Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Egidijos Smalakienės (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Unikalma“ atstovei advokatei Jūratei Matonienei ir Borisui Kuznecovui (Boris Kuznecov), atsakovo atstovui Gintarui Pakalniškiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Unikalma“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus.

Pareiškėja ginčija atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus kaip nepagrįstus ir neteisėtus, motyvuodama tuo, kad tiek MD, tiek VTM prekių muitinės vertės nustatymui nepagrįstai netaikė sandorio vertės metodo, taip pat, kad atsakovas pažeidė skundo nagrinėjimo terminus, nesilaikė ginčų nagrinėjimo operatyvumo principo bei, jog tretysis suinteresuotas asmuo, neturėdamas pagrindo taikyti, taikė MAĮ 96-97 str. nuostatas dėl delspinigių nustatymo už laiku nesumokėtus mokesčius (b. l. 7-11, 30-31, 54-55, 66-74, ).

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra MD ir VTM sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas yra sandorio vertės metodo taikymas prekių muitinės vertės nustatymui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1992 m. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Kodeksas), LR muitinės įstatymas, MAĮ ir kiti teisės aktai, susiję su nagrinėjamu ginču.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad UAB „Unikalma“ yra pasirašiusi sutartis su prekių pardavėjais-Kinijos įmonėmis „Hebei Fly Trade CO., LTD“, „Beying Carpet International Trading CO., LTD“ ir su „Beying Fengshou International Trading CO., LTD“ ir kad bendrovė 2004-08-23 – 2005-05-18 importavo prekes iš Kinijos bei VTM įformino bendrojo administravimo dokumento (toliau – BAD) importo rinkinius. VTM atliko UAB „Unikalma“ BAD importo rinkiniuose deklaruotų prekių muitinės vertės tyrimą ir nustatė, kad BAD importo rinkinyje Nr. 5VA12406856 (2005-05-18) pareiškėja vyriškus portfelius iš dirbtinės odos PIEER DANN deklaravo TARIC kodu 4202111090, tačiau jie turėjo būti klasifikuojami nustatytu TARIC kodu 4202121100 (PKA 5V0706 2005-09-07), vyriškas rankines iš dirbtinės odos PIEER DANN deklaravo TARIC kodu 4202210090, bet turėjo būti klasifikuota TARIC kodu 4202221000 (PKA 5V705 2005-09-07). VTM taip pat nustatė, kad BAD importo rinkinyje Nr. 4VR30421558 (2004-08-23) į prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, neįtraukta muitinės tarpininko UAB „Vilniaus tranzitas“ suteiktų paslaugų vertė, BAD importo rinkiniuose Nr. 4VA12421237 (2004-09-23), Nr. 4VA12421593 (2004-09-29), Nr. 4VA12422896 (2004-10-27), Nr. 4VA12426282 (2004-12-30), Nr. 5VA12401472 (2005-02-03), Nr. 5VA 12403206 (2005-03-09) į prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, neįtraukta terminale suteiktų paslaugų vertė, BAD importo rinkinyje Nr. 5VA12404210 (2005-03-31) į prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, neįtrauktas muitinio įforminimo metu pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 0005262 (2005-03-29) nurodytas mokestis už įvažiavimą į terminalo teritoriją. Tretysis suinteresuotas asmuo, be kita ko, palyginęs BAD importo rinkiniuose deklaruotų prekių muitinę vertę su kitų importuotojų deklaruojamomis prekių sandorio vertėmis, sukauptomis muitinės duomenų bazėje, nustatė, kad pareiškėjos importuotų prekių kainos yra mažos. VTM, išnagrinėjusi bendrovės sudarytas sutartis su prekių pardavėjais: Nr. AA-001 (2003-08-11) su Kinijos įmone „Hebei Fly Trade CO., LTD“, Nr. AA-002 (2005-01-01) su Kinijos įmone „Beijing Carpet International Trading CO., LTD“ ir Nr. AA-2005370 (2005-04-30) su Kinijos įmone „Beijing Fengshou International Trading CO. LTD“, nustatė, kad minėtų sandorių 2.1.1 p. numatyta, jog pardavėjas įsipareigoja organizuoti neparduotų ar užsigulėjusių prekių ar prekių partijų likučių paieškas ir pirkimą su nuolaida arba išpardavimo metu, tačiau pareiškėja muitiniam patikrinimui pateiktose eksportuotojų išrašytose sąskaitose ir BAD importo rinkinių 31 langelyje informacijos, patvirtinančios šį faktą, nepateikė. Po muitinio įforminimo bendrovė pateikė eksporto deklaracijų kopijas, mokėjimo dokumentus, kuriais atsiskaityta su prekių eksportuotojais, prekių pardavimo Lietuvos rinkoje PVM sąskaitas-faktūras, kuriuos VTM išnagrinėjusi, nustatė, kad už BAD importo rinkiniuose Nr. 4VA12422896 (2004-10-27), Nr. 4VA12424770 (2001-12-02), Nr. 4VA12425446 (2004-12-14), Nr. 4VA12426282 (2004-12-30) deklaruotas prekes atsiskaityta ne su Kinijos įmone „Hebei Fly Trade CO., LTD“, o su įmone „Alliance Federal LTD“, nors sutartyje Nr. AA-001 (2003-08- 11), pasirašytoje su Kinijos įmone „Hebei Fly Trade CO., LTD“ ir sąskaitose nenumatytas atsiskaitymas su įmone „Alliance Federal LTD“.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta ir tai, kad UAB „Unikalma“ muitinei nepateikė prekių užsakymų, kurių pagrindu pagal sutarčių sąlygas (2003-08-11 sutartis Nr. AA-001 2.1.2 ir 3.1 p., 2005-01-01 sutartis Nr. AA-002, 2005-04-30 sutarties Nr. AA-2005370 2.1.2 ir 3.2 p) nustatoma pristatomų prekių kaina ir asortimentas, dalyje pateiktų eksporto deklaracijų prekių vertė nurodyta apytiksliai, be to, pareiškėja nepateikė ir eksporto deklaracijų iš įmonės „Hebei Fly Trade CO., LTD“ eksportuotoms prekėms ir iš įmonės „Beijing Carpet INT'L Trading CO. LTD“ pagal sąskaitas Nr. 0004249 (2005-01-13) ir Nr. 0000001 (2005-01-20) eksportuotoms prekėms. Todėl tretysis suinteresuotas asmuo padarė išvadą, kad UAB „Unikalma“ muitinei neatskleidė visų sandorio sudarymo aplinkybių, t. y. prekės pardavimui arba jos kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, todėl vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. b p., netaikė importuotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo ir 2006-06-01 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo įmonei papildomai apskaičiavo 16 825 Lt muito ir 37 495 Lt importo PVM – iš viso 54 320 Lt. VTM 2006-06-06 sprendimu, vadovaudamasi MAĮ 96 str. 1 d., UAB „Unikalma“ įregistravo 5 169 Lt delspinigių mokestinę prievolę. Pareiškėja, nesutikdama su VTM sprendimais, su skundu kreipėsi į MD, kuris skundžiamu sprendimu patvirtino VTM sprendimus.

Kaip minėta, ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar muitinė pagrįstai skundžiamais sprendimais pareiškėjos deklaruotoms prekėms atsisakė taikyti sandorio vertės metodą ir apskaičiavo papildomus mokesčius bei delspinigius.

Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. reglamentuota, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, t. y. kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 str., jeigu: a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus apribojimus, kurie: - nustatyti įstatymų arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų; - riboja prekių perpardavimo geografinę sritį; - neturi didelės įtakos prekių vertei; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti; c) jokios pajamos, gautos pirkėjui toliau perparduodant, perleidžiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus; d) pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 1 d., jeigu muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas, muitinė vertė turi būti nustatoma paeiliui taikant 30 straipsnio 2 dalies a, b, c ir d punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti. Bendrijos muitinės kodekso 31 str. įtvirtinta, jeigu importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 straipsniais, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, ir naudojant priimtinas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti: Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo, Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII straipsnyje, šio skyriaus nuostatose. Nustatant prekių muitinę vertę pagal 1 dalį, negalima remtis: (a) Bendrijoje pagamintų prekių pardavimo Bendrijoje kaina; (b) sistema, pagal kurią muitinė pasirenka didesniąją iš dviejų alternatyvių verčių; (c) prekių kaina šalies eksportuotojos vidaus rinkoje; (d) gamybos išlaidomis, išskyrus tapačių arba panašių prekių apskaičiuotąsias vertes, nustatytas vadovaujantis 30 straipsnio 2 dalies d punktu; (e) prekių, eksportuojamų į Bendrijos muitų teritorijai nepriklausančią šalį, kainomis; (f) minimaliomis muitinėmis vertėmis; arba (g) sutartinėmis arba fiktyviomis vertėmis.

Vadovaujantis Muitinės departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2004-04-13 įsakymo Nr. 1B-329 „Dėl bendrojo administravimo dokumento pildymo instrukcijos patvirtinimo“ 27.35.2 p., 31 langelio „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ vidurinėje dalyje, kairėje pusėje įrašomas prekių rūšies aprašymas, kuris paprastai vartojamas prekyboje. Prekės turi būti aprašytos taip, kad pakaktų duomenų jas vienareikšmiškai suklasifikuoti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (...).

Nurodytų teisės normos turinio analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvadą, kad importuojamas prekes privaloma deklaruoti taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl jų identifikavimo. Jeigu importuojamos prekės yra specifinės, tai turi atsispindėti prekių aprašyme. Nesant galimybės pagal kilmės šalį pritaikyti tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo, dedukcinio muitinio įvertinimo ir apskaičiuotosios vertės metodų, muitinė BAD importo rinkiniuose deklaruotų prekių muitinę vertę nustato naudodamasi muitinėje sukaupta duomenų baze apie importuotas prekes. Muitinės vertės nustatymo tikslas yra realios (dirbtinai nesumažintos) ir rinkos pagrįstos importuojamų prekių vertės nustatymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškos nuostatos dėl muitinės vertės nustatymo tikslo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-11-516/2003, Nr. A-4-293/2004, Nr. A-756-140/2008).

Byloje nustatyta, kad pagal sutarčių, sudarytų su Kinijos įmonėmis „Hebei Fly Trade CO., LTD“, „Beying Carpet International Trading CO., LTD“ ir su „Beying Fengshou International Trading CO., LTD“, 1.1 p., visų sutarčių dalyku yra prekių eksporto iš Kinijos Respublikos į Lietuvos Respubliką organizavimas ir vykdymas. Nors, anot pareiškėjos, ji importavo specifines prekes, kurių muitinė vertė turi būti nustatoma remiantis sandorio vertės metodu, tačiau jokių įrodymų, kad ji įsigydavo būtent specifines plataus vartojimo prekes, byloje nėra, t. y. tokių įrodymų nei MD, nei VTM nepateikė.

Apibendrinusi tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad muitinio įforminimo metu pareiškėja nepateikė jokių prekių specifiškumą įrodančių dokumentų, t. y. kad įsigijo būtent sutartyse nurodytas savybes turinčias prekes ir tai nulėmė mažesnę nei kitų importuotojų prekių kainą. Bendrovė pagal asortimentą prekes deklaravo kaip kokybiškas, nespecifines prekes. Sutartys, sudarytos su anksčiau minėtomis Kinijos įmonėmis pateikė tik po prekių muitinio įforminimo, kai prekės jau buvo išleistos vidaus vartojimui ir identifikuoti jų nebuvo jokios galimybės. Taigi, VTM pagrįstai nustatė, kad su prekių pirkimo-pardavimo procesu yra susiję tretieji asmenys, kurių vaidmuo, sudarant sandorius nenustatytas, teisėtai prekių muitinės vertės nustatymui netaikė sandorio vertės metodo ir, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 str., pagrįstai prekių muitinę vertę nustatė naudodamasi MD sukauptais duomenimis (PREMI DB). UAB „Unikalma“ teisės aktuose nustatytu būdu neįrodė, kad deklaruoja užsigulėjusias prekes, nors pagal Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2. p., importuotų prekių aprašyme, deklaruojant prekes bendrojo dokumento importo rinkiniuose, nurodyti tai privaloma. Teisėjų kolegijos nuomone, jeigu importuojamos prekės yra naudotos, sugadintos ar egzistuoja kiti veiksniai, turintys įtakos jų muitinei vertei, tai turi atsispindėti prekių aprašyme. Iš muitinei pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti sąlygų ir aplinkybių, galėjusių turėti įtakos mažai prekių vertei, o muitinės įstaiga pagal įstatymus neprivalo nustatyti konkrečių sąlygų ar aplinkybių, kurios prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos.

Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad rinkos sąlygomis, preziumuojant sandorio šalių sąžiningumą sudarant ir vykdant sandorį, sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, neturi žymiai skirtis nuo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių (panašių) prekių kainų. Todėl tais atvejais, kai importuotų prekių sandorio kaina žymiai skiriasi nuo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių (panašių) prekių kainų (...) darytina išvada, kad prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, o tai yra pagrindas netaikyti sandorio vertės metodo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-635-2001).

Pagal LR muitinės įstatymo 95 str., šio įstatymo skyriaus „Muitinės veiksmų ar neveikimo apskundimas“ nuostatos netaikomos mokestiniams ginčams, kurie nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo, pareiškėjos pateiktais argumentais, kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Pareiškėja nepateikė prejudicinę reikšmę turinčių įrodymų, kad jos importuotų prekių iš Kinijos Respublikos muitinės vertės nustatymui taikytinas sandorio vertės metodas, todėl jai pagrįstai yra įregistruota mokestinė prievolė.

Atsižvelgiant į MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. ir 97 str. (delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje), nuo apskaičiuotos 16 825 Lt muito ir 37 495 Lt importo PVM sumos pagrįstai apskaičiuota 5 169 Lt delspinigių.

Kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės taip pat neleidžia konstatuoti jos skundo pagrįstumo. Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant mokestinį ginčą nenustatyta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, priimdamas pareiškėjos skundžiamą sprendimą pažeidė MAĮ 154 str. 3 d., pagal kurią centrinis mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Šis terminas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas iki 60 dienų, jeigu skundui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi būti raštu pranešta skundą padavusiam mokesčių mokėtojui. Byloje nustatyta, kad pareiškėja skundą dėl VTM sprendimų MD pateikė 2006-06-28, o MD sprendimą priėmė tik 2008-10-10. Byloje duomenų apie tai, kad skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas dėl tam tikrų aplinkybių, numatytų įstatymo, būtų sustabdytas, nėra. Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad nustatytas procedūrinis pažeidimas nedaro pačio atsakovo sprendimo iš esmės neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir nurodytų teisės normų sistemine analize, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad MD ir VTM teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, VTM ir MD sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, pagal LR ABTĮ 89 str. nuostatas, naikinti šių sprendimų nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Unikalma“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.