Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-174-1033/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-13
Bylos Nr.
1-174-1033/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39266-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
R. V.
Civilinis ieškovas
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-174-1033/2018Proceso Nr. 1-01-1-39266-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam R. V.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V. (R. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2017 m. rugpjūčio 2 d., apie 21.30 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaudamas prieš savo sugyventinę J. M., koridoriuje sudavė jai vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į dešinį skruostą, po ko kaire ranka sugriebęs už plaukų tempė juos žemyn, taip paguldydamas J. M. ant grindų ir, laikydamas pastarąją už plaukų gulinčią ant grindų, spyrė kojomis ne mažiau kaip šešis spyrius į veidą, ne mažiau kaip penkis spyrius į plaukuotąją galvos dalį, ne mažiau kaip vieną spyrį į dešinės rankos žastą ir vieną spyrį į kaklą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą bei padarydamas kūno sužalojimus: kairės akies vokų kampų, kairio smilkinio, dešinės akies viršutinio voko, viršugalvio, kaklo dešinės pusės poodines kraujosruvas, kaktos dešinės pusės poodinę kraujosruvą su nubrozdinimu, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis R. V. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad J. M. buvo jo sugyventinė, kartu gyveno apie mėnesį. Susipažino dar prieš mėnesį, susitarė ir pradėjo gyventi kartu, buvo bendra buitis, gyveno kaip šeima. Įvykio metu, kai kilo konfliktas, buvo dviese. Jis supyko ant sugyventinės ir neištvėręs sudavė pora kartų. Ji iškart išbėgo į koridorių ir pradėjo rėkti, kad nori ją nužudyti ir pan. Kaimynas išėjo ir tuo viskas baigėsi. Daug smurto veiksmų nebuvo, tik keletas sumušimų. Kaimynas R. pradėjo jį raminti, šaukti ant jo: „ką tu darai nesąmones?“. Tada jis susirinko savo daiktus ir išėjo, nes nebuvo prasmės toliau kartu gyventi. Konfliktas įvyko, nes J. M. pradėjo jį provokuoti, priekaištauti, kad jis girtuokliauja. Rugpjūčio 10 d. buvo jo gimtadienis, bet nusprendė keliomis dienomis atšvęsti anksčiau, nes buvo atvažiavęs jo krikštasūnis, kuris turėjo išvažiuoti į komandiruotę, todėl išgėrė po šampano taurę, simboliškai atšventė. Buvo susitarę, kad J. M. 17.00 val. užeis pas jį į darbą paimti telefono pakrovėjo ir ateis namo, tačiau jos nebuvo keturias valandas. Po to ji atėjo ir pradėjo kelti skandalą. Pirmą kartą jis papuolė į tokią situaciją. J. M. galvojo, kad jis bus girtas ir neatėjo laiku, kaip susitarė. Tai ir buvo provokacija. Dabar tiksliai neatsimena kokiais žodžiais, bet žodis po žodžio ir prasidėjo konfliktas. Nepripažįsta, kad spardė sugyventinę, nes ji iškart išbėgo į koridorių ir pradėjo rėkti, kad ją užmuš. Ji pati nugriuvo, kai bėgo prie durų. Gulėdama ant žemės rėkė: „mane užmuš, užmuš“. Jis nematė, kodėl J. nugriuvo, bet kai išėjo į koridorių pamatė, kad ji nugriuvusi. Buvo mėlynių, dantis nuskilęs. Sutinka, kad blogai padarė suduodamas ranka du smūgius, tačiau neištvėrė, buvo įtampa, negalvojo, kad kils toks skandalas. Liudininkę J. R. susitiko gatvėje, prie namo. Ji nieko nematė ir nieko paliudyti negali. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, sudarė susitarimą ir moka žalą dalimis. Nukentėjusios J. M. ieškinys yra per didelis, todėl su tokiu ieškiniu nesutinka. Jis tiek neuždirba, gauna minimaliai. Nukentėjusioji jam buvo parašiusi žinutę, kad jeigu jis sumokės 5000 eurų, tai nutrauks bylą. Jam tai panašu į pinigų išmušinėjimą. Jeigu teismas priteis ieškinį- mokės dalimis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nuo 2017 m. liepos 19 d. gyvena su J. M., jai priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pradėjus kartu gyventi buvo bendra buitis, vedė bendrą ūkį. 2017 m. rugpjūčio 2 d. pas juos į svečius buvo atvažiavęs jo krikšto sūnus. J. M. sakė, kad grįš į namus 17.00 val., tačiau sugrįžo tik 21.00 val., tuo metu namuose jis buvo vienas. Grįžusios J. M. klausinėjo kur ji buvo, o ji atsakė, kad kur norėjo ten ir buvo, kad jis namuose ne šeimininkas. J. M. jam liepė susikrauti savo daiktus ir išeiti. Tokie žodžiai jį supykdė ir buto koridoriuje sudavė jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą. Kur tiksliai pataikė, neprisimena, kažkur į apatinę veido dalį. Nuo smūgio J. M. nugriuvo ant grindų. Kai ji atsistojo, jis dar sudavė vieną smūgį išorine plaštakos dalimi J. M. į veido šoną. Po šio smūgio sugyventinė išbėgo iš buto šaukdama: „padėkit, padėkit, muša“. Į koridorių išbėgo kaimynas ir pradėjo klausinėti ką jis daro. Tuomet jis susirinko savo daiktus ir išėjo. J. M. nespardė, o tik sudavė du smūgius ranka. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė J. M. fizinį skausmą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Su Vilniaus teritorine ligonių kasa pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis (b. l. 73-74, 86-87).

Nukentėjusioji J. M. teisme parodė, kad R. V. ji priėmė gyventi, nes jam simpatizavo, bet jis bute elgėsi kaip šeimininkas. 2017 m. rugpjūčio 2 d. R. V. išėjo į darbą, po to, skambino jai ir prašė pasitikti, nes blogai jautėsi. Ji atėjo R. V. pasitikti, kartu grįžo namo. Po to ji išvažiavo į sodą, o R. V. į miestą. Dieną jai paskambino R. V. ir pasakė, kad pas juos atvažiuos svečių – jo krikšto sūnus. Į tai ji atsakė, kad nenori svečių, nes padirbėjusi sode bus pavargusi. Iš sodo sugrįžo apie 16.30 val., matė, kad stalas jau padengtas, bet svečių dar nebuvo. R. V. jai paaiškino, kad viską suruošė, svečiai tuoj ateis. Toks R. V. savivaliavimas jai nepatiko, todėl paaiškino, kad tai jai nepatinka ir pyksta. Paskui R. numetė jai pinigus, kad ji nuėjusi į jo darbą sumokėtų bendradarbiui, nes jis atsiprašė iš darbo visai dienai. Ji nuėjo ir sumokėjo, kaip prašė R. V.. Po to nuėjo į parką, nes negalėjo grįžti namo, jai buvo skaudu, sėdėjo ir verkė. Jai pasirodė neatsakinga ir žiauru, kad žmogus, kuriam leido gyventi savo namuose, taip elgiasi, nors tarėsi gražiuoju, kad taip nebus. Jai paskambino draugė, pasakė, kad važiuoja namo, todėl ji pasiprašė pas draugę, nes nenorėjo eiti į namus. Iki 21.00 val. buvo pas draugę J. R., o apie 21.30 val. grįžo namo. Kai atrakino duris, kambarys buvo sutvarkytas, prieškambaryje stovėjo R. V.. Jis nieko neklausė, o tik priekaištavo, kodėl ji nedalyvavo susitikime ir iš karto trenkė jai kumščiu į akį. Po to R. V. stvėrė ją už plaukų ir pradėjo spardyti kojomis. Kai sušuko, kad buvo pas J., tada ją paleido. Spyrė jai ne mažiau kaip 6 kartus, pataikė į lūpą. Ji kiek galėjo rankomis dengė veidą, visa galva buvo su guzais, žandikaulis sulaužytas. Ji buvo šoko būsenoje, stvėrė telefoną, buvo nuspaudusi draugės J. numerį. Jos draugė per telefoną girdėjo, kaip ji maldavo, kad nemuštų. Po to, draugė atbėgo pas ją į namus. Kai R. V. ją paleido, ji išbėgo į koridorių ir prašėsi pagalbos, beldė į visas duris. Vienintelis kaimynas iš 43 buto išėjo ir paklausė kas atsitiko. Ji kaimynui aiškino, kad jos draugas ją muša. Bėgdama prašyti pagalbos nugriuvusi nebuvo, R. V. jos nesivijo. Jis pasiėmė krepšius ir norėjo kuo greičiau išeiti. Ji suprato, kad jis jau buvo susikrovęs krepšius ir laukė to momento, kada ji sugrįš, kad galėtų greit išeiti. Nesupranta, kodėl ją mušė, galėjo ramiai išeiti, ji konflikto neprovokavo. Jau grįžusi iš sodo apie 16.30 val. ji pasakė R. V., kad nenori, jog kviestųsi gimines į jos namus, tam yra kavinės. Be to R. V. turi savo namus. Su R. V. buvo pažįstami tris dienas, kai pradėjo gyventi kartu, atsirado bendrų tikslų ir interesų, tuoktis nesitarė. R. V. 2017 m. liepos 19 d. atėjo pas ją į svečius ir nuo tada pradėjo kartu gyventi. Įvykio metu R. V. iš ryto išgėręs buvo, atėjo iš darbo ir nebuvo prasiblaivęs, nes 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo gerai išgėręs. 2017 m. rugpjūčio 2 d. R. V. atsiprašė nuo darbo, nes jam buvo negera ir buvo dar neišsiblaivęs, o vėliau vakare jau buvo gerokai išgėręs. Ji buvo taip sudaužyta, kad net žandikaulis sulaužytas, numušti keramikiniai dantys. R. V. pargriovė ją ant grindų ir spardė kojomis, jis buvo su batais. Iki tol jokių sužalojimų ji neturėjo. Buvo pas draugę J., grįžtant namo jos niekas neužpuolė. R. V. su ja žiauriai pasielgė, ji labai nukentėjo – du mėnesius valgė per šiaudelį trintą maistą, įsidėjo laikinus dantis, nes turėjo atsistatyti dantenos. Savo 3600 eurų civilinį ieškinį palaiko. R. V. matė ją praėjus trims dienoms visą sudaužytą, su surakintu žandikauliu. Paklaustas kodėl taip padarė, pasakė, kad nežino. Siūlė R. V. taikytis, prašė atlyginti moralinę ir turtinę žalą, kad nereikėtų teismo. Tyrėja jai pasakė, kad gali parašyti žinutę. Paskaičiavusi ji prašė 5000 eurų žalos atlyginimo. Po konflikto jos veidas buvo sudaužytas, padaryti nubrozdinimai, bėgo kraujas, policija iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji nuvežė į Lazdynus, darė rentgeną, smegenų sutrenkimo nebuvo. Kitą dieną iš ryto važiavo paimti abdukcijos. Atsikėlusi iš ryto savęs nepažino. Dabar jai įstatyti laikini dantys, dantenos atsistatė į vietą, žandikaulis sugijo, jau gali įsidėti nuolatinius - keramikinius dantis. Ji leidosi vaistus nuo skausmo, buvo baimė ir nerimas, prastai miegojo, ilgą laiką buvo šoko būsenoje, dar jaučia galvos skausmą, nes visa galva buvo su guzais. Turtinę žalą sudaro 1600 eurų, moralinę – 2000 eurų. Kreipėsi į odontologus, kurie nustatė, kad pradinė suma dėl dantų - 1000 eurų. Šiai dienai išleido 200 eurų laikiniems dantims. Ji įsidarbino, reikia bendrauti su žmonėmis, o be dantų to negali daryti. 1000 eurų suma yra vidutinė kaina, bet dantys jai tikrai kainuos daugiau. Dėl R. V. smurto jai teko daug iškentėti, prarado daug sveikatos, patyrė daug skausmo, smurto poveikis jautėsi du mėnesius. Dar ir dabar vartoja vaistus, buvo pažeistas jos orumas, sužlugdyta sveikata. Pateikia nuotrauką, kaip atrodė praėjus 5 dienoms ligoninėje (b. l. 140). Jai labai apmaudu, kad kaltinamasis, kuriuo pasitikėjo, nepripažįsta viso smurto, todėl norėtų, kad jis už savo veiksmus būtų nubaustas ir padengtų visą turtinę ir neturtinę žalą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. parodė, kad su R. V. susipažino 2017 m. vasarą, pradėjo draugauti, o nuo 2017 m. liepos 19 d., R. paprašius, kad leistų gyventi pas ją, jie apsigyveno kartu jos vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su R. pradėjo vesti bendrą ūkį, jis į butą atsivežė savo rūbus. Pradėjus kartu gyventi, R. pradėjo vežiotis ją pas savo giminaičius ir kviestis pas ją į butą savo gimines, kas jai nepatiko. Ji pasakė R., kad viskas vyksta per greitai, kad jis „stabdytų“. 2017 m. rugpjūčio 2 d. ji buvo sode. Jai paskambino R. V. ir pasakė, kad pas jį ateis krikšto sūnus, jie išgers kavos. Ji atsakė, kad jo giminaitis pabūtų neilgai, nes ji grįš iš sodo pavargusi. 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 16.30 val. ji grįžo į namus ir pamatė, kad namuose padengtas stalas, pridėta maisto ir alkoholinių gėrimų. Akivaizdu buvo, kad R. laukia ne vieno svečio. Jis pasakė, kad atvyks ne vienas krikšto sūnus, o trys jo giminaičiai. R. paprašė jos nunešti į jo darbą kolegai pinigus, kad kolega padirbtų už jį tą vakarą. Ji nuėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), kur dirbo R., ir padavė jo kolegai pinigus. Po to namo negrįžo, nes nenorėjo susitikti su R. giminaičiais. Be to jai buvo pikta, kad R. pasikvietė savo giminaičių lyg į savo butą. Ji pavaikščiojo parke, paskui nuėjo pas draugę J. R.. Po 21.15 val. išėjo į namus. Namuose buvo apie 21.30 val. Grįžusi rado R. stovintį prieškambaryje. Matė, kad stalas buvo nudengtas, svečių namuose nebuvo. Jai uždarius buto duris, R. nieko nesakęs dešinės rankos kumščiu smogė jai į veidą, į dešinį skruostą. Dėl kokios priežasties buvo mušama nesuprato. Sudavęs smūgį, jis kaire ranka griebė ją už plaukų ir tempdamas žemyn paguldė ant grindų. Koridoriuje paguldęs ją ant grindų, keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, kaire ranka laikydamas už plaukų spardė kojomis. R. buvo apsiavęs batus, todėl spyriai buvo itin stiprūs, spardė abiem kojomis, spyrė ne mažiau šešių spyrių į veidą. Ji pradėjo dengtis rankomis veidą, o R. spardė jai į plaukuotąją galvos dalį. Į galvą spyrė ne mažiau penkių smūgių. Nuo spyrių jai labai skaudėjo kairį skruostą, kaip vėliau sužinojo - lūžo žandikaulis. R. spirdamas jai į veidą pataikė į lūpas. Nuo šio spyrio jai nulūžo dvi priekinių viršutinių dantų keraminės karūnėlės. Dantų neišmušė, tik numušė keramines karūnėles. R. taip pat spyrė ne mažiau vieną kartą į dešinės rankos žastą ir vieną kartą spirdamas pataikė į kaklą. Nuo visų spyrių ji juto stiprų fizinį skausmą. Kai ją spardė, ji maldavo, kad liautųsi, pradėjo sakyti, kad buvo pas draugę J.. Tai išgirdęs jis nustojo mušti. Kai R. mušė, ji šaukėsi pagalbos: „mane muša, kvieskit policiją“. Nuo tokio R. elgesio jai buvo šokas, patyrė ne tik fizinę, bet ir moralinę žalą. Kai jis nustojo mušti, ji atsistojo nuo grindų ir, pagriebusi savo mobilaus ryšio telefoną, išbėgo į koridorių ir pradėjo belsti kaimynams į duris. Kaimynas R. iš Nr. 43 buto atidarė duris ir ji pasakė: „gelbėk mane, nes mane muša“. Ji pradėjo skambinti policijai. Kas vyko toliau nelabai atsimena, nes buvo šoke. Prisimena, kad atvažiavo jos draugė J., kad R. iki atvykstant policijai pabėgo su visais savo daiktais. Kaimynas R. dar padėjo R. išsinešti savo daiktus iš jos buto. Atvykę policijos pareigūnai R. jau nerado. Kodėl R. ją sumušė nežino, nes kai ją mušė jis tik keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, bet priežasties kodėl muša, nesakė. Kiek teko bendrauti su R., ji negalėtų pasakyti, kad jis turi psichikos sutrikimų. Būdamas blaivus jis buvo dėmesingas, atnešdavo kavą į lovą, elgėsi draugiškai. Jai su R. gyvenant kartu (per 2 savaites), jis vartojo alkoholį saikingai, pasivaišindavo būdamas svečiuose, bet nepiktnaudžiavo. Kad jis vartotų narkotikus, nepastebėjo. Po šio įvykio R. rašė jai SMS žinutes, kad atsiprašo. Šiai dienai R. ji neatleido. Ji nežino kiek kainuos įstatyti dvi dantų karūnėles, kurias R. spirdamas nulaužė. Vienos karūnėlės įstatymas gali kainuoti apie 500 eurų, tačiau tikslesnę sumą galės įvardinti vėliau. Dėl R. elgesio ji patyrė ir moralinę žalą, patyrė stiprų fizinį skausmą, tapo labai jautri, nervinga, sutriko miegas, dėl žandikaulio lūžio jau penkios savaitės negali normaliai maitintis, jaučia diskomfortą dėl sutvirtinto žandikaulio. Kadangi yra bedarbė ir registruota darbo biržoje, negali įsidarbinti, nors turi paklausią specialybę. Dėl patirtos moralinės žalos reikš civilinį ieškinį (b. l. 14-15).

Liudytoja J. R. teisme parodė, kad J. M. jai paskambino dieną ir pasakė, kad atvažiavo iš sodo, R. nori žmones susikviesti, o ji nenori pasilikti namie, parke vaikšto. Ji (liudytoja) sugrįžo namo apie 19.00 val. ir pasikvietė J. M. pas save namo. Su J. M. buvo iki 21.00 val. Kai J. M. susiruošė į namus, paprašė, kad grįžusi paskambintų, nes jautė, kad gali būti kažkas negerai. Vėliau skambino J. M., bet ši neatsiliepė. Po 22.00 val. J. M. paskambino, tačiau nekalbėjo, ji tik girdėjo J. M. žodžius: „R., maldauju nereikia“, paskui: „mane muša, kvieskite policiją“. Ji išsigando ir greitai bėgo į stotelę, nes reikėjo iki J. M. namų važiuoti dvi stoteles. Atbėgus prie lifto, atsidarė durys ir išėjo R. V. su J. M. kaimynu. Ji paklausė kas vyksta, o R. padėjo krepšį ir pasakė jai: „nori snukin?“. Ji greitai įlipo į liftą ir nuvažiavo pas J. M.. Durys buvo atidarytos, J. M. sumušta, buvo visur mėlynės, nuskilęs dantis, kraujavo kakta, buvo gumbas, visa ištinusi. Atvažiavo policija, J. M. sūnus ir greitoji pagalba. Policija jau nerado R. V.. Atėjo J. M. kaimynas, kurio policijos pareigūnai klausė, kodėl neužstojo moters. Kaimynas atsakė, kad bijojo, nes gali atkeršyti. J. M. pasakojo, kad ją sumušė R., namuose daugiau nieko nebuvo. Kai J. M. buvo pas ją užėjusi, viskas buvo gerai, jokių sumušimų nebuvo. Vėliau po įvykio ji bendravo su J. M., jai buvo lūžęs žandikaulis, buvo dideli nepatogumai, kurie ilgai tęsėsi, buvo sunku valgyti, labai skaudėjo fiziškai, psichologiškai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. R. davė parodymus iš esmės analogiškus, kaip ir teisme (b. l. 34).

Liudytojas R. V. teisme parodė, kad tą vakarą kaimynė J. M. pasibeldė į duris. Atidaręs pamatė, kad ji verkia, buvo išsigandusi, pasakė, kad ją užpuolė, prašė iškviesti policiją. Jis pasakė, kad pastovės, tegul ji kviečia policiją. Tada J. M. paskambino į policiją. Jos buto durys buvo atidarytos. Iš buto išėjo R. V. su kuriuo J. M. pradėjo bartis. R. V. norėjo spirti su koja J. M., bet jis atstūmė R. V. ir liepė jam išeiti. R. V. užėjo į J. M. butą, paėmė savo daiktus ir norėjo išeiti, bet negalėjo visko panešti, todėl paprašė jo (liudytojo) padėti išsinešti daiktus. Jis palydėjo R. V. iki stotelės, kur R. V. sėdo į autobusą ir išvažiavo. Kai R. V. išėjo, J. M. jam pasakė, kad sugyventinis išmušė dantį. Danties nerodė, tik pasakė, buvo labai išsigandusi. J. M. nebuvo kruvina, buvo mėlynė, bet koridoriuje tamsoka, todėl nelabai matėsi. Su J. M. bendravo po įvykio, buvo susitikę, kai ji buvo grįžusi iš ligoninės, tada parodė dantis, matėsi pasekmės. Įvykio vakarą R. V. buvo agresyvus, norėjo įspirti su koja J. M., bet jis sutrukdė. Tada R. V. pagrasino jam, kad turės problemų, kokių nesakė. Paskui, kai jis palydėjo R. V., prie durų sutiko J. M. draugę, kuriai R. V. kažką sakė agresyviai. Po įvykio jis dirbo vieną dieną su R. V. (abu dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje), tačiau apie įvykį nieko nekalbėjo. Suklupusi ar nugriuvusi J. M. nebuvo. Iki J. M. pasibeldė į jo duris, triukšmo jis negirdėjo, kadangi kaimynė gyvena kitoje koridoriaus pusėje ir nieko nesigirdi. Policiją kvietė pati kaimynė, jis tik stovėjo šalia, po to ji paskambino sūnui.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. davė parodymus iš esmės analogiškus, kaip ir teisme (b. l. 36).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 22.06 val. užfiksuotas J. M. iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei papildoma informacija apie pranešimo patikrinimą. Moteris išvežta į Lazdynų ligoninę (b. l. 13).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. iš J. M. buvo paimtas pareiškimas, ji apklausta ir apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini). J. M. pareiškė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d., apie 21.15 val. jai grižus į namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis pradėjo kelti žodinį konfliktą, porą kartų, tikslaus skaičiaus neatsimena, kumščiu sudavė į veido sritį, dėl ko ji nugriuvo ant grindų. Jai gulint ant grindų, sugyventinis R. koja spyrė kelis kartus, tikslaus skaičiaus neatsimena, į galvos sritį. Tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir sutrikdė sveikatą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Pas nukentėjusiąją ant kaktos dešinėje pusėje matosi patinimas ir poodinė hematoma, taip pat nuskeltas priekinis dantis ir nudaužta priekinio danties karūnėlė. Nukentėjusioji skundžiasi žandikaulio skausmais. Įvykio vietos apžiūros metu fotolentelėje Nr. 1 buvo užfiksuotas buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vaizdas, bendra tvarka bute nepažeista (b. l. 4-6, 10-11).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad pagal iškvietimą 2017 m. rugpjūčio 2 d. į įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnai S. S. ir A. S. nustatė, kad J. M. sugyventinis R. V. prieš ją naudojo fizinį smurtą. Kaip paaiškino J. M., neblaivus sugyventinis supyko, kad ji vėlai parėjo namo ir pradėjo smurtauti – smogė kumščiu į veido sritį dėl ko ji nugriuvo ant žemės, tada jai spyrė koja į galvą ir sulaužė dantį. Užfiksuoti smurto požymiai – nukentėjusiajai ant dešinės galvos pusės matosi gumbas, ant kaktos nubrozdinimai, tarp akių mėlynė ir lūžęs dantis. Iki pareigūnų atvykimo R. V. pasišalino. Pridedamos J. M. veido nuotraukos (b. l. 63-64, 66).

Iš vyriausiojo patrulio A. S. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad pagal iškvietimą 2017 m. rugpjūčio 2 d. į įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvykusius policijos pareigūnus S. S. ir A. S. pasitiko J. M., kuriai buvo sumuštas veidas (ištinusi kakta, ant kaktos guzas, išmuštas dantis, veido sritis nubrozdinta). J. M. paaiškino, kad sugyventinis R. V. konflikto metu pradėjo rėkti, kumščiais smūgiuoti į veidą, jai parkritus kojomis kelis kartus spyrė į veidą ir iškart pasišalino. J. M. paaiškino kur dirba ir gyvena sugyventinis. Nuvykus į R. V. gyvenamąją vietą niekas durų neatidarė. J. M. dėl patirtų sužalojimų nuvežta į Lazdynų ligoninę (b. l. 65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2487/2017(01) patvirtina, kad J. M. nustatyti šie kūno sužalojimai: kairės akies vokų kampų, kairiojo smilkinio, dešinės akies viršutinio voko, viršugalvio, kaklo dešinės pusės poodinės kraujosruvos, kaktos dešinės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; taip pat apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžis, padarytas kietu buku daiktu, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šie sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. rugpjūčio 2 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais į nurodytas kūno sritis. Šie sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b. l. 42-43).

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

Bylos duomenimis R. V. ir J. M. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrų planų, abu turėjo raktus nuo buto ir juo naudojosi, todėl buvo sugyventiniai.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad R. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017 m. rugpjūčio 2 d., apie 21.30 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę J. M., t. y. rankomis ir kojomis sudavė smūgius nukentėjusiajai į veidą, galvą, kaklą ir žastą, kaip nurodyta kaltinime, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą bei padarydamas kūno sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nors kaltinamasis R. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad sudavė rankos kumščiu ir išorine plaštakos dalimi du smūgius J. M. į veidą, bet jos nespardė, tačiau jo kaltė įrodyta J. M. pareiškimu ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, liudytojų J. R. ir R. V. parodymais, įvykio registracijos kortelės informacija, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, specialisto išvada, fotonuotraukomis, teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl sužalotos J. M. gydymo išlaidų. R. V. parodymus, kad jis nukentėjusios nespardė teismas vertina kritiškai ir laiko jo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokie jo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Visų pirma kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji pati bėgo ir nugriuvo, tačiau teismas tokiais kaltinamojo paaiškinimais netiki ir vadovaujasi J. M. parodymais, kuri tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme nuosekliai tvirtino, kad R. V. trenkė jai į veidą, griebė už plaukų ir, temdamas žemyn pargriovė ją ant grindų, gulinčią kojomis spardė į veidą ir galvos sritį. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojas R. V., kuris iškart po įvykio matė, kad kaltinamasis išėjo iš J. M. buto piktas ir agresyviai nusiteikęs, necenzūriniais žodžiais vadino nukentėjusiąją, norėjo jai įspirti. Liudytoja J. R. patvirtino, kad iškart po įvykio jai užėjus į butą kitų asmenų bute nebuvo. Nukentėjusiosios parodymus atitinka ir specialisto išvada, kad J. M. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais ir tokiems sužalojimams nebūdingas vienkartinis griuvimas ant kieto paviršiaus. Tuo tarpu kaltinamojo versijos dėl buvusio konflikto ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo prieštaringos. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. parodė, kad kilus konfliktui jis vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajai į apatinę veido dalį ir nukentėjusioji nuo smūgio nukrito, po to ji atsistojo ir jis sudavė dar vieną smūgį išorine plaštakos dalimi į veido šoną, po ko, moteris šaukdama išbėgo iš buto. Duodamas parodymus teisme R. V. teigė, kad konflikto metu sudavė porą kartų į veido sritį, o nukentėjusioji nugriuvo bėgdama prie durų. Pati nukentėjusioji J. M. teigė, kad ją ant žemės pargriovė R. V. temdamas už plaukų. Liudytojas R. V., kuris pirmasis pamatė konfliktą išėjęs į laiptinę, patvirtino, kad nematė, jog nukentėjusioji būtų suklupusi ar nugriuvusi. Liudytoja J. R. teigė, kad iki 21.00 val. J. M. buvo jos namuose ir jokių sužalojimų neturėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki R. V. smurto J. M. būtų konfliktavusi su kitais asmenimis, patyrusi kūno sužalojimų, kad būtų pati susižeidusi ir pan. Specialisto išvada patvirtina, kad J. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais ir nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. R. V. taip pat neteisingai nurodė, kad po konflikto išeidamas liudytoją J. R. sutiko gatvėje prie namo, kai pati liudytoja ir liudytojas R. V. parodė, jog R. V. liudytoją J. R. sutiko daugiabutyje prie lifto. Tai irgi patvirtina, kad R. V. parodymai yra prieštaringi ir nepatikimi, juos reikia vertinti kritiškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad R. V. savo veiksmais padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. V. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis apysunkis smurtinis nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (rankomis ir kojomis smūgiavo į žmogui pavojingą gyvybei vietą – galvą), į padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kuri nėra atlyginta, sveikatos sužalojimo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinamojo asmenybę (dirba, nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis). Vis dėl to, įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nėra baustas administracine tvarka, dirba, teismas mano, kad vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas, kadangi yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, nustatant kaltinamajam atitinkamus draudimus ir įpareigojimus, suteikiant jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant nuo visuomenės.

R. V. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 88-89), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį 258,41 Eur sumai žalai dėl nukentėjusiosios J. M. gydymo patirtų išlaidų atlyginti (b. l. 50-53). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. V. pateikė 2017 m. spalio 24 d. sudarytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2242, pagal kurią jis įsipareigojo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 258,41 Eur žalą per 5 (penkis) mėnesius, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 24 d., kas mėnesį mokant po 51 Eur. Pirmos įmokos suma 54,41 Eur, kuri turi būti įmokėta iki 2017 m. lapkričio 20 d. (b. l. 58-61). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa su R. V. susitarė dėl turtinės žalos atlyginimo, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1600 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 16-30). Ieškinyje nurodė, kad nuo patirtų smūgių veido srityje jai buvo susiformavusios kraujosruvos, lūžo žandikaulis, buvo nuskelta priekinių dantų keramika. Dėl patirtų sužalojimų būtina atstatyti nuskeltų 4 priekinių dantų metalo keramikos vainikėlius, atstatymo darbų orientacinė kaina 1500 eurų. Dar 100 eurų sudarė išlaidos vaistams ambulatorinio gydimo metu. Jai buvo taikytas gydymas, lūžęs žandikaulis fiksuotas įtvarais, po ko, ambulatorinis gydymas tęsėsi 6 savaites, kol buvo nuimti žandikaulio įtvarai. Dėl užpuolimo metu ji patyrė neigiamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, šoką ir stresą, pablogėjo gyvenimo kokybė. Visą gydymo laikotarpį ji kentė didelius skausmus, galėjo maitintis tik trintu maistu per šiaudelį. Iki šiol ją lydi sužalojimų padariniai – jaučiama vidinė įtampa, nesaugumo ir baimės jausmas, sutrikusi ramybė ir miegas. Iki įvykio ji buvo užsiregistravusi darbo biržoje, tačiau dėl patirtų sužalojimų, buvo apribotos jos galimybės pasirinkti norimą darbą ir turėti pastovų pragyvenimo šaltinį.

Teismo posėdyje J. M. savo ieškinį palaikė, prašė teismo jį tenkinti. Paaiškino, kad dabar jai įstatyti laikini dantys, dantenos po sumušimo atsistatė į vietą ir jau galėtų įsistatyti nuolatinius dantis. Jau yra išleidusi 200 eurų laikiniems dantims. Ji įsidarbino ir reikia bendrauti su žmonėmis, o be dantų to padaryti negali. Dėl patirto smurto teko daug iškentėti, patyrė daug skausmo, prarado daug sveikatos, dar vartoja vaistus.

Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. J. M. civilinis ieškinys dėl 1600 eurų turtinės žalos yra pagrįstas, nes žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo R. V. veiksmų, padaryta žala iki šiol nėra atlyginta, todėl nukentėjusios reikalavimas dėl 1600 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas (BPK 44 str. 10 d., 109 str., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. V. padarė nukentėjusiajai J. M. kūno sužalojimus, įvertintus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis nesutiko su civiliniu ieškiniu, teigė, kad prašoma suma yra per didelė, jis tiek neuždirba, gauna minimalų atlyginimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo, darbo galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jos fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų sunkumą ir pasekmes, į kaltinamojo amžių, darbingumą, turtinę padėtį (dirba dvejose darbovietėse), į tai, kad savanoriškai neatlygino nukentėjusiajai nė dalies padarytos žalos, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusios J. M. prašoma 2000 Eur neturtinė žala nėra per didelė, todėl iš kaltinamojo R. V. priteisia J. M. naudai 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., CK 6.250 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, atsiprašyti nukentėjusiosios ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai J. M. ne mažiau kaip pusę priteistos 3600 eurų žalos sumos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės J. M. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš R. V. J. M. 3600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas