- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-88-152-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irena Ivanovienė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- S. J.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-09-14 nuosprendžio, kuriuo:
S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims mėnesiams) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2010-09-14.
Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2010-05-10 iki 2010-09-14.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta kardomoji priemonė suėmimas.
Nuosprendžiu buvo patenkintas civilinis ieškinys ir iš S. J. priteista 12230,00 litų (dvylika tūkstančių du šimtai trisdešimt Lt) J. G. materialinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą o būtent: 2010-05-04 laikotarpiu tarp 14.40 val. ir 15.15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, apgaule, siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, paskambinęs numeriu (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs nukentėjusiosios J. G. sūnumi R., o nukentėjusiajai J. G. tuo patikėjus ir taip būnant suklaidintai, pasakė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad yra sulaikytas policijos pareigūnų už muštynes ir yra reikalinga didelė pinigų suma nukentėjusiajam asmeniui atlyginti, susitaręs, kad pinigus ateis paimti kitas asmuo, jis nuvykęs tą pačią dieną į nukentėjusiosios J. G. namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiosios sutuoktinio F. G. 3000 JAV dolerių (7830 litų) ir 400 litų grynųjų pinigų bei pasišalino. Tęsdamas šią nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, esant toms pačioms aplinkybėms, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 15.36 val., antrą kartą paskambino nukentėjusiajai J. G. ir pasakė, kad reikalinga dar duoti pinigų, nuvykęs prie nukentėjusiosios namų (per tvorą) paėmė iš nukentėjusiosios sutuoktinio F. G. 4000 litų ir pasišalino, taip apgaule įgijo nukentėjusiajai J. G. priklausančius 12230 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir nurodo, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo, kurį padarė dėl sunkios materialinės padėties. Jis teigia nukentėjusiųjų atsiprašė ir nori pasikeisti. Apelianto nuomone, pataisos namuose jam nebus tinkamų sąlygų persiauklėti ir integruotis į visuomenę.
Nuteistasis, jo gynėja bei nukentėjusiosios atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir S. J. veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 182 str. 1 d. . Kvalifikacijos apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis.
Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę bei į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Skiriant bausmės rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad S. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą būdamas teistas penkis kartus, teistumui neišnykus. Todėl pirmosios instancijos teismas jam, kaip recidyvistui, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę (LR BK 27 str. 1 d., 56 str.). Kolegijos nuomone, apylinkės teismas darė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę.
Nustatant laisvės atėmimo bausmės terminą, buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, žala neatlyginta. Kolegijos nuomone, S. J. buvo teisingai paskirta bausmė, didesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, ši bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir neva gailisi, kadangi S. J. nesiekė atlyginti padarytos žalos, nesitarė dėl jos atlyginimo, nukentėjusiosios atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu. Šiuos nuteistojo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip deklaratyvius.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. J. apeliacinį skundą atmesti.