- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-09
- Bylos Nr.
- P-112-552/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03450-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-912-492/2015 pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja M. J. 2014 m. liepos 11 d. pateikė skundą, prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Elektrėnų skyrių pateikti žemės sklypo planą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos M. J. skundą nutraukė.
Šalies argumentai
Teismas konstatavo, kad pareiškėja dar 2010 m. birželio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, vėliau patikslintais skundais, prašydama teismo įpareigoti Tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių pateikti jai dokumentus, liudijančius jos žemės sklypo ribas (adm. bylos Nr. I-2829-189/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių pateikti pareiškėjai dokumentus, liudijančius apie jai priklausančio žemės sklypo ribas.
Teismas pabrėžė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartyje (adm. bylos Nr. I-2829-189/2010) konstatavo, jog atsakovui 2011 m. vasario 10 d. raštu Nr. 46SS-129 pareiškėjai pateikus: žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano kopiją, žemės sklypo abriso kopiją, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. gegužės 9 d. pažymos Nr. 8098 kopiją ir 1923 m. (duomenys neskelbtini) dvaro parceliacijos plano kopiją, teismo sprendimas buvo įvykdytas tinkamai. Teismas nustatė, kad visi atsakovo turimi dokumentai, liudijantys apie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribas, buvo pateikti ir kitų dokumentų, kuriuos būtų galima pateikti, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, kad abejose administracinėse bylose pagrindas ir dalykas yra tas pats. Pareiškėja siekia, jog būtų nustatytos kitos žemės sklypo ribos nei jos pavaizduotos 2005 m. spalio 10 d. įregistruotame žemės sklypo plane, tuo pačiu siekia paneigti sudarytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktą. Teismas pažymėjo, kad toks ginčas, susijęs su asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis.
II.
Pareiškėja M. J. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį.
Pareiškėja nurodė, kad teismas nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais. Paaiškino, kad svetimos žemės nevogė, pamatuotos žemės ribos priklausė tėvams prieš okupaciją, tačiau atsakovo pateiktuose dokumentuose šios ribos pažymėtos kitaip. Teisingas žemės planas su teisingomis ribomis jai iki šiol nėra pateiktas. Kadangi atsakovas nevykdo teismo sprendimo, pareiškėjos manymu, jam taikytina bauda.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad tiek šioje byloje, tiek jau išnagrinėtoje byloje pagrindas yra tas pats – pareiškėja reikalauja įpareigoti pateikti dokumentus, liudijančius apie jai priklausančio sklypo ribas. Ginčas tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu yra išspręstas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas yra įvykdytas, atsakovas pateikė visus dokumentus, kuriuos pareiškėja 2011 m. vasario 24 d. raštu grąžino atsakovui. 2011 m. kovo 23 d. raštu pareiškėja buvo pakartotinai informuota dėl dokumentų atsiėmimo. 2012 m. balandžio 10 d. pareiškėjai, vykdant antstolio reikalavimą, išsiųsti visi dokumentai ir įteikti 2012 m. balandžio 18 dieną. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai priklausančio sklypo ribos pažymėtos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. rugpjūčio 16 d. patvirtintame plane. Pareiškėjai nepriklauso sklypas kartu su neprivatizuojamu upeliu ir dar su žemės plotu, esančiu už upelio, toks žemės sklypas niekada nebuvo formuotas, nuosavybės teisės į tokį žemės sklypą nebuvo atkurtos, todėl tokio plano atsakovas pateikti negali.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-912-492/2015 pareiškėjos M. J. atskirojo skundo netenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008, nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2829-189/2010 pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, liudijančius apie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribas, kurios buvo suderintos su pareiškėja ir yra jos pasirašytos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2829-189/2010 pareiškėjos prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių pateikti pareiškėjai dokumentus, liudijančius apie jai priklausančio žemės sklypo ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis ABTĮ 14 straipsnio 1 dalimi bei 96 straipsnio 4 dalimi, toks įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įgijo res judicata galią ir yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-2829-189/2010 konstatavo, jog atsakovui 2011 m. vasario 10 d. raštu Nr. 46SS-129 pareiškėjai pateikus: žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano kopiją, Žemės sklypo abriso kopiją, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. gegužės 9 d. pažymos Nr. 8098 kopiją ir 1923 m. (duomenys neskelbtini) dvaro parceliacijos plano kopiją, teismo sprendimas buvo įvykdytas tinkamai. Teismas nustatė, kad visi atsakovo turimi dokumentai, liudijantys apie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribas buvo pateikti ir kitų dokumentų, kuriuos būtų galima pateikti, nėra.
Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja reiškia reikalavimą įpareigoti Elektrėnų žemėtvarkos skyrių pateikti jai privačios žemės sklypo teisingą ribų planą, kurį komisija, dalyvaujant jai pačiai, pažymėjo kuoliukais. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja iš esmės reiškia reikalavimą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl teisingo, pareiškėjos manymu, ribų plano pateikimo, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2829-189/2010. Tiek jau išnagrinėtoje, tiek šitoje byloje pareiškėja nurodė, kad 2004 m. paskirta komisija pažymėjo sklypo ribas, su kuriomis ji sutiko, ir būtent šį dokumentą prašė įpareigoti atsakovą jai pateikti. Teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.).
IV.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos M. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS-912-492/2015. Pareiškėja tvirtina, kad atsakovas iki šiol nepateikia privačios nuosavybės žemės sklypo grąžinimo dokumentų, ir daro išvadą, kad teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Sprendžiant dėl pareiškėjos pateikto prašymo, visų pirma, pažymėtina, kad administracinės bylos proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią, tai yra negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kurį reglamentuoja ABTĮ III skyriaus normos.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų – teisinio saugumo principas, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (žr. EŽTT 2001 m. sausio 23 d. sprendimo byloje Brumarescu prieš Rumuniją § 61). Teisinis saugumas suponuoja res judicata principo, t. y. teismo sprendimų galutinumo principo, laikymąsi. Res judicata principas reiškia, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, ginčas yra išsprendžiamas kartą ir visiems laikams. Galutinis teismo sprendimas iš karto tampa privalomas ir neturėtų būti rizikos, kad jis bus pakeistas. Ši teisė kyla iš teisinio tikrumo principo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje Ryabykh prieš Rusiją § 51–58).
Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Administracinė byla Nr. AS-912-492/2015, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo užbaigta paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį, kuria apeliacinės instancijos teismas netenkino pareiškėjos M. J. atskirojo skundo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą minėtoje administracinėje byloje Nr. AS-912-492/2015 buvo pateiktas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. liepos 23 dieną. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų (1–12 punktai), kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama atnaujinti administracinės bylos Nr. AS-912-492/2015 procesą prašyme nenurodo nė vieno ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Įvertinusi prašymo (II t., b. l. 1-2) turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio prašymo turinys neatspindi nė vieno ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Iš pareiškėjos prašymo turinio nustatyta, kad M. J. siekia atnaujinti administracinės bylos Nr. AS-912-492/2015, procesą, nesutikdama su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nurodo, kad: į teismą nebuvo iškviestas liudytojas Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistas, teismas vadovavosi atsakovo savo valia vienpusiškai sąmoningai sukeistomis žemės sklypo ribomis, tikrovę iškreipiančiais melagingais dokumentais. Pažymėtina, kad dalį tų pačių klausimų pareiškėja buvo iškėlusi atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo (pvz., pareiškėja atskirajame skunde teigė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo iškviestas liudytojas Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistas, nesutiko su skundžiamos teismo nutarties motyvais). Dėl šių pareiškėjos atskirojo skundo argumentų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė 2015 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-912-492/2015. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, nenustatė pareiškėjos procesinių teisių apribojimų, kurie galėjo turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui.
Įvertinus prašymo atnaujinti procesą turinį, matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, pasinaudodama proceso atnaujinimo institutu, iš esmės siekia, kad administracinė byla būtų išnagrinėta iš naujo, kad teismas iš naujo įvertintų bylos faktines aplinkybes ir priimdamas naują sprendimą dėl ginčo galbūt tenkintų pareiškėjos skundo reikalavimus. Minėta, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų (1–12 punktai), kuriais remiantis gali būti atnaujintas administracinės bylos procesas. Įstatymas nenumato pagrindo atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad suinteresuotas asmuo nesutinka su įrodymų vertinimu ir prašo atlikti pakartotinį bylos įrodymų tyrimą ir faktinių aplinkybių vertinimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad bylos šalis neturi teisės siekti galutinio ir privalomo sprendimo peržiūrėjimo vien tuo tikslu, kad byla būtų iš naujo išnagrinėta ir išspręsta (žr. EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Varnienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42916/04). Užbaigtos bylos proceso atnaujinimas neturėtų tapti paslėpta apeliacija (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje Ryabykh prieš Rusiją § 52).
Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėja prašymu atnaujinti procesą iš esmės siekia išnagrinėtos įsiteisėjusia teismo nutartimi bylos faktinių aplinkybių pakartotinio įvertinimo, vadovaudamasi ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, kuri, be kita ko, nustato, kad tais atvejais, kai prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą, konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS-912-492/2015 yra nepagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, atnaujinti administracinės bylos Nr. AS-912-492/2015 procesą atsisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos M. J. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.
Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. AS-912-492/2015 pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.