranešimo apie mokėjimo uždelsimus ir pavedimo išieškoti skolą yra pažeisti. Esant minėtiems pažeidimams ieškovas ir toliau tiekė prekes pirkėjams UAB ,,Gama“ ir UAB ,,Runika“. Nepaneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad sąskaita Nr. S07-51740, išrašyta UAB ,,Gama“, turėjo būti apmokėta iki 2008-12-21, tačiau kai ji liko neapmokėta, ieškovas ir toliau tiekė UAB ,,Gama“ prekes. Sąskaita Nr. VBH 0046029, išrašyta UAB ,,Runika“, turėjo būti apmokėta iki 2008-12-09, tačiau net ir po to, kai ji liko nepamokėta, ieškovas tiekė UAB ,,Runika“ prekes.
Ieškovas nurodė, kad jau 2008 m. pabaigoje UAB ,,Gama“ ir UAB ,,Runika“ buvo nemokios, nežiūrint šios aplinkybės ieškovas minėtiems pirkėjams prekes tiekė ne tik 2008 m. pabaigoje, bet ir 2009 m. pradžioje.
Nėra pagrįsi ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo taikyti draudimo įstatymo 82 str. 7 d. Draudimo įstatymo 75 straipsnio 4 dalis numato, kad 75-97 straipsniai, reglamentuojantys draudimo sutartinius santykius, didelių draudimo rizikų draudimo sutartims taikomi tiek, kiek draudimo sutarties šalys nesusitarė kitaip. Pateiktuose byloje draudimo liudijimuose yra nurodyta, kad draudikas ir draudėjas susitarė netaikyti Draudimo įstatymo 75-97 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutartinius teisinius santykius (b. l. 18-20, 25-27, T. 1). Ieškovas šių aplinkybių neneigia.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo apeliantas nurodo, kad tik atsakovas savo sprendimu gali atšaukti draudimo apsaugą, ir kad tik sąskaitoms, kurios nepatenka į suteikto kredito limito ribas, turi būti taikoma automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlyga. Tačiau prekinių kreditų draudimo taisyklių 6 p., kuris reglamentuoja automatinio draudimo apsaugos nutrūkimą, numato, kad mokėtinos sąskaitos už prekes ar paslaugas, pateiktas ar suteiktas po to, kai ankstesnės apdraustos ar neapdraustos pirkėjo sąskaitos yra neapmokėtos, pasibaigus draudimo liudijimo 8.1 punkte numatytam terminui, yra nedraudžiamos, nepriklausomai nuo to, ar draudėjas pranešė draudikui apie sąskaitų neapmokėjimą, nebent draudikas atskirai raštu patvirtino draudimo apsaugos tęstinumą. Taigi draudimo apsauga yra netaikoma sąskaitoms už ieškovo pateiktas prekes po to, kai ankstesnės apdraustos ar neapdraustos pirkėjo sąskaitos yra neapmokėtos, pasibaigus draudimo liudijimų 8.1 punkte numatytam terminui.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sąskaita Nr. S07-40562, išrašyta 2008-07-02, buvo neapmokėta per 45 dienas. Nuo datos, kai ši sąskaita turėjo būti apmokėta, skaičiuojant Draudimo liudijimuose nurodytas 60 dienų, išeina, jog visos sąskaitos, kurios buvo išrašytos po 2008-10-15, yra nedraustos, nes draudimo apsauga buvo nutrūkusi pagal taisyklių 6 punktą.
Kita vertus, pagal taisyklių 2 p., jeigu prekinis kreditas yra už draudimo apsaugos ribų, tai draudimo apsauga jam ir taip negalioja, nes atsakovas draudimo apsaugą prieš tai buvo suteikęs tik kredito limito ribose. Pažymėtina, kad taisyklių 6 p., nurodo, kad automatinis draudimo apsaugos nutrūkimas netaikomas jau suteiktiems ir patenkantiems į esamą draudimo apsaugą prekiniams kreditams, t. y. automatinis draudimo apsaugos nutrūkimas yra taikytinas tik į ateitį, sąskaitoms, kurios išrašomos po automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo.
Taisyklių 4.2 punktas numato, jog neapdraustos pirkėjo sąskaitos, viršijančios kredito limitą, tampa apdraustomis tik iki kredito limito sumos, kai apmokami įsiskolinimai pagal ankstesnes apdraustas sąskaitas.
Pagal taisyklių 3.5 ir 6 p. neapdraustos sąskaitos negali tapti apdraustomis, kai nutrūksta draudimo apsauga arba kai įvyksta draudžiamasis įvykis. Sutiktina su atsakovo išvada, kad neapdraustos sąskaitos nebegali tapti apdraustomis, kai draudimo apsauga nutrūksta pagal taisyklių 3.5 ar 6 p., arba kai įvyksta draudžiamasis įvykis ar draudimo sutartis nustoja galioti. Ši sąlyga reiškia, kad sąskaitos, išrašytos pirkėjui, kurios viršija suteiktą kreditą, yra nedraudžiamos, nebent ankstesnės neapmokėtos apdraustos sąskaitos yra apmokamos. Tokiu atveju tos sąskaitos tampa apdraustomis iki kredito limito, tačiau ši sąlyga yra netaikoma, kai įvyksta automatinis draudimo apsaugos nutrūkimas. Automatiškai nutrūkus draudimo apsaugai pagal taisyklių 6 punktą, yra nesvarbu ar ankstesnės neapmokėtos apdraustos sąskaitos yra apmokamos ar ne, nes neapdraustos pirkėjo sąskaitos jau nebegali patekti į draudimo apsaugą (tapti apdraustomis).
Ieškovas UAB ,,VBH Vilnius“ teigia, kad atsakovas raštu buvo patvirtinęs draudimo apsaugos tęstinumą (b. l. 81, T. 1). Tačiau ieškovo nurodytame rašte kalbama apie draudimo apsaugos atšaukimą. Atsakovas nurodo, kad sprendimas dėl kredito limito atšaukimo UAB ,,Runika“ atžvilgiu, priimtas 2009-03-12, yra sprendimas ne dėl draudimo apsaugos tęstinumo patvirtinimo. Tam, kad būtų patvirtintas draudimo apsaugos tęstinumas, draudikas turi priimti sprendimą suteikti (pratęsti) kredito limitą (draudimo apsaugą). Po to, kai pasibaigė draudimo liudijimų 8.1 punkte numatytas terminas, t. y. po 2008-10-15, atsakovas nėra priėmęs jokių sprendimų dėl kredito limito suteikimo UAB ,,Runika“ atžvilgiu.
Šios atsakovo nurodytos aplinkybės bylos medžiaga nepaneigtos. Pažymėtina, kad ieškovas apie UAB ,,Runika“ mokėjimo uždelsimus pranešė ir pavedė išieškoti skolą tik 2009 m. kovo 23 d. po to, kai 2009 m. kovo 12 d. atsakovas priėmė sprendimą dėl kredito limito atšaukimo.
Nėra pagrindo tvirtinti, kad automatinės draudimo apsaugos sąlyga pažeidžia Lietuvos CK 6.1014 ir Draudimo įstatymo 77 str. nuostatas, nes automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlyga yra skirta apibrėžti draudimo apsaugos ribas, bet ne nedraudžiamuosius įvykius. Jau minėta, kad šalys susitarė ginčo santykiams netaikyti Draudimo įstatymo 75-97 str.
Apeliantas nurodo, kad atsakovų atstovas pateikė teismui vykdomųjų įrašų, atliktų pagal pirkėjo UAB ,,Runika“ pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius 107 327 Lt sumai UAB ,,Euler Hermes Services Lietuva“ naudai. Mano, kad susiklostę teisiniai santykiai, kai atsakovo dukterinė kompanija iš ieškovo UAB ,,Runika“ gavo paprastuosius neprotestuotinus vekselius turėtų būti vertinama kaip atsiskaitymas su vekselio gavėju. Todėl pirkėjui atsiskaičius su atsakovu, šis privalėjo priimti teigiamą sprendimą – draudimo išmoką ieškovui išmokėti. Teismas šių rašytinių įrodymų nevertino.
Atsakovas nurodo, kad išieškant skolą, UAB ,,Runika“ pasirašė skolos pripažinimą-įsipareigojimą, kuriuo įsipareigojo visą įsiskolinimą padengti iki 2010-05-13, mokant skolą į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą arba į UAB ,,Euler Hermes Services Lietuva“ atsiskaitomąją sąskaitą. Skolos grąžinimo užtikrinimui UAB ,,Runika“ išdavė vekselius. Šiuo atveju tretysis asmuo UAB ,,Euler Hermes Services Lietuva“ veikė ne savo naudai, bet ieškovo naudai. Pažymėtina, kad UAB ,,Euler Hermes Services Lietuva“ visą sumą, kurią pavyko išieškoti, įskaitant ir pagal išduotus vekselius, t. y. 36 052,42 Lt yra pervedusi ieškovui. Šias aplinkybes ieškovas pripažįsta. Todėl nėra pagrįsta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad UAB ,,Runika“ atsiskaitė su atsakovu. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad pavyko iš UAB ,,Runika“ išieškoti dalį skolos, paneigia ieškovo tvirtinimus, kad jau 2008 m. pabaigoje UAB ,,Runika“ buvo nemoki ir kad nesavalaikis pranešimas apie mokėjimo uždelsimus ir pavedimo išieškoti skolą pateikimas neturėjo jokios įtakos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui buvo tinkamai išaiškintos prekinio kredito draudimo taisyklės, jam, kaip juridiniam asmeniui, taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Draudimo sutarties sąlygos yra privalomos tiek ieškovui, tiek atsakovui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo padarytus šių taisyklių pažeidimus, dėl kurių atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmokas dėl UAB ,,Gama“ ir UAB ,,Runika“ skolos.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos baigtis yra naudinga atsakovui. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 ir 8.18 punktais, atsakovui priteistina 1 200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą ir 180 Lt už advokato atstovavimą teismo posėdyje, iš viso 1 380 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VBH Vilnius“ (duomenys neskelbtini) atsakovui Euler Hermes Kreditversichierungs-Aktiengesellschaft – AG (duomenys neskelbtini) 1 380 Lt (tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.