Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Astai Palaimienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui R. V., institucijai teikiančiai išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui R. V. ieškinio ir priedų kopijos įteiktos, teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį įteiktas pasirašytinai. Atsakovas R. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė duotą išvadą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nurodė, kad tikslinga nepilnamečių vaikų M. V., M. V. ir L. V. gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina I. V., nes vaikai gyvena su motina, kuri jais rūpinasi ir prižiūri. Iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, nes pareiga teikti vaikams išlaikymą yra sudedamoji tėvų valdžios dalis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), (b. l. 8). Santuokoje su atsakovu susilaukė trijų vaikų – M. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), Ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11). Santuokos metu sutuoktiniai nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovas išgėrinėja, būdamas neblaivus triukšmauja, tampa agresyvus, ieškovė ir vaikai patiria fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovas buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimo vaikams (b.l.51-52).

Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo ir nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 straipsnis).

Kaip nustatyta, sutuoktiniai negyvena sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio nebeveda. Ieškovė nurodė, jog jų santuoka yra nutrūkusi ir turi būti nutraukta, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažįstant atsakovą, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas – smurtavo, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, ją įžeidinėjo, žemino. Atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, ieškinio neginčijo. Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Kaip nustatyta nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, bendro gyvenimo metu atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas. Antra sąlyga, kuri turi būti nustatyta, kad pripažinti sutuoktinį kaltu dėl šeimos iširimo yra ta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Kaip nustatyta atsakovas konfliktavo, girtavo, įžeidinėjo atsakovę, netinkamai elgėsi vaikų akivaizdoje, buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą nepilnamečiams vaikams.

Pagal LR CK 3.69 straipsnio nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę, išskyrus jei santuoka nutrauktina dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam asmeniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi ieškovė, po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę – V., jos prašymas tenkintinas.

Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina, t.y. ieškove. Atsakovas gavęs ieškinį, tai neginčijo. Institucijos duodančios išvadą- vaiko teisių skyriaus atstovė paaiškino, jog nėra jokių įrodymų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kaip nors prieštarautų vaikų ar kitų asmenų interesams, šis ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.59 str. ).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines išmokas po 120 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Šis reikalavimas tenkintinas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties.

Bylos duomenimis nepilnamečius vaikus išlaiko motina, kurios pajamos- gaunama socialinė pašalpa yra apie 300 eurų, dar laiko gyvulius, sodina daržus. Atsakovas dirba pas ūkininką nelegaliai. Atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, kitų išlaikytinių neturi, turi nekilnojamojo turto.

Teismas, išanalizavęs duomenis apie šalių turtinę padėtį, kiekvieno iš buvusių sutuoktinių sveikatos būklę ir amžių, mano, kad atsakovas galėtų, mokėti išlaikymą po 120 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.208 str.). Šios periodinės išmokos nėra didelės, atitinka tėvo ( atsakovo ) materialinę padėtį, minimalius vaikų poreikius. Tėvas yra pajėgus priteistą sumą mokėti, byloje nėra duomenų, jog pastarasis turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos pagal įstatymą turėtų išlaikyti.

Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad ateityje priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas. Išlaikymo dydžio pakeitimui nustačius pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. skolininko turtinės padėties esminiai pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas (CK 3.201 str.).

Civilinio proceso kodekso 282 str. nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jiems dar neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2015 m. gruodžio 4 d.( CK 3.200 str. ).

Ieškovei I. V. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą ( 2015 10 13 Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovo į valstybės pajamas išieškotinas žyminis mokestis , nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, bei teismo turėtos pašto išlaidos . (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.60, LR CPK 185, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltu dėl santuokos iširimo pripažinti atsakovą R. V..

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „V.“ ir „V.“.

Nepilnamečių vaikų M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. V..

Priteisti iš atsakovo R. V. nepilnamečių vaikų - M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovaujamų motinos I. V., išlaikymui, kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 120 (vieną šimtą dvidešimt) eurų kiekvienam, nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki jų pilnametystės. Išlaikymo sumos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai.

Išieškoti iš atsakovo R. V. į valstybės biudžetą 170,60 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 60 ct) žyminio mokesčio ir 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) teismo turėtų pašto išlaidų (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.